|
|
|
Iš Kretingos į Klaipėdą – sukilėlių keliais
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ąja rinktine sausio 10-11 dienomis tryliktą kartą organizavo tradicinį pėsčiųjų nakties žygį “Klaipėdos sukilėlių keliais”. Iš Kretingos į Klaipėdą keliavę žygeiviai atkartojo 1923 m. savanorių sukilėlių judėjimo maršrutus ir laiką.
Savanorius, šaulius bei kitus žygeivius Kretingos pranciškonų gimnazijoje, nuo kur ir pajudėjo dalyviai, pasveikino ir sėkmingo kelio palinkėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika. Žygyje dalyvavo ir pats kariuomenės vadas Arvydas Pocius. Savanorių neišgąsdino išvakarėse siautusi liūtis bei vėjas – Klaipėdos link pajudėjo 1 tūkst. 260 dalyvių, įveikusių 26 kilometrų atstumą. Žygio metu aplankytas Kretingoje esantis paminklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimas (statytas 1926 m.), geležinkelio stoties vandens bokštas bei geležinkelio tiltas (statytas 1892 m.). Taip pat dalyviai stabtelėjo prie Peskojų kaimo senųjų lietuvininkų kapinaičių, pražygiavo Kalotės gyvenvietę, pro lagūninį Kalotės ežerą, pasiekė Girulių televizijos bokštą bei paminklą 1991 m. sausio 13-osios aukoms atminti, kol pasiekė finišą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotųjų pėstininkų bataliono teritorijoje. Žygyje dalyvavęs kretingiškis Alanas Mėžetis pasakojo, kad žygis palikęs pačius geriausius įspūdžius: „Nors jis ir buvo varginantis, bet kitą dieną jaučiausi laimingas, įveikęs visą maršrutą. Smagu, kad žygio metu yra galimybė susirasti naujų draugų, išbandyti savo jėgas. Pirmą kartą buvau prie Bajorų tilto ir apskritai tose apylinkėse. Kas šešis kilometrus buvo sudaryti punktai, kur reikėjo atsižymėti, buvo galima atsigerti arbatos, pavalgyti košės. Likau nustebintas kariškių greitu tempu“. Vaikinas įsitikinęs, kad tokie žygiai svarbūs jaunajai kartai, nes ugdo patriotiškumą.
|
|
