|
|
|
Naujas Savivaldybės pajamų šaltinis – pinigai pašalpoms
Lietuvos valstybės 2014 metų biudžetas – 26,09 mlrd. Lt pajamų (iš jų 7,3 mlrd. Lt – Europos Sąjungos lėšos) ir 27,03 mlrd. Lt išlaidų – buvo patvirtintas praėjusių metų gruodį su 1,9 proc. BVP deficitu.
Savivaldybės, skirtingai negu valstybė, neturi galimybės išleisti daugiau už planuojamas įplaukas. Tam, kad savivaldybės biudžetas nebūtų deficitinis (išlaidos atitiktų pajamas), trūkstant pajamų tenkinami ne visi poreikiai. Rengti baigiamą Kretingos rajono savivaldybės 2014 metų biudžetą Savivaldybės taryba patvirtinti turėtų vasario mėnesį. Jau aišku, kad kaip ir pernai, šiemet irgi pinigų viskam užtektinai nebus. Koks šiųmetinio biudžeto „pyragas“ ir kaip jis bus raikomas, „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Kretingos rajono savivaldybės meru Juozu Mažeika. „Šiemet Savivaldybė gavo dar vieną savarankišką funkciją – mokėti socialines išmokas. Iki šių metų šią funkciją valstybė Savivaldybei buvo tik delegavusi ir pinigus pašalpoms gaudavome iš valstybės biudžeto. Dabar gi pašalpas mokėsime iš Savivaldybės biudžeto gaudami Savivaldybei tenkančią didesnę – 67,78 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, kai pernai Savivaldybei atiteko 57,34 proc. GPM. 2014 metų planuojamas Savivaldybės biudžetas yra 89 mln. Lt, 2013 metų su skolintomis lėšomis (apie 3 mln. Lt) buvo 88,8 mln. Lt. Pernai socialinėms pašalpoms rajone buvo išleista 4,8 mln. Lt. Planuojame, kad šiemet pašalpoms išleisime mažiau ir kad taip „sutaupytus“ pinigus galėsime panaudoti kitoms būtiniausioms reikmėms“, - sakė J. Mažeika. - Kaip pašalpos bus skiriamos? - Pašalpų skirstymo tvarką jau turime, ji panaši kaip Naujojoje Akmenėje. Kam skirti pašalpas, spręs prie seniūnijų sudarytos komisijos, kuriose dirbs seniūnas, socialiniai darbuotojai, seniūnaičiai, policijos atstovas. Socialinėms išmokoms 2014-aisiais planuojame 4,5 mln. Lt. - Gal jau žinote, kam galėtų atitekti pašalpoms nepanaudoti pinigai? - Pernai tik 60 proc. poreikio skyrėm aplinkos išlaidoms: biudžetinių įstaigų šildymui, elektrai, vandeniui, aplinkos darbuotojų (valytojų ir kitų) atlyginimams, kitoms reikmėms. Reikėtų apie 18,5 mln. Lt. Šį poreikį ir šiemet 100 proc. patenkinti nepavyks, bet tikiu, kad poreikis bus patenkintas daugiau negu 60 proc. Apie 2,3 mln. Lt reikės didėjantiems biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams. Daliai atlyginimai didėja, nes yra grąžinami į prieškrizinį lygį, kitiems – dėl išaugusio darbo stažo, kvalifikacijos. Išvengti šių išlaidų nepavyks, jos yra pagrįstos valstybės įstatymais. - Ar Savivaldybė šiemet neplanuoja skolintis? - Šie metai bus pirmi, kai Savivaldybės skolą pradėsime grąžinti. Savivaldybės apie 21 mln. Lt skola bankams šiemet turėtų sumažėti 1 mln. litų. Šiandieną Savivaldybės skolinimosi limitą esame išnaudoję, išskyrus ES projektų kofinansavimui – šiam tikslui dar turime galimybę skolintis apie 5 mln. Lt. Tačiau šiandieną dar nežinome regioninės plėtros 2014-2020 metų laikotarpio su ES parama susietų planų. Dabar vykdomiems projektams kofinansuoti skolintų lėšų užtenka, turime dar ir galutinai neišnaudotų paskolų, nes jas imame dalimis, pagal poreikį. Poreikį dažnai mažina viešųjų pirkimų rezultatai, kai rangovas pasiūlo mažesnę darbų kainą už nustatytą taikant skaičiuojamąsias kainas. - Ar Savivaldybė gaus lėšų ir kam iš Valstybės investicijų programos (VIP)? - Patvirtinta, kad iš VIP gausime 1,77 mln. Lt, iš jų per 1,1 mln. Lt – Marijono Daujoto mokyklai, 500 tūkst. Lt – Salantų gimnazijai ir 250 tūkst. Lt – Kretingos ligoninei renovuoti. Ar gausime pinigų ir kiek bibliotekai statyti – tebėra neaišku. - Kretingiškiai ant rajono valdžios bene labiausiai pyksta dėl apleistų kelių ir gatvių. - Šiemet planuojame gauti lėšų Šventosios gatvės (nuo Klaipėdos g. iki sankryžos su plentu Šiauliai–Palanga) savai – savivaldybei priklausančiai – daliai: šaligatviams, lietaus kanalizacijai, apšvietimui įrengti. Turime ir rangovą – Gargždų „Hidrostatybą“. Važiuojamoji šios gatvės atkarpos dalis priklauso regiono keliams, kurie vasaros pabaigoje, rudens pradžioje planuoja tik rangovą darbams parinkti, o darbus pradėti 2015-aisiais. Savivaldybė „Hidrostatybą“ rangovu parinko iškart Klaipėdos ir jos tąsai – Šventosios gatvėms. Šiemet bus nutiestas asfaltas nuo kelio Gargždai–Kretinga į Petrikaičių kapines. Bus tęsiamas dviračių tako iš Kretingos į Palangą pagal magistralinį kelią A11 specialaus plano rengimas. Kelių direkcijoje tariamės dėl Žemaitės alėjos (nuo parduotuvės „Maxima“ iki viaduko per geležinkelį) rekonstrukcijos, jos kaina viršija 35 mln. Lt. Valstybė savomis lėšomis įvykdyti šį projektą yra nepajėgi. Projektui lėšų 2016 metais tikimasi iš ES paramos, kadangi tai yra magistralinio kelio A11 dalis. Vykdant rekonstrukciją bus pastatytas 4 eismo juostų tiltas per Akmenos upę, dvi juostos pirmiau, po jų – kitos dvi. - Kokia centrinės Kretingos Vilniaus gatvės renovacijos perspektyva? - Kai bus baigta tvarkyti Šventosios gatvė, tada ateis eilė Vilniaus ir Kęstučio gatvėms arba J. Jablonskio gatvei. Tokia Automobilių kelių direkcijos pozicija. - Kalbėjote apie gatves, kurios yra regioninių kelių dalis ir kurioms atnaujinti Susisiekimo ministerija skiria tikslines lėšas. Dar prastesnė yra vietinės reikšmės kelių būklė. - Taip, dėl šių kelių yra liūdniausia. Pernai iš Kelių priežiūros programos Savivaldybei priklausantiems keliams ir gatvėms prižiūrėti gavome 1,7 mln. Lt, kiek jų gausime šiemet, kaip minėjau, sužinosime balandį. Kiek jų reikėtų, sunku net pasakyti. Štai žvyrkelių atnaujinimo programa praktiškai nevykdoma visiškai, baigiame nugreideriuoti sovietmečiu užpiltą žvyrą. - Ar Savivaldybė kada nors gyvens be nepritekliaus? - Gana dejuoti dėl finansinių nepriteklių, į visas puses tampyti biudžeto paklodę. Laikas į gyvenimą pažvelgti pozityviai: Savivaldybei nusistatyti griežtus veiklos ir išlaidų prioritetus. Manau, jog Savivaldybės tarybai tvirtinant šių metų biudžetą, tą pavyks padaryti.
|
|
