|
|
|
Nusilenkė žodžio Ąžuolui
Tolminkiemis, kuriame beveik keturis dešimtmečius kūrė bei gyveno pirmasis ir iki šiol didžiausias mūsų tautos poetas Kristijonas Donelaitis, šiandien atskirtas dviejų valstybių sienų. Todėl ir sunkiai pasiekiamas. Todėl ir tapęs prabanga. Prabanga pažinti ir pajausti iki šių dienų išlikusią tą aurą, kurios supamas K.Donelaitis dirbo, rašė, mokė... Suko, anot literatūros kritiko Sauliaus Žuko, amžiną – dieviškąjį – gamtos ir žmogaus gyvenimo ratą...
„Bet nieko nėra neįmanomo“, - jau dabar pasakytų projekto „Žaliuojantys Ąžuolo žodžiai“ autorė Simono Daukanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Danutė Dunauskaitė, kuri, padedant kolegoms, Lietuvos Respublikos generaliniam konsului Kaliningrade Vaclav Stankevič, konsulato kultūros atašė Romanui Senapėdžiui, su būriu Kretingos pedagogų bei mokinių ne tik pabuvojo Tolminkiemyje ir ne tik pristatė projektą, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. „Žodžio Ąžuolui – lietuvių literatūros klasikui - atnešėme žinią, kad jo žodis – nepamirštas. Kad, skambėdamas iš jaunų lūpų, tas žodis įgauna naują XXI a. žmogaus minties ir išgyvenimo prasmę. Nusilenkdami poetui ir mintyse pasikalbėdami su juo tarsi užtvirtinome savo esatį, savo šaknis ir tautinę savigarbą“, - tvirtino D.Dunauskaitė. Projektą brandino 2 metus Projekto autorė įsitikinusi: nieko nebūna atsitiktinio. Ir prisiminė prieš kelerius metus rajono pedagogų viešnagę Kaliningrado srityje, susitikimą su tuometiniu konsulato kultūros atašė Arvydu Juozaičiu, katalikų parapijos klebonu Anupru Gauronsku, pabuvota ir K.Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose, ir Tolminkiemyje. „Pažinus Lietuvą Kaliningrade, giliai širdy sukirbo idėja visa tai parodyti ir mokiniams. Man ta idėja buvo tarsi nušvitimas, atvedęs į konkretų pasirengimą projektui, jo detales, bendrą kolegų rūpestį išspręsti organizacinius nesklandumus“, - prisipažino projektą 2 metus brandinusi D.Dunauskaitė ir pastebėjo, jog jos iniciatyvą surengti išvyką į tolimą ir rūsčią Tolminkiemio žemę, kuri mums yra dalelė Lietuvos, ir kolegos mokytojai, ir mokiniai sutiko prielankiai: integruotai lietuvių ir užsienio kalbų, muzikos, informatikos, choreografijos pamokai buvo rengiamasi labai atsakingai ir su įkvėpimu.
Nuo žvakių „degė“ bažnyčia Įkvėpti K.Donelaičio žodžio, VIII-X klasių mokiniai kartu su įvairių disciplinų mokytojais po Tolminkiemio bažnyčios skliautais „Metų“ laikus rikiavo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių, prancūzų, anglų, rusų kalbomis, netgi – žemaitiškai. Buvo deklamuojami mūsų, Kretingos, krašto poetų – Marijos Meilės Kudarauskaitės, Bronės Liniauskienės, Giedriaus Vaicekausko – eilės, skirtos įvairiapusio talento žmogui: K.Donelaitis mokėjo kelias kalbas, buvo nagingas, imlus technikos naujovėms, mėgo sodininkauti; žmogui, kuris karštai mylėjo savo aprašomuosius nusidėjėlius, paklydėlius, silpnuosius ir skriaudžiamus... Eilės K.Donelaičiui, kuris karštai meldėsi ne tik dėl būrų, bet ir, tikėkime, mūsų tautos, kalbos ir Lietuvos ateities. S.Daukanto pagrindinės mokyklos bendruomenės rūpesčiu Tolminkiemio bažnyčia tą dieną „degė“ nuo mokinių ir mokinių atvežtų 300 žvakių, kurios simbolizavo kiekvienus nepakartojamo lietuviško hegzametro kūrėjo jubiliejaus metus. Patirtus projekto dalyvių išgyvenimus, buvimą autentiškoje literatūros klasiko erdvėje į visumą susiejo liaudies dainos, kanklių ir birbynės muzika. Mokiniai dar sutrypė ir šokį „Kretingiškių galiops“, kuris, atrodė, ne tik iš žiemos sąstingio, bet ir, nuojauta sakė, Tolminkiemį kaustančio vietos gyventojų abejingumo ledo išjudino skaudžiai atskirtos ir po rusiškais vietovardžiais palaidotą Mažosios Lietuvos lopinėlį. „Ir kiekvienas pasakytas žodis, kiekvienas garsas mums patiems tarsi suteikė tikėjimo, kad saitai su K.Donelaičio žeme niekada nenutrūks – juk suskambėjusi „Lietuva, brangi“ buvo ne atsisveikinimas, o pažadas dar kartą sugrįžti pas Kristijoną Donelaitį“, - integruotą pamoką-projektą „Žaliuojantys Ąžuolo žodžiai“ apibendrino D.Dunauskaitė. * Projekte „Žaliuojantys Ąžuolo žodžiai“ dalyvavo: Simono Daukanto pagr. m. mokytojos Asta Machmajeva (informacinės technologijos), Judita Leščiauskienė (choreografija), Silvija Katkutė (socialinė pedagogė, VIII kl. muzikos būrelis), Jūratė Lukauskienė (prancūzų ir anglų k.), Vida Garjonienė (vokiečių k.), Genovaitė Macienė (rusų k.), Sigita Dirmeitienė (lietuvių k., „Metų“ vertimas žemaičių tarme); Kretingos meno mokyklos kanklių mokytojos Bronė Barzdienė, Vilija Vitkauskienė; Kretingos kultūros centro saviveiklininkas Laurynas Surblys. Meninėmis idėjomis su projekto sumanytojais dalijosi Kretingos meno mokyklos pedagogės Asta Abramauskaitė-Gatelienė ir Daiva Galdikaitė, išvykoje dalyvavo S.Daukanto pagr. m. direktorė Adelė Jonauskienė, rajono Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė, rajono PČC metodininkė Gėnė Benetienė. * „Džiugu, jog Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos pedagogai ir mokiniai, kaip ir visa Lietuva, įsiliejo į Kristijono Donelaičio jubiliejinių renginių programą. Jūsų mokyklos parengta turininga ir prasminga programa, skirta poeto jubiliejui, ypatingai suskambėjo Tolminkiemyje. Šis projektas neabejotinai tapo pavyzdžiu kitoms Lietuvos švietimo įstaigoms, kaip perduoti jaunajai kartai didelę meilę tautos istorinei atminčiai ir literatūrai“. Iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Kaliningrade Vaclav Stankevič rašto Simono Daukanto pagr. m. direktorei A.Jonauskienei
|
|
