|
|
|
Reketės kapinyne plušėjo archeologai
Archeologinių radinių gausa garsėjančiame Reketės kapinyne, įkurtame Blendžiavos upelio dešiniojo kranto aukštumoje, kiek tolėliau nuo kranto, datuojamame II-XII amžiumi, archeologų grupė iš Vilniaus bandė nustatyti ir patikslinti jo ribas.
Kartu su archeologais teritoriją žvalgęs bei radinių ieškojęs buvęs salantiškis, šiuo metu Vilniaus universiteto archeologijos III kurso studentas Jurgis Sadauskas informavo, kad kapinyne ekspedicijos metu buvo aptikta apie 10 radinių. „Reketėje tyrinėjome Geležies amžiaus kuršių kapinyną, kapų neaptikome, bet su metalo detektoriumi suradome vienuolika geležinių archeologinių dirbinių: penkis įmovinius kirvius, tris įmovinius ietigalius, peilio geležtės fragmentą, žalvarinį papuošalo fragmentą, mažytį simbolinį dalgį. Šie radiniai yra iš suardytų kapų, tačiau, tikėtina, kad Reketės kapinyne yra išlikusių ir nesuardytų kapų“,- teigė J. Sadauskas. Kraštietis patikino, jog archeologo darbas jam esantis labai įdomus, o dar smagiau esą, kai ekspedicijos vykstančios savame krašte. Tik žiemą archeologui tenką prisėsti prie kompiuterio ir rašyti ataskaitas iš tyrinėtų objektų. Ekspedicijos metu surasti radiniai bus perduoti Nacionaliniam Lietuvos muziejui. Archeologinius tyrimus Reketės kapinyne atliko bendrovė „Kultūros vertybių paieška“. Iš viso kapinyne, kurio teritorija užima apie 1,65 ha, 1940-2008 metais buvo ištirtas 956,5 kv. m plotas. Jame rasti 54 griautiniai IV-IX a. žmonių kapai, iš kurių IV-V a. kapai buvę apjuosti akmenų vainikais. Kapinyne rastas ir kario-raitelio su žirgu kapas, kuris datuojamas V a. pabaiga. Manoma, kad vyras buvęs Reketės bendruomenės vadas ar šiaip labai įtakingas karys. Dalis archeologinių radinių yra patekę į Kretingos muziejų.
|
|
