|
|
|
Nepabėgo nuo didesnio mokesčio
Klaipėdos apygardos teismas patenkino Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias Kretingos rajono savivaldybė šiukšles galėjo vežti mokant nepadidintą vartų-šiukšlių priėmimo į regioninį Dumpių sąvartyną mokestį. Tokias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs tam laikui, kol teismas išnagrinės Kretingos bei kitų savivaldybių ieškinį dėl KRATC‘o valdybos sprendimo – juo nuo rugsėjo 1 dienos vartų mokestis buvo padidintas. Kol kas teismas bylos dėl minėto KRATC valdybos sprendimo teisėtumo dar nepradėjo nagrinėti. Tačiau vien tai, kad buvo panaikintos apsaugos priemonės, Kretingos rajono savivaldybės vadovų teigimu, nulems, kad Kretingos rajono gyventojams už šiukšles teks mokėti brangiau. Teismo sprendimą pakomentavęs KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius teigė, kad Kretingos rajono savivaldybė privalės kompensuoti tą skirtumą, kurio nesumokėjo, kai nuo 2013 metų rugsėjo vartų mokestis pabrango nuo 54,09 Lt iki 78,97 Lt (įskaitant PVM) už 1 toną buitinių atliekų, o nuo 2014 metų sausio 1 dienos jis išaugo iki 122,71 Lt (įskaitant PVM). Iki šiol Kretingos rajono savivaldybė mokėjo senąjį, nepadidintą mokestį. Kretingos rajono bei Palangos miesto savivaldybės apsisprendė kreiptis į teismą, kai pasipiktino, esą KRATC valdyba sprendimą padidinti vartų mokestį priėmė nepasitarusi su savivaldybėmis, baimintasi, kad tuomet tektų padidinti mokestį už šiukšles ir tai būtų didelė našta gyventojams. Be to, šiukšles deginant gamykloje, kuri priklauso UAB „Fortum Klaipėda“, esą mažėtų šildymo kaštai Klaipėdos miesto gyventojams. Tačiau A. Liubinavičius teigė, kad visos šios kalbos – toli nuo tiesos. „Savivaldybės dar 2010 metais susitarė, kad reikalinga sukurti sistemą su atliekų deginimo paslauga, kad nereiktų komunalinių atliekų laidoti sąvartyne, nes tuomet ateityje reiks mokėti sąvartyno taršos mokestį. Be to, jei į sąvartyną bus vežamos organiškai skaidžios medžiagos (popierius, žaliosios atliekos ir pan.), grės baudos iš Europos Sąjungos, kaip ir nutiko Graikijai. Tačiau kai atliekų tvarkymo sistema su rūšiavimu ir netinkamų perdirbti atliekų deginimu jau sukurta – kai kurios regiono savivaldybės suabejojo šiuo modeliu ir kreipėsi į teismą. Panašu, kad savivaldybės nekelia klausimo dėl vartų mokesčio ekonominio pagrįstumo – jos apskritai piktinasi šiuo valdybos sprendimu“,- situaciją pakomentavo A. Liubinavičius. Jo teigimu, savivaldybės apie tai, kad pradėjus deginti atliekas brangs vartų mokestis, žinojo jau prieš ketverius metus, kai Klaipėdos regiono plėtros taryba, kurią sudaro visų regiono savivaldybių atstovai, patvirtino „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2010-2019 m.“. Jame buvo įvardinta, jog „UAB „Fortum Klaipėda” parengtame naujos termofikacinės elektrinės verslo plane numatyta, kad už priimtą ir sudegintą vieną toną komunalinių atliekų KRATC turėtų mokėti apie 80 Lt; tiek pat elektrinė mokėtų KRATC už pelenų vienos tonos šalinimą regioniniame sąvartyne“. Ir pateiktas pavyzdys, kad mišrias komunalines atliekas pradėjus deginti naujoje elektrinėje, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste 2012 m. galėtų išaugti nuo 220,21 iki 275,13 Lt/t, t. y. apie 25 proc. Be to, A. Liubinavičiaus teigimu, 2013 metų pavasarį įvyko KRATC stebėtojų tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas vartų mokesčio brangimas, tačiau jame dalyvavo tik dviejų savivaldybių atstovai – Klaipėdos miesto ir Neringos. Beje, šios savivaldybės vienintelės šiuo metu pretenzijų dėl padidinto vartų mokesčio ir nekelia. Taigi nors visos Klaipėdos regiono savivaldybės pritarė šiukšlių deginimo perspektyvai, turėjo skaičiavimus, kad mokesčiai išaugs ketvirčiu, tačiau ne visos savivaldybės ryžosi gyventojams branginti vietinę rinkliavą už šiukšles. „Klaipėdos miestas nuo pat rinkliavos įvedimo buvo nustatęs ekonomiškai teisingesnę rinkliavą už atliekų tvarkymą, todėl sukaupė rezervą ir dabar gyventojams mokestį mažina. Priešingai yra kitose regiono savivaldybėse, kur su skaičiavimais buvo apsirikta ir rinkliava kone kasmet didinama“,- apibendrino A.Liubinavičius. Anot jo, tai, kad esą deginant atliekas atpigs šildymas klaipėdiečiams, yra visiškai nesusiję dalykai, nes savivaldybėms svarbiausia - pasirūpinti, kas atliks atliekų utilizavimą, kitaip jos, kaip buvo minėta, neatitiks įsipareigojimų ES. Be to, KRATC niekaip nesusijęs su šilumos ūkiu ir įtakos šilumos kainoms daryti negali. Sumažinti vartų mokestį savivaldybės galėtų tik vienu keliu – rūšiuodamos ir į sąvartyną pristatydamos mažiau atliekų. Tačiau norėdamos išsiversti be KRATC pagalbos savivaldybės atliekų rūšiavimo arba perdirbimo linijas turėtų įkurti pačios arba šias paslaugas pirkti iš privatininkų. Tačiau A. Liubinavičius abejotų, kad tai kainuotų pigiau, negu pačių savivaldybių valdomo KRATC paslaugos. Juolab, kad KRATC rūšiavimo įrenginių įsigijimui ir infrastruktūros kūrimui gauna apie 80 proc. ES fondų paramą, o savivaldybės tokia parama pasinaudoti, vargu, ar galės. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad šiuo metu dar ieškoma sprendimo, kaip spręsti susidariusią situaciją, todėl plačiau komentuoti spaudai atsisakė. Be V.Domarko komentaro nelabai kalbėti norėjo ir vicemeras Vytautas Ročys. Tačiau jis užsiminė: „Iš pat pradžių sakiau, kad laimėsime tik laiko“. V. Ročio įsitikinimu, Kretingos rajono savivaldybei nereikės kompensuoti skirtumo dėl nesumokėto padidinto mokesčio dalies. „Nebuvo įsigilinta, kad taryba keisti mokestį už šiukšles gali tik kartą per metus. Taigi mokesčio už šiukšles padidinimas nuo rugsėjo 1 dienos būtų prieštaravęs tarybos sprendimams“,- teigė V.Ročys.
|
|
