- Žiemą visada stengiuosi užsidėti kepurę, ne jaunystės metų esu, kada niekas nerūpėjo. Vasarą mažiau dėviu kepurę, nors ir saulė kepina. Esu pastebėjęs, kad šiais laikais žmonės dažniau nešioja kepures negu seniau.
Vidmantas Laukineitis:
- Nuo seno esu įpratęs nešioti kepurę, ypač žiemą nepalieku namie jos, kad „momenėlis“ neperšaltų. Reikia saugoti sveikatą, juk papūtus žvarbesniam vėjui nesunku susirgti, o paskui lėšų gydymui reikės daugiau, negu kepurė kainuoja.
Onutė Pociuvienė:
- Ne visada nešioju, labiau susirūpinu, kai pasitaiko žvarbus oras. Kai esi su šukuosena – tada jau neužsidėsi kepurės. Kepurių nešiojimas man nėra mados reikalas. Anūkams būtinai liepiu nešioti kepures, ją vienam neseniai padovanojau. Pati stengiuosi nešioti kepurę su „auselėmis“.
Kretingos ligoninės vadovės, LOR gydytojos Ilonos Volskienės komentaras:
- Šaltis pavojingas visam organizmui, galvą reikia saugoti nuo skersvėjų ir šalčio lygiai taip pat, kaip ir kojas bei rankas. Kepurę reikia nešioti pagal oro temperatūrą, kad dėvint ją galva ir nesukaistų, ir neperšaltų. Taip pat svarbi ir kepurės medžiaga, kad ji būtų „kvėpuojanti“. Perpūtus galvą gali įsivyrauti skaudūs ausų uždegimai, todėl svarbu, kad kepurė uždengtų ausis. Taip pat persišaldžius paūmėja neuralgija – veido nervo uždegimai, dar žiemą ypač dažni veido nušalimai.
Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS
