Piliakalnio papėdėje – nendrinių skulptūrų parkas

Aplink Latvijos pasienyje įsikūrusią Senąją Įpiltį, garsią savo praeitimi, tarsi apie bičių avilį susispietę Naujosios Įpilties, Benaičių, Lendimų, Kiaupiškių kaimai. Šių kaimų žmonės, susibūrę į vieningą bendruomenę, praėjusią vasarą sutvarkė Senosios Įpilties piliakalnį, o prieš pat Naujus metus apšvietė papėdėje įrengtą poilsiavietę.

Pagrindinė piliakalnio tvarkymo iniciatorė – Birutė Stalmokienė.

Aikštelės link – apšviestu taku

Anot Įpilties bendruomenės pirmininkės Birutės Stalmokienės, nuo gyvenvietės centro ligi piliakalnio įrengtas apšviestas takas, vedantis į aikštelę prie piliakalnio. Apšvietimui įrengti Įpilties bendruomenė laimėjo 60 tūkst. Lt iš ES finansuojamo projekto.

„Nuo šiol galėsime bendruomenės šventes švęsti pačioje gražiausioje vietoje – prie piliakalnio. Šiemet nebespėjome suorganizuoti Naujųjų metų sutiktuvių, užtat kitų metų sandūroje čia galėsime iškilmingai pasitikti eurą“, - pajuokavo B.Stalmokienė.

Ji teigė, jog išsyk po Naujųjų bendruomenė ketina švęsti Trijų Karalių dieną, į kurią sukvies pagyvenusius žmones - pamalonins juos saldumynais, dovanėlėmis, surengs koncertą.

„Kai atvės orai ir tvenkinys pasidengs ledu, valysime tvenkinio pakrantes, o iškirstas nendres vešime į sandėlį. Pernai jas panaudojome skulptūroms gaminti – pastatyta pilis, gyvūnų, paukščių figūrų. Pavasarį jos puošė tvenkinio pakrantes, o artėjant žiemai suvežėme į sandėlį. Senąsias skulptūras teks restauruoti, kitą vasarą sukursime naujų. Jau yra parengti karkasai, betrūksta tik nendrių, - pasakojo B.Stalmokienė ir pabrėžė. – Norisi, kad mūsų kaimas būtų gražus, kad viliotų sugrįžti iš jo išėjusius žmones bei turistus“.

Bendruomenė rengė talkas

Pagrindiniai istorinės Įpilties gyvenvietės tvarkymo darbai buvo atlikti pernai, bendruomenei laimėjus 100 tūkst. Lt vertės ES finansuojamą projektą „Lenkiamės krašto istorijai“. Už šiuos pinigus prie piliakalnio buvo įrengta poilsio ir žaidimų aikštelė su vasaros estrada, užsodintas parkas. Iškilmingas piliakalnio prieigų atidarymas buvo surengtas praėjusią vasarą.

Įpilties piliakalnis yra šių apylinkių archeologinio komplekso dalis.

Bendruomenės iniciatyva per talkas buvo sutvarkyti lieptai ir takai palei tvenkinius, kuriais pasiekiamas pagrindinis piliakalnis. O dar anksčiau įpiltiškiai bei aplinkinių kaimų žmonės sutvarkė teritoriją aplink mitologinį Aukuro akmenį, pasirūpino pastatyti pagonybės simbolius įkūnijančias ąžuolo bei metalo skulptūras. Gyvenvietę papuošė ąžuolinė Karžygio skulptūra.

B.Stalmokienė pasidžiaugė, kad apžiūrėti sutvarkytą piliakalnį ir pailsėti prie jo jau praėjusią vasarą plūdo būriai žmonių. Ypač gausiai atmina dviratininkų: jų pabuvojo ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Rusijos, Švedijos. „Kuo daugiau žmonių čia apsilanko, tuo labiau susipažįsta su mūsų šalies istorija ir taip garsina ne tik kaimo, bet ir Lietuvos vardą“, - įsitikinusi B.Stalmokienė.

Ji prisiminė, kad prie piliakalnio išvien su dviratininkų komanda yra pabuvojęs ir ekspremjeras Andrius Kubilius: „Liepėme jam gultis ant mitologinio akmens, kur trykšta Graistupio šaltinis su stebuklingomis gydomosiomis galiomis. Ir jis paklausė“, - prisiminė moteris.

Vizijose – atstatyti pilį

Panašu, kad senoji Įpilties piliakalnio dvasia tebeplevena viršum jo ir paliečia čia gyvenančius žmones ligi šiolei.

Bendruomenės vadovė sakė, kad įpiltiškiai taip stipriai suaugę su savo piliakalniu, jog kiekvienas bent sykį per metus, net iš tolimiausių kraštų sugrįžęs, stengiasi jį aplankyti. Įpiltiškiams piliakalnis yra lyg bažnyčia: per Vėlines žmonės eina prie senkapių uždegti žvakių, vaikai ant jo bėga pačiuožinėti žiemą. O per šiuos Naujus metus, mano B.Stalmokienė, ant viršukalnės netils fejerverkai, liesis šampanas.

Įpiltiškių vizijose – atstatyti ant piliakalnio buvusią pilį, galbūt šiuo projektu jiems pavyktų sudominti investuotojus, kaip tai yra daroma kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje. Pačiame Latvijos pasienyje tarp kalvų besiglaudžianti Senoji Įpiltis – ne tik ypatingo grožio vietovė, bet ir svarus Lietuvos praeities liudytojas. Gyvenvietę sudaro ištisas archeologinis kompleksas: ją juosia net trys piliakalniai, iš kurių įspūdingiausias yra pagrindinis, esantis priešais gyvenvietę.

Pernai sukurtos nendrinės skulptūros dabar restauruojamos.

Jį, teigė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, mūsų protėviai įsirengė I tūkstantmečio po Kristaus pradžioje. Pirmaisiais amžiais žymesnių įtvirtinimų nebuvę, piliakalnį niokodavę gaisrai. Tačiau po kiekvieno gaisro gyventojai pylimą vis paaukštindavę, kol jis tapo maždaug toks, koks yra šiandien.

Šalia šio piliakalnio yra dar 2 mažesni – vadinamasis Marijos kalnelis ir Karių kalnas. Šiedu saugojo pagrindinį piliakalnį, kuris XI a. naudotas kaip tvirtovė.

Jos vardas pirmąkart paminėtas 1253 m. Kuršo vyskupo Heinricho rašte. Įpiltis priklausė kuršių Duvzarės žemei. Kuršiams 1260 m. sukilus, ji tapo viena pagrindinių sukilėlių pilių. 1263 m. įgulai pasitraukus į Lietuvą, kryžiuočiai pilį užėmė ir sudegino.

Manoma, kad visi šie Įpilties gynybiniai įtvirtinimai sudarė dar didesnį gynybinį kompleksą su netoliese buvusiomis Papės bei Rucavos piliavietėmis.

Yra išlikęs kapinynas bei kaimo kapinės, kuriuos žmonės tebevadina Maro arba Karių kalneliais. Senosios Įpilties gyvenvietė 2007 m. paskelbta išskirtinę kultūrinę vertę turinčiu Lietuvos kultūros paveldo objektu.

Legendose dar gyvas Kuprelis muzikantas

Senosios Įpilties gyvenvietė dar prieškariu sudomino istorikus bei archeologus. Ją tyrinėti 1933 - 1934 m. ėmėsi pirmoji mokslininkų ekspedicija, kuriai vadovavo mūsų kraštietis generolas ir Kauno karo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagys-Nagevičius. Ekspedicijos radiniai buvo išgabenti į Karo muziejų.

Tie kasinėjimai Įpiltį plačiai išgarsino: apie juos rašė Lietuvos spauda, stebėti kasinėjimų atvykdavo ekskursijos. Apsilankė ir žinomų valstybės veikėjų, tarp jų – ir pats Prezidentas Antanas Smetona.

Įpiltiškiai gyvena viltimi ant piliakalnio atstatyti buvusią pilį.

Įpilties piliakalnis lyg magnetas nuo seno traukė ir smalsuolius - nuotykių bei lobių ieškotojus. Tarp senųjų įpiltiškių išlikusi legenda apie muzikantą Kuprelį, kuris sykį prisimuzikavęs grįžo namo palei piliakalnį. Prisėdęs ant akmens pailsėti. Tik staiga jam atsivėrę platūs vartai, pro kuriuos įžengęs, jis pamatė pilna moterų ir vyrų. Prisistatęs ponaitis ir paprašęs, kad juos palinksmintų. Pradėjęs groti. Žiūri - viena merga Ona, kažkada upelin savo vaiką įmetusi, šoka nepaliaudama. Lygiai dvyliktą nakties muzikantą Kuprelį ponaitis tamsoje parvedęs atgal prie akmens ir atsisveikindamas pripylęs kepurę aukso. Pavargęs Kuprelis užmigo, o, gaidžiui užgiedojus, žiūri – pilna kepurė anglių. Jas išbarstęs parėjo namo. Kabino kepurę, bet staiga iš jos iškrito auksinis. Puolęs Kuprelis atgal, bet ant kelio – tik vienos anglys. Suprato laiku neįvertinęs ponaičio dosnumo, todėl auksas pavirtęs į anglis.

• Rašyti komentarą (2)