|
|
|
Strateginė svarba arba Rytų partnerystės Viršūnių susitikimo metu išmoktos pamokos
Visi pastarieji šeši pirmininkavimo ES Tarybai mėnesiai Lietuvai buvo labai intensyvūs ir kupini iššūkių. Pusmetis pasižymėjo intensyvia politine Lietuvos darbotvarke, kurią lydėjo svarbūs politiniai sprendimai bei politiniai įvykiai.
Vienas iš svarbiausių politinių įvykių, vykusių Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, buvo Rytų partnerystės Viršūnių susitikimas Vilniuje, kuris vyko lapkričio 28-29 d. Šis susitikimas buvo itin svarbus ne tik Lietuvai, ES bei pasaulio politinei bendruomenei - veikiau tai buvo ir daug ką lemiantis momentas Rytų partnerystės šalims. Šis susitikimas buvo akimirka, kuria siekiama geopolitiškai permąstyti ES strategiją, kuri buvo taikoma Rytų partnerystės šalims. Kita vertus, tai buvo tarsi geopolitinis lūžis – Rytų partnerystės šalių apsisprendimas ir geopolitinis pasirinkimas -tarp ES integracijos modelio ir Rusijos siūlomo Eurazijos kelio. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje tapo įvykiu, kuris atskleidė geopolitinę apsisprendimo dilemą bei Rusijos spaudimą, suaktyvino partnerystės šalių visuomenes ypač Ukrainoje, nuosaikiau - Armėnijoje. Po susitikimo akivaizdžiai atsiskleidė Rusijos ir ES geopolitiniai interesai. Tapo labiau apčiuopiamos šalyse veikiančios įvairios integracijos ir antiintegracijos pajėgos, šiose šalyse įgyvendinami pro ir anti integracijos modeliai. Nuo 2013 m. vasaros Rytų partnerystės šalys buvo gerokai spaudžiamos Rusijos pusės. Rusija akivaizdžiai ėmėsi prekybos karų, sankcijų ir importuojamų prekių iš Rytų partnerystės šalių blokados. Pavyzdžiui, Rusija uždraudė importuoti moldavišką vyną, ukrainietišką šokoladą ir konditerijos gaminius. Tuo pat metu Ukraina sprendė įtemptą situaciją dėl galimos naujos konfrontacijos su Rusija dėl dujų. Kita vertus, Rusijos sankcijos neaplenkė ir Lietuvos. Prieš Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuva patyrė panašų spaudimą. Rusija sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos ir blokavo sunkvežimius prie sienos su Lietuva. Tačiau Lietuva, pirmininkaudama Europos Tarybai, davė atsaką - paviešino Rusijos sankcijas Lietuvai. Atkreipiant dėmesį į Rusijos vykdomas sankcijas Europos Parlamente buvo išdalinta 1 tūkst. lietuviškų varškės sūrelių. Vienas iš ES reakcijos į Rusijos spaudimą Rytų partnerystės šalių regione buvo Europos Parlamento rugsėjo 12 d. ir 2013 m spalio 24 d. rezoliucijų priėmimas dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės regione. ES aukščiausi pareigūnai taip pat paskelbė pakartotinus pareiškimus, kuriuose pabrėžė, kad Rusijos spaudimas regione yra nepriimtinas. Europos Parlamentas taip pat neliko abejingas Lietuvos vežėjų problemoms Rusijoje. Spalio 8-9 dienomis plenarinės sesijos metu buvo surengta diskusija dėl diskriminacinės muitinės procedūros Lietuvos vilkikų atžvilgiu Rusijos pasienyje. Taigi per visą šį laiką Lietuvos padedama Europos Sąjunga aktyviai reagavo į įtampą Rytų partnerystės regione ir nebuvo atsitvėrusi tylos siena. Lietuva, jau kartą 1990-aisiais patyrusi ekonominę Rusijos blokadą, visomis išgalėmis apie tai kalbėjo aukščiausiu lygiu, siekdama perspėti Europą apie galimus Rusijos žingsnius prieš Lietuvą ir Rytų partnerystės šalis. Gi ES paraleliai rengėsi Vilniaus viršūnių susitikimui, iš kurio buvo tikimasi Rytų partnerystės vykdomos programos rezultato. Lietuvos vaidmuo Rytų partnerystės paradigmoje šią akimirką išties nebuvo lengvas. Vienas labiausiai akcentuojamų Lietuvos pirmininkavimo prioritetų buvo sėkmingai užbaigti Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Ir Lietuva, kaip stiprus ES integracijos procesų gynėjas Rytų partnerystės regione, visokeriopai bandė padėti šioms šalims priartėti prie ES. Lietuva atliko svarbią misiją tarp ES ir Rytų partnerystės šalių – ji buvo tarpininkė tarp tų valstybių ir ES, ir ragino ES valstybes nares aktyviau veikti Rytų partnerystės regione. Lietuva, kaip viena iš ES regioninių lyderių, remianti Rytų partnerystės regiono valstybių integracijos į ES procesus, bei kaip Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo globėja, siekė, kad Rytų šalys eitų ES demokratinių vertybių keliu ir sumažintų Rusijos įtaką regione. Lietuva įgijo istorinį suvokimą, kas yra imperines ambicijas turinti Rusija ir kokių ji gali imtis priemonių prieš „nepaklusniuosius“. Tačiau nepaisant to Lietuva išgyveno ir atsilaikė prieš Rusijos spaudimą bei sėkmingai jau beveik dešimtmetį eina europinės demokratijos keliu ir yra ES politikos dalyvė. Lietuva pati patyrė, kaip ES integracija pakeitė šalies situaciją ir kaip tai padėjo Lietuvai išvengti geopolitinio sukibimo su Rusija. Tai ir paaiškina, kodėl ES asociacijos sutarties su Rytų partnerystės šalimis pasirašymo misija buvo tokia svarbi Lietuvai. Lietuva suprato, kad asociacijos sutartis gali tapti mechanizmu, kuris galėtų priartinti Rytų partnerystės šalis prie ES daug arčiau negu tai buvo anksčiau. Pasirašytas susitarimas galėjo tapti sėkmingo ES integracijos modelio Rytų partnerystės šalyse įgyvendinimo pradžia ir dideliu visos ES pasiekimu. Pirmasis šokas, kurį payrė Lietuva ir ES prieš pat Vilniaus Viršūnių susitikimą, buvo armėnų apsisprendimas viską derinti su Rusija bei galiausiai prisijungti prie muitų sąjungos su Rusija, Kazachstanu ir Baltarusija. Armėnija vietoj susitarimo su ES pasirinko Rusijos glėbį. Armėnų sprendimo pažeidžiamumas ir polinkis Rusijos link buvo padarytas dėl kelių akivaizdžių veiksnių – dėl įšaldyto konflikto su Azerbaidžanu bei prorusiškų verslo interesų dalyvavimo Armėnijos ekonomikoje. Visa tai buvo lemiami svertai, kurie įtikino Armėniją prisijungti prie prorusiško geopolitinio vektoriaus. Po Armėnijos apsisprendimo Ukrainos sprendimas atidėti asociacijos sutarties pasirašymą buvo visiškai netikėtas. Visgi prieš pat Vilniaus Viršūnių susitikimą, Rusijos daromas spaudimas regione buvo nepakankamai įvertintas, kaip ir nebuvo pakankamai pasverta Rusijos įtaka Ukrainoje. Tai galėtų būti laikoma ES geopolitine trumparegyste. Ukrainos pareigūnai, ketindami pasirašyti sutartį, turėjo atsižvelgti į galimą būsimą pavojų iš Rusijos, ir numatyti, kad Ukrainos ekonomika gali susidurti su pereinamuoju laikotarpiu vykdant asociacijos sutarties įgyvendinimą bei atremti Rusijos sankcijas. Buvo akivaizdi prekybos karų ir galimų griežtų sankcijų iš Rusijos pusės rizika. Tai, kad asociacijos sutartis liko nepasirašyta - lėmė ir stipri Rusijos įtaka Ukrainoje, prorusiškų jėgų persvara Ukrainos valdančiojoje daugumoje bei pragmatiškas Ukrainos derybininkų vertinimas. Tačiau toks žingsnis buvo iš dalies netikėtas ES. Labiausiai netikėtas ir valdantiesiems Ukrainoje, Rusijai bei demokratijos keliu einančiai Europai buvo ukrainiečių tautos ilgalaikis pasipriešinimas, besitęsiantis beveik mėnesį, tokiam derybininkų sprendimui. Atsižvelgiant į visus politinius užkulisius ir sudėtus taškus, Vilniaus Viršūnių susitikime Lietuva ir ES įgavo daug naudingos patirties. Įvykę šalių apsisprendimai ir įvykiai Rytų partnerystės regione parodė, kad ES turi atnaujinti savo politiką šiame regione. Įvykiai sako, kad nors šaltojo karo laikotarpis jau baigėsi, tačiau geopolitiniai žaidimai Rytų partnerystės regione tęsiasi. Nepaisant to, pagrindiniu Rytų partnerystės tikslu turi likti demokratinėmis vertybėmis grįsta šios partnerystės plėtra. ES taip pat neturėtų pamiršti, kad jos rankose yra svertai kovai su Rusijos spaudimu Rytų partnerystės regione. Nepamirškime, kad Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo ES - taip pat, kaip Rytų partnerių santykiai yra priklausomi nuo Rusijos rinkos.
Be to, akivaizdu, kad ES taip pat turi pasiekti bendrą poziciją dėl jos kaimynystėje esančių šalių Rytų partnerystės šalių. Tai sudėtingas uždavinys, ypač ekonominio nuosmukio ir ES politinės krizės laikotarpiu. Tačiau visi šie veiksmai yra būtini, jei ES nori įgauti sėkmingą pagreitį savo užsienio politikoje bei santykiuose su kaimyninėmis. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje buvo pamoka visiems: tai buvo galimybė permąstyti geopolitinę situaciją Lietuvai ir ES. O ES šie įvykiai dar kartą akivaizdžiai priminė, kad Rusija siekia susigrąžinti savo imperinį palikimą ir visomis išgalėmis kovoja dėl įtakos tose šalyse. Po Vilniaus susitikimo bus matyti, kaip šios gautos pamokos bus išmoktos ir naudojamos praktikoje.
|
|
