Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar į „čekiukų“ skandalą patekę politikai turėtų trauktis iš politikos bent 5-eriems metams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Kretingiškiai valdyti šalį į 2012-2016 metų Seimą išrinko partijos Tvarka ir teisingumas narę Jolitą Vaickienę. Kretingoje augusios ir tuometinę III-iąją vidurinę mokyklą baigusios politikės šuolis į Seimą buvo tarsi rinkėjų protestas prieš jos pašalinimą iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. J. Vaickienė šio posto neteko prieš pat rinkimus į Seimą, 2012-ųjų vasarą, kai Savivaldybės taryboje susiformavo nauja valdančioji dauguma iš socialdemokratų, konservatorių–krikščionių demokratų, darbiečių ir liberalsąjūdiečių, o partija „Tvarka ir teisingumas“ liko už rajono valdžios vairo borto.

„Pajūrio naujienos“ Naujųjų metų išvakarėse su Jolita Vaickiene kalbasi apie jos pozicijas ir darbą Seime, santykius su rinkėjais ir Savivaldybės valdžia.

Jolita Vaickienė:

- Man, Seimo naujokei, buvo patikėta vadovauti vienam iš svarbiausių Seime – Audito komitetui. Šis komitetas yra pagrindinis įvairaus lygmens valstybės institucijų parlamentinės kontrolės įrankis. Pirmos darbo dienos buvo įtemptos. Jaučiau į mane nukreiptus nepasitikėjimo žvilgsnius – ar susitvarkys, nesuklys? Gal kai kas ir laukė, kad suklupčiau. Suklupai – būsi pakeistas, nes už nugaros pretendentų į šį postą visa eilė išsirikiavusi. Nelengva vadovauti komitetui, į kurį susirinko buvusi šio komiteto pirmininkė, patyrusi politikė Loreta Graužinienė (dabartinė Seimo vadovė), buvę ministrai – socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, susisiekimo – Egidijus Masiulis, dabartinis Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, kovingasis Naglis Puteikis. Komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės kontrolės tarnyba. Visos tarnybos paruoštos valstybės institucijų, taip pat ir savivaldybių veiklos ataskaitos pirmiausia patenka į mūsų komiteto rankas. Komitetas vertina Kontrolės tarnybos ataskaitas, išvadas ir priima sprendimus bei siūlymus Vyriausybei, kitoms institucijoms. Komitetui jau teko siūlyti Valstybės kontrolės tarnybai, kad dėl vieno viešo intereso gynimo kreiptųsi į prokuratūrą.

Rimčiausi pažeidimai daromi parduodant valstybės turtą, naudojant valstybės lėšas. Kontrolės komitetas įvertino, jog valstybės turtas yra valdomas neefektyviai, netgi švaistomas.

Komitetas kartu su Finansų ministerija inicijavo ir parengė centralizuoto valstybės turto valdymo įstatymo projektą. Baugu ir skelbti, kad valstybė lig šiolei neturi susistemintos informacijos, kiek ir kokio turto ji turi. Aš esu šio įstatymo projekto išvadų rengėja. Sausio 23 d. planuojamas šio įstatymo projekto svarstymas Seime. Įstatymo esmė yra ta, kad valstybė pagaliau žinotų, ką turi, ką iš to vertėtų parduoti bei kitaip racionaliau panaudoti. Turėdama centralizuotą informaciją apie turtą valstybė galės jį ir perduoti iš vienos institucijos kitai. Dabar gi vienos valstybinės institucijos tame pačiame mieste turi patalpų perteklių, o kitos jas brangiai nuomojasi iš privataus sektoriaus.

Daug institucijų tebeturi poilsines bazes, kurios yra visiškai nereikalingos jų funkcijoms vykdyti.

Džiugu, kad parengus įstatymo projektą kai kurios valstybės institucijos, nelaukdamos įstatymo priėmimo, suskubo atsikratyti poilsiaviečių, kurios įkurtos gražiausiose šalies vietose. Praėjusį rudenį Palangoje turėtus poilsio namus pardavė Seimo kanceliarija.

- Galima suprasti, jog darbas Seime, Kontrolės komitete atima daug laiko. Ar belieka jo rinkėjams?

- Komiteto posėdžiai Seimo sesijos metu vyksta vieną - du kartus per savaitę. Pagal poreikį dar yra renkamos darbo grupės konkretiems įstatymų projektams svarstyti. Dirbu ir šiose grupėse. Rinkėjams laiko lieka, bet ne tiek, kiek norėčiau. Į namus iš Vilniaus grįžtu kiekvieną savaitgalį. Su rinkėjais susitinku savo biure J. K. Chodkevičiaus g. 10, pirmame aukšte esančiame kabinete. Jie dažniausiai būna užsirašę iš anksto. Kiekvieną dieną biure dirba – atėjusius bei skambinančius žmones priima ir išklauso – mano padėjėja. Žmonės skambina man ir tiesiogiai. Su rajono žmonėmis susitinku ir renginiuose. Ačiū tų renginių organizatoriams, kad nepamiršta manęs pakviesti.

Į mane, kaip Seimo narę, dažniausiai žmonės kreipiasi kaip į paskutinę instanciją: pabuvoję Savivaldybėje, kitose valdžios institucijose, kai kurie – netgi teismuose ir viskuo nusivylę. Dažniausiai kreipiasi dėl socialinių problemų (pensijų, pašalpų) ir dėl žemės reikalų. Daug buvo bankrutavusio banko „Snoras“ indėlininkų, kurie prašė padėti jiems atsiimti pražuvusius indėlius. Vilties atgauti pinigus – mažai, nebent teismuose pavyktų įrodyti, kad pasirašant indėlio sutartį žmogus buvo suklaidintas. Patariu žmonėms kur kreiptis. Tam, kad apginčiau žmogų, į įvairias institucijas kreipiuosi ir savo vardu. Tenka apgailestauti, kad padėti ne visada pavyksta.

- Ar nenutolote nuo Savivaldybės reikalų? Kai kurie Savivaldybės politikai jau pasigenda jūsų tarybos posėdžiuose, sprendžiant rajono problemas Vilniuje.

- Iš pradžių labai aktyviai piršau savo, kaip Seimo narės, pagalbą, dalyvavau Savivaldybės tarybos posėdžiuose, tačiau iš Savivaldybės vadovų, kad ir kaip keista, nesulaukiau nė vieno prašymo, iniciatyvos ar pasiūlymo, ką galėtume kartu nuveikti rajono labui. Jie mane tiesiog ignoruoja. Dėl ko? Svarsčiau ir tebesvarstau. Atsigirstu ir iš kolegų Seime, kad Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas Vilniuje lankosi dažną savaitę, bet pas mane Seime nebuvo nė karto užėjęs. Gal viso to priežastis yra politinės intrigos, kurios tampa svarbesnės už rajono ir jo žmonių reikalus. Supratusi, tikiuosi, neklaidingai, kad Savivaldybės vadovai su manimi bendradarbiauti nelinkę, pakeičiau darbo su Savivaldybe taktiką: pastabų, pasiūlymų dėl įstatymų projektų Savivaldybės specialistų prašau tiesiogiai. Tebepuoselėju viltį, kad ledą santykiuose su Savivaldybės valdžia pavyks pralaužti.

- Prieš Kalėdas pasklido gandas, kad nubrauktos 2014 metams Kretingos bibliotekos statybai žadėtos Vyriausybės investicijų programos (VIP) lėšos ir kad tai nutiko ne be jūsų pagalbos.

- Šis gandas yra puikus to politinio intrigmaišio pavyzdys. Pasiekė ir mane informacija, kad Savivaldybės tarybos komitetuose buvo aiškinama, jog aš, būdama Seimo nare, blokuoju bibliotekos statybą, VIP lėšų jai skyrimą. Toks kaltinimas mane šokiravo. Dėl bibliotekos statybos ir jos perspektyvos paskutinį kartą – gruodžio 17 d. – kalbėjausi su kultūros ministru Šarūnu Biručiu. Pakviečiau ministrą sausio pirmomis dienomis atvykti į Kretingą ir statybos situaciją išsiaiškinti vietoje, kol VIP lėšos kultūros objektams dar nėra paskirstytos. Lėšas ministras skirstys savo įsakymu sausio mėnesį. Kaip galima skleisti gandus apie lėšų bibliotekai statyti atėmimą, kai visi Kultūros ministerijos dispozicijoje esantys VIP pinigai dar tik bus dalijami. Štai VIP lėšos švietimo objektams buvo paskirstytos dar gruody. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti ir 2014 metams Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai yra skirta 1,1 mln. Lt, Salantų gimnazijai – 500 tūkst. Lt. Pažadu, jog darysiu visa, kas yra mano galioje, kad VIP lėšomis Marijono Daujoto mokykla 2015-aisiais būtų baigta renovuoti, o Salantų gimnazija galutinai būtų sutvarkyta per mano Seime kadenciją.

Esu susirūpinusi dėl 2014-2020 metų ES paramos Kretingos rajono savivaldybei projektų. Norėtųsi kartu su rajono Savivaldybės vadovais, specialistais ir politikais nutarti, kam ir kiek šio laikotarpio ES paramos reikėtų, ir dirbti kartu siekiant užsibrėžto tikslo, kad 2014-2020 metų ES paramos rajonas gautų kuo daugiau ir kad ji būtų kuo efektyviau panaudota.

Linkiu, kad pasimokę iš praėjusių metų klaidų ateinančiais – 2014-aisiais – turėtume daugiau išminties ir supratingumo tiek darbe, tiek šeimose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas