Jaunoji dizainerė kuria rūbų kolekciją

„Kai sėdu piešti modelių, idėjos veja viena kitą. Nežinau, kaip ir kada viską suspėti įgyvendinti“,- nuoširdžiai prisipažįsta aštuoniolikmetė Gabrielė Grinevičiūtė, deganti noru pavasarį pristatyti pirmąją savo rūbų kolekciją.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Gabrielė Grinevičiūtė kasdien išgyvena kūrybos malonumą, kai fantaziją išlaisvina nupiešdama bent po kelis naujus modelius.

Kerintį rūbų dizaino pasaulį G. Grinevičiūtė atrado pernai, kai pradėjo mokytis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ir susipažino su dizaino mokytoja Valdonija Karaliūniene. „Ji pasiūlė pabandyti. Iš pradžių net žmogaus kūno nemokėjau nupiešti, todėl perkopijuodavau įvairias žmogaus pozas iš mokytojos duotų paveiksliukų. Kuo toliau, tuo geriau sekėsi, ir dabar pati nepajuntu, kaip ranka piešia naujo modelio linijas“,- pasakojo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė G. Grinevičiūtė, planuojanti rinktis rūbų dizaino studijas.

Apibūdindama kūrybinį procesą, G. Grinevičiūtė pasakojo dažniausiai pradedanti piešti, kai gatvėje, žurnaluose, per televiziją ar kur kitur akis užkliūva už kokio įdomaus rūbo ar jo detalės – persipiešia juos įdomumo dėlei, norėdama išlaikyti savo prisiminimuose. Ir tai tarsi atveria idėjų šaltinį, iš kurio pilasi jau fantazijos padiktuoti modeliai.

„Nesinori kopijuoti dizainerių. Nežavi mintis, kad toks rūbas yra jau kažkieno sugalvotas. Juk tada nebūsi išskirtinis“,- įsitikinusi G. Grinevičiūtė.

Lankydama dizaino pamokas ji ne tik mokosi modeliavimo – pačiai tenka imti adatą į rankas ir sugalvotą rūbą pasiūti. „Kai dar mokiausi Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje, lankiau siuvimo būrelį, o dabar, kaip siūti, pataria mokytoja Valdonija Karaliūnienė, pasitarti nubėgu ir pas savo kaimynę siuvėją, kuri geranoriškai man padeda“,- pasakojo G. Grinevičiūtė. Ji pripažįsta, kad kol kas dar ne viską moka pasiūti ir tai šiek tiek apriboja jos galimybes sukurti įdomesnius modelius būsimai kolekcijai.

„Pernai, kai reikėjo parengti projektinį darbą, sukūriau gotikinio stiliaus modelį. Tai buvo tikrai įdomu, juolab, kad jam pasiūti naudojau visokias atlikusias medžiagas, pavyzdžiui, užuolaidas, staltieses,- pasakojo G.Grinevičiūtė. – Šiemet jau norėčiau parengti kolekciją. Aišku, ji nebus didelė – tikiuosi, kad spėsiu pasiūti bent 5 modelius. Ir šįkart mokytoja siūlo naudoti atlikusias medžiagas, nes jos pigesnės, tačiau aš to nebenoriu. Manau, kad medžiaga yra labai svarbi, nuo jos priklauso ir viso rūbo grožis. Be to, labai norėčiau sukurti šiuolaikinius, o ne sceninius rūbus, kad jie būtų tinkami vilkėti kasdienybėje. Kas žino, galbūt pati šiuos rūbus vėliau ir nešiosiu.“

G. Grinevičiūtė mano, kad skirti pakankamai dėmesio savo aprangai yra būtina, nes rūbai išreiškia žmogaus individualybę ir net tos dienos nuotaiką. „Tik dabar, žiemą, visi pasislepia po šiltais storais megztiniais ir kepurėmis – svarbiausia tampa ne spalvos, o tai, kad būtų šilta,- su šypsena pasakojo G. Grinevičiūtė. – Labai mėgstu, kai būna šiltas oras ir žmonės eina pasivaikščioti pasipuošę, jaučiasi gražūs ir pakylėti. Ir aš labai mėgstu ryškias spalvas, atrodyti išskirtinai, patinka, kai žmonės gatvėje į mane atkreipia dėmesį. Gal dėl to, kad ir vaikystėje mane mama rengdavo išskirtiniais rūbais? Nors jie man ne visada patikdavo, bet tikrai kuo nors išsiskirdavo iš kitų.“

Gabrielės Grinevičiūtės sukurti modeliai išsiskiria originalumu ir žaismingumu.

G. Grinevičiūtė svarstė: gal mamos Loretos Liaudonskienės, kuri visada stengiasi gražiai rengtis, pavyzdys ir prisidėjo formuojant jos estetinį skonį. „Gal iš čia ir atėjo polinkis rūbų dizainui? Juk kitko piešti taip ir nemoku. Bent aš taip manau“,- linksmai pasakojo G. Grinevičiūtė.

Ji prisipažino: nors yra ne vieną savo rūbą pati padailinusi kokia nors dekoro detale, mėgsta eksperimentuoti derindama skirtingus drabužius, tačiau ir ji prieš kiekvieną išeigą išgyvena visoms moterims pažįstamą neviltį, kad nėra kuo apsirengti.

„Tikrai atrodo, kad nieko neturiu tinkamo, - juokėsi G.Grinevičiūtė. – Visgi manau, kad daug svarbiau - ne kaip pats dizaineris atrodo, o kokie yra jo sukurti modeliai. Juk ten, ant podiumo, atsiskleidžia jo talentas“.

G. Grinevičiūtei yra tekę ir pačiai demonstruoti dizainerės rūbus. Tokia proga pasitaikė, kai ji bei dar trys gimnazistės, lydimos mokytojos V.Karaliūnienės, dalyvavo konferencijoje Palangoje – joje dizainerė Jolanta Rimkutė dalinosi patirtimi, kaip iš paprastų medžiagų sukurti įdomius rūbus, ir pristatė savo sukurtus modelius.

„Pasiūlymas pademonstruoti rūbus buvo netikėtas, tačiau negalėjau jo atsisakyti – vertinu kiekvieną progą sužinoti kuo daugiau apie rūbų modeliavimą ir dizainerių darbą“,- teigė G.Grinevičiūtė.

• Rašyti komentarą (1)