|
|
|
Su medžiu susitaria lyg seni bičiuliai
Kretingiškis tautodailininkas 34-erių Tadas Šorys ligi šiol žinomas kaip medžio dvasią jaučiantis ir plastiškai ją perteikiantis skulptorius. Tačiau neseniai jis stačia galva nėrė į visai kitą kūrybos sritį – juvelyriką, bet medžiui išliko ištikimas, o šis papuošaluose puikiai susigyvenęs su sidabru, gintaru bei kaulu.
Savo, kaip medžio drožėjo, kelią T.Šorys sakė pradėjęs vos devyniolikos. Jį sudomino senovės baltų tematika, todėl ir darbai – skulptūros, koplytstulpiai bei kiti mažosios architektūros elementai – nukeldina į slėpiningą protėvių pasaulį. Įvažiuojant į Senąją Įpiltį pasitinka šio kaimo piliakalnio gynėjo dvasią išsaugojęs Karžygys, o prie šaltinio – Žolininkas, girių valdovas Girininkas kviečia užsukti į turtingas valdas Mikoliškių girininkijoje. Visgi, pašnekovas neslėpė, dauguma jo darbų glaudžiasi privačių užsakovų valdose ar tautodailės kolekcijose. Lūžis kūryboje, kai skulptūrą nurungė papuošalai, įvyko prieš ketverius metus. Autorius prisipažino, jog šį posūkį paskatino noras artimam žmogui Kalėdų proga padovanoti paties sukurtą papuošalą. Šiandieną jo koljė, auskarai bei jų deriniai stebina ne tik išryškinta medžio plastika, bet ir ypatingu dėmesingumu detalėms. - Tadai, kaip pavadintumėte techniką, kuri leidžia šitaip atsiskleisti medžio grožiui? - Tai labai individuali technika, kurioje susimaišo gana daug sričių, tačiau tebūna tai menininko paslaptis. Žinau tik tiek, kad Lietuvoje šia technika tikrai daugiau niekas nekuria, Europoje - galbūt, o pasaulyje yra taip kuriančių. Mano papuošaluose dominuoja tik lietuviškas ąžuolas – natūralus ar sendintas, kitokio medžio – vyšnios ar skroblo, tinkančių papuošalų gamybai, nesirenku sąmoningai, nes ąžuolas man labiausiai patinka. - Kaip kilo idėja pereiti nuo akivaizdžiai vyriškos meno srities prie gana subtilios? - Ilgai brandintos mintys susiliejo į vieną: iš matytų miniatiūrų atkeliavo raštai, iš interjero detalių – plastika. Nemažai idėjų galima pasisemti ir iš kolegų, ypač dizaino studentų, darbų. Netgi kasdienybėje – štai ir servetėlėje įžvelgiau mane sudominusią spalvų bei paprasto rašto kombinaciją, kurią, jau žinau, kad išmėginsiu medyje. Kartais susapnuoju mintį, - viskas ateina iš labai paprastų dalykų. Idėja atėjo niekam nevedant, o pačiam pradėjus ieškoti ir gilintis. - Jums yra svarbu, kad žmonės matytų ne tik papuošalą, bet ir suprastų jo meninę vertę? - Kūriniai yra visiška dalis manęs paties: jie – netradiciniai, kaip ir aš pats nesu juvelyras pagal išsilavinimą. Man nepatinka būti pilkam. Savo natūra aš esu perfekcionistas: iš savęs paties ir iš savo kūrinių reikalauju maksimumo. Jeigu mano darbo eskizas nėra 100 proc. išbaigtas, aš kūrinio nė nepradedu. Eskizų - pilni sąsiuviniai, bet dėl šios mano ydos jie ir lieka negimusiais kūriniais. Tai, kas kitam neužkliūtų, man trukdo: kiekviena detalė turi būti ligi galo apgalvota, nušlifuota, ji privalo ne tik derėti, bet susilieti su kitomis.
- Kiek laiko užtrunka sukurti papuošalą, tarkim, koljė? - Labai įvairiai: atsisėdi, pradedi kurti ir tenka viską stumti į šoną, nes šiandien - ne ta diena. O, būna, darbas ištirpsta rankose, kaip ir pati diena – lengvai ir su gera emocija. Darbui reikia subręsti pačiam. - Tai su skulptūra visai atsisveikinat? - Tradicinė skulptūra visai nebetraukia, tik medžio plastikos darbai. Skulptūroje palikau gal kokį tūkstantį neužbaigtų idėjų. Bet šito etapo visiškai iš savo gyvenimo neišbraukiu, - gal senatvėj vėl smagu bus sugrįžti ir padaryti tai, ko dabar nesinori. - Tačiau kaltai išugdė Jūsų ranką, o skulptūros buvo tarsi šiandien preciziškai kuriamų papuošalų ištakos. Esate medį nuo seno kalbinančių meistrų giminės palikuonis, - ar artimieji Jus irgi skatino drožinėti? - Atvirkščiai, artimi žmonės įkalbinėjo nedaryti to, žinodami, kad menininko duona nebus skalsi, drožybą jie skatino tik kaip pomėgį. Bet aš dėkingas likimui, kad niekada per prievartą man neteko liesti medžio, man nereikėjo, kad jis paklustų – mudu tiesiog susitariame. * Susipažinti su Tado Šorio bei kitų kretingiškių kūrėjų darbais bus galima Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ gruodžio 21 – 23 dienomis Rotušės aikštėje rengiamoje kalėdinėje mugėje.
|
|
