Ukrainos piketuotojų jūroje – ir Kretingos vėliava

Kretingiškis Juozas Pelionis, stovėdamas protestuotojų minioje Ukrainoje, teigė išgyvenęs tą pačią nuotaiką, kokią patyrė 1991-ųjų sausio 13 dienos išvakarėse Vilniuje

Antradienį kretingiškis Juozas Pelionis sugrįžo iš Ukrainos, kur dalyvavo Kijeve vykstančiuose protestuose – jie kilo prieš dvi savaites, kai šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti Ukrainos asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. „Grįžęs dar ilgai negalėjau užmigti nuo patirtų emocijų ir minčių. Skauda...“- atviravo J. Pelionis.

„Aš atsimenu, kaip mums labai reikėjo palaikymo iš užsienio, kad mūsų laisvė nebūtų tyliai uždusinta“,- paklaustas, kodėl apsisprendė vykti į Kijevą, sakė J. Pelionis, prisiminęs, kaip pačiam teko 1991 metų sausio 12-osios ir 13-osios naktimis budėti prie Lietuvos Respublikos Parlamento.

J.Pelionis teigė: Kijeve vykstančiame mitinge jis ir vėl išgyvenęs Sausio įvykių atmosferą – kai tauta yra vieninga, kupina vilties ir siekianti šalies laisvės.

„Tik mes kovojome prieš rusų kareivius. O kur, viskam pasibaigus, pasislėps Ukrainos milicijos, specialiųjų pajėgų būrio „Berkut“ kariai? Juk jie yra tos pačios šalies vaikai“,- kalbėjo J. Pelionis, kuris atvyko į Kijevą lygiai po 45 metų, kai čia buvo apsilankęs kartu su savo tėvu.

Istorinės sąsajos – su Kretinga

J. Pelionis į Ukrainą vyko pakviestas vilniečių bičiulių ir vyko kartu su europarlamentaro Vytauto Landsbergio patarėju Andriumi Tučkumi. Atvykęs į Kijevo Nepriklausomybės aikštę, dar vadinamą Maidanu, J.Pelionis protestuotojų minioje išskleidė dvi atsivežtas vėliavas: su Lietuvos vyčiu ir Kretingos herbu.

„Ne vienas priėjęs klausė apie tas vėliavas – jos abi yra susijusios su Ukraina. Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis su vyčio vėliava išžygiavo pro Aušros vartus į mūšį prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę – ją nugalėjo prie Oršos, miesto, esančio Baltarusijoje. Tai – žymiausia pergalė, pasiekta Konstantino Ostrogiškio, Ukrainos, Ostrogo žemės, sūnaus,- pasakojo J. Pelionis. – Kretingos vėliava primena mūsų miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių, kuris mirė 1621 metais Ukrainos mieste Chotyne, o buvo palaidotas taip pat šioje šalyje – Ostroge. Be to, J. K.Chodkevičiaus antroji žmona buvo Konstantino Ostrogiškio tolima giminaitė. Yra ir daugiau Kretingos, Lietuvos bei Ukrainos istorinių sąsajų. Simboliška, kad ir šiomis dienomis, kai Ukraina išgyvena svarbų laiką, protestuotojų minioje suskaičiavau plazdant 5 vėliavas su vyčiu ir 30 Lietuvos trispalvių“.

Išreiškė palaikymą

J.Pelionis pasakojo, kad protestuotojų minia buvo tokia tiršta, ypač – sekmadienį, kad buvo sunku judėti iš vienos vietos į kitą. „Atsiskyręs nuo saviškių būrio, vėl jų nepasieksi – žmonių pilna, kaip bažnyčioje per atlaidus. Tik pasitraukus vienam žmogui, gali stoti į jo vietą, o toliau – nė žingsnio,- pasakojo J.Pelionis. – Nuo scenos nuolat girdisi kalbos, koncertai. Teko ir mūsų, maždaug 30 žmonių grupei, atvykusiai iš Lietuvos, pasveikinti protestuotojus nuo scenos, išreikšti jiems palaikymą. Stovėjome šalia „Eurovizijos“ konkurso nugalėtojos Ruslanos, kuri sugiedojo Ukrainos himną. Ruslana aktyviai remia protestuotojus ir sako kalbas, koncertuoja. Mačiau, kad minioje daug kitų šalių vėliavų – ne tik iš Europos šalių, bet ir JAV, Kanados. Turbūt būtų lengviau pasakyti, kokios šalies vėliavos nebuvo.“

J.Pelionis pasakojo, kad pabendrauti su grupe iš Lietuvos prieidavo ir ukrainiečiai bei mūsų tautiečiai, gyvenantys Ukrainoje. Paklausus, kaip protestuotojai įsivaizduoja šios situacijos baigtį, J. Pelionis sakė: „Jie šito mūsų klausinėjo. Jie patys nežino, kokia bus baigtis.

Klausinėja apie mūsų narystę Europos Sąjungoje ir suprantu, kad jie ją įsivaizduoja šiek tiek idealizuodami. Aš jiems išsakiau tokią nuomonę, kad Europos Sąjunga yra galimybių durys, o kaip, joms atsivėrus, tai jie išnaudotų? Kaip skandinavai, graikai, kaip lietuviai, ar dar kitoks jų kelias būtų - jie tik patys galėtų į tai atsakyti.“

J. Pelionis, kuris į Ukrainą atvyko su 30 žmonių delegacija iš Lietuvos, buvo pakalbintas vietinių žurnalistų.

Kalbos – iš širdies

J. Pelionis pasakojo, kad į Maidaną iš įvairių Ukrainos regionų bei užsienio susirinkusiems žmonėms dalinamas maistas, žmonės vieni kitiems pagelbsti kuo gali.

„Mus dar prieš Kijevą pasitiko vienas kino studijos savininkas, kuris važiuodamas savo automobiliu mus nuvedė į tuščią 6-7 kambarių butą ir leido jame mums pernakvoti, parūpino miegmaišius, maisto,- prisiminė J. Pelionis, sujaudintas vietinių geranoriškumo. – Džiaugiausi jausdamas bendrystės jėgą, viltį, kad bus teigiami poslinkiai, bet kartu jaučiau ir nerimą: o kas bus, jeigu... Kai kurie protestuotojai jau savaitę gyvena Maidane, miega palapinėse, cerkvėse, yra pavargę nuo įtampos. Tačiau tikrai nesimatė girtų. Beje, buvo surengta ir tokia provokacija – atvežė dėžę degtinės ir paliko. O protestuotojai negėrė jos. Ramino vieni kitus išlaikyti taikią atmosferą ir nerodyti agresijos – juk tai būtų pretekstas panaudoti prieš juos jėgą. Apskritai kalbų retorika tokia, kokią girdėjau prieš 23 metus Lietuvoje – sklindanti iš širdies ir su tikėjimu. Dabar tuos pačius žodžius girdime iš politikų lūpų, tačiau jų vertė nebe ta. O Ukrainoje girdint pasisakymus, aikštėje stoja tokia tyla, kad atrodo, jei būtų vasara, tikrai girdėtum, kaip musė praskrenda.“

Gyvena provakarietiška dvasia

Įvykius Ukrainoje atidžiai stebi ir Kretingoje gyvenantis ukrainietis Jaroslav Tkhir. „Gaila žmonių, bet atsiribokime nuo emocijų: jau dvi savaites vyksta protestai ir kol kas niekas nesikeičia. Dabartinė valdžia savo noru tikrai nepasitrauks. Dabar V. Janukovyčius siūlo opozicionieriams susėsti prie derybų stalo – taip siekia laimėti laiko. O protestuotojai nesutinka, reikalaudami jo atsistatydinimo. Prezidentas galės užsienio šalims sakyti, kad siekia dialogo, tačiau patys protestuotojai to nenori. Taigi realiausia, kas gali įvykti, – tai priešlaikiniai rinkimai. Kitaip viskas liks kaip buvę. Turime pavyzdžių: ar kas nors pasikeitė po Graikijos masinių protestų? Ir dabar: kiek ilgai žmonės stovės ir šals?“ - samprotavo J. Tkhir, kuris Lietuvoje gyvena nuo 2004 metų.

Nors jo tėvai, giminaičiai aukojo pinigų, už kuriuos šelpiami protestuotojai, tačiau J. Tkhir abejoja, ar pats būdamas Ukrainoje, dalyvautų Maidano įvykiuose.

„Aš už pasikeitimus, siekį išsilaisvinti nuo Rusijos rankos, bet tuomet Ukrainai teks išgyventi labai sudėtingą laiką ir nesu tikras, kad šiuo atveju Europos Sąjunga suteiktų gelbėjimo planą“,- nevienareikšmiškai situaciją vertina J. Tkhir.

Jis pasakojo kilęs iš Vakarų Ukrainos, Lvovo – šis regionas yra provakarietiškas, trokštantis laisvos Ukrainos. J. Tkhir prisiminė, kaip per Antrąjį pasaulinį karą „Galično“ armijai, vadovaujamai kovotojo už Ukrainos laisvę Stepanui Banderai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teko kovoti tiek su vokiečių, tiek ir su sovietų armija. „Šiuose įvykiuose dalyvavo ir mano močiutė – ji dirbo medicinos seserimi. Vėliau už tai ji buvo išsiųsta į Sibirą“,- pasakojo J. Tkhir, pabrėždamas, kad Ukrainos laisvė jo šeimoje buvo itin brangi vertybė.

Į Maidano aikštę Kijeve suplūdę protestuotojai nesitraukia jau antrą savaitę. Jų siekis - į Europos Sąjungą orientuota šalis.

Valdžia – korupcijos mazgas

J. Tkhir neslėpdamas dabartinę Ukrainos valdžią vadina banditų klanu, oligarchais, kurie nenori ir nedarys jokių reformų. „Jei Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį, ji turėtų prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, laikytis taisyklių, kurių pareikalautų Europos Sąjunga. Vadinasi, reiktų modernizuoti gamyklas, mokėti PVM ir t.t. O šiuo metu Ukrainoje privatus verslas neturi net kasos aparatų, nes jie privalomi tik valstybinėms įstaigoms. Ką tai reiškia – kad verslininkai užrašo tokias pajamas, kokias nori, kad dalis tenka ir atėjusiems tikrinti mokesčių inspekcijos pareigūnams. Taip korupcija iš regionų atkeliauja ir iki Kijevo. Kai į valdžią atėjo V. Janukovyčius, jis paliko tik vieną biudžetą Kijeve, o regionuose biudžetus panaikino. Vadinasi, kiek jis kam nori pinigų – tiek duoda. Visas Ukrainos kapitalas sutelktas 50-60 žmonių rankose, o visoje šalyje situacija yra siaubinga: keliai netvarkyti, didžiulis nedarbas,- kalbėjo J. Tkhir. – V. Janukovyčiaus pastangomis pakeista Konstitucija, taip nuo 5 iki 8 metų prailginant prezidento kadenciją. „Prezidentas net nemoka kalbėti ukrainietiškai ir kalba rusiškai, nors Konstitucijoje įtvirtinta vienintelė valstybinė kalba – ukrainiečių. Jis teistas už vagystes – kaip jį buvo galima prileisti prie valdžios? Be to, milicijai suteiktos tokios galios, kad ji be prokuroro leidimo gali ateiti į bet kurio gyventojo namus ir juos patikrinti. Tokio vizito galima sulaukti bet kokiu paros metu.“

Anot J. Tkhir, vyraujanti korupcija užkerta kelią į Ukrainą ateiti užsienio kapitalui: iš šalies pasitraukė „Swedbankas“, prekybos centras „Maxima“ ir t.t. „Užsienio kapitalui nepriimtinas nestabilumas: vieną dieną galioja vienoks įstatymas, o jau rytoj – kitas. Kaip galima organizuoti verslą?“- teigė J. Tkhir.

Kretingoje gyvenantis ukrainietis Jaroslav Tkhir palaiko savo tautiečių drąsiai išreikštą nepasitenkinimą esama situacija, tačiau jaudinasi, ar trokštamas valdžios pasikeitimas pateisintų jų lūkesčius.

Šalis pasidalinusi

Tačiau Rytų Ukraina, pasakojo J. Tkhir, yra prorusiškos orientacijos, nes šiame regione yra telkiamos investicijos – metalurgijos, dujų, naftos pramonė ir kt. „Rytų Ukrainos gyventojai situacija yra patenkinti – taigi tai yra užtikrintas elektoratas dabartinei valdžiai. O į piketą renkasi žmonės iš Vakarų Ukrainos bei tie, kurie geba plačiau analizuoti situaciją, suprasti, kur ir kaip eina valdžia“, - teigė J. Tkhir.

J. Tkhir yra įsitikinęs, kad visiškai nutraukti santykius su Rusija Ukrainai taip pat būtų didžiulis išbandymas – Rusija yra investavusi milijardines investicijas, jos sudaro apie 25-30 proc. Ukrainos rinkos, tad Rusijos pasitraukimas sunaikintų gamyklas, taip be darbo palikdama šimtatūkstantines minias žmonių. Ekonominę situaciją pasunkintų ir Rusijos reakcija: ji, ko gero, įvestų embargą Ukrainos produkcijai, kurios dabar kone 70 proc. eksporto yra būtent į Rusiją. „O dar gyvenant pagal Europos Sąjungos taisykles, pakiltų ir mokesčiai, kainos. Vėl bus nepatenkintų žmonių. Ar Europos Sąjunga šioje situacijoje yra pasiruošusi padėti Ukrainai? Ji juk jau išsakė poziciją, kad daugiau bankrutavusių šalių nebenori gelbėti,- kalbėjo J. Tkhir, įsitikinęs, kad ES santykiuose su Ukraina visų pirma ieškotų sau naudos. – Be to, matau, kad ukrainiečiai įsivaizduoja, jog pasirašius sutartį su ES tai jau būtų kone įstojimas į Sąjungą. Bet juk tai ne tas pats, ES šalys ir toliau ribos imigrantų srautus. Mano nuomone, geriausia būtų, jei Ukraina sugebėtų atsistoti ant kojų pati, savarankiškai, o tada megztų naudingus ryšius ir su Rusija, ir su Europos Sąjunga.“

J. Tkhir pasakojo, kad protestai prasidėjo, kai visų pirma į Maidaną išėjo studentai, vėliau juos palaikančių žmonių tik daugėjo, tačiau neplanuota, kad į tai įsikišti turi ir opozicinės partijos. „Jei opozicija ir laimėtų valdžią – tai bus tik keli nauji lyderiai. O juk regionuose liks tas pats korupcijos tinklas. Ar tikrai situacija pasikeistų?“- svarstė J. Tkhir, besiviliantis, kad visgi drąsiai žmonių parodytas nepasitenkinimas esama situacija padės išauginti Ukrainos laisvę.

• Rašyti komentarą (43)