|
|
|
Mokymai įkvėpė pasitikėjimo ir naujų idėjų
„Mokinių savivalda gali išspręsti labai daug klausimų – nuo netvarkos rūbinėje iki to, ką piešti ant sienos. Todėl labai svarbu, kad mokinių savivaldos nariai dirbtų kryptingai ir „neužsižaistų“ tik ties renginių organizavimu“,- teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė, kuri jau kelerius metus laikosi tradicijos suorganizuoti mokinių savivaldos mokymus. Šįsyk mokinių savivaldos mokymus, kurie vyko Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, vedė Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys. Turėdamas daug patirties visuomeninėje veikloje, subūręs Lietuvos mokinių parlamentą, G.Duoblys per mokymus Kretingos rajono jaunimui atskleidė mokinių savivaldos veiklos esmę, tikslus, galimybes, uždavinius. Be to, D.Garjonienė pasakojo, per mokymus ir mokiniai, ir mokinių savivaldą kuruojantys mokytojai įgijo daugiau kompetencijų: kaip organizuoti darbą, kurti ir plėtoti komunikacijos ryšius, ieškoti problemų sprendimo būdų, bendradarbiaujant su mokyklos administracija. Mokymuose iš viso dalyvavo 29 dalyviai, iš kurių 8 - mokytojai. „Kasmet mokinių savivalda atsinaujina, todėl organizuojame mokymus, kad jos darbas būtų kryptingas. Mokinių savivalda turėtų dėmesį skirti į pagrindinę veiklą, kuri yra atstovauti mokinių interesams, o ne organizuoti renginius ar pramogas“,- kalbėjo D. Garjonienė. Jos teigimu, mokinių savivalda yra įgalus įrankis išspręsti daug mokinių problemų – svarbu, kad jos būtų keliamos ir ieškoma išeičių, bendradarbiaujant ir derinantis su mokyklos administracija.
Tačiau čia kyla ir pavojus – kad mokinių savivalda netaptų mokyklos administracijos „užsakymų“ vykdytoju. „Labiausiai mokinių savivaldos sėkmė priklauso nuo joje dirbančių žmonių – ar jie yra stiprios asmenybės, ar geba tvirtai atstovauti kitiems mokiniams, įsiklausyti į jų pastebėjimus“,- pasakojo D. Garjonienė. Mokymuose dalyvavusi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Kamilė Bružaitė sakė išgirdusi naudingų dalykų. „Man atrodė aktuali tema apie tai, kaip organizacijoje paskirstyti darbą, jog veiklūs ir už kažką atsakingi būtų visi savivaldos nariai. Be to, mokėmės įveikti auditorijos baimę“,- pasakojo K. Bružaitė, pasidžiaugusi, kad mokymus vedęs G. Duoblys turi darbo su jaunimu patirties. K. Bružaitė teigė, jog Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje veikia mokinių parlamentas, kuriame dirba 7 nariai. „Savo darbą planuojame, atsižvelgdami į mokinių pasiūlymus, norus. Pavyzdžiui, dabar mūsų vizija – įkurti poilsio erdvę, kurioje mokiniai galėtų leisti laiką per laisvas pamokas. Įsivaizduojame jaukią erdvę, kur mokiniai, pakritę ant sėdmaišių, šnekučiuotųsi, žaistų stalo žaidimus ir pan. Dabar mokiniai per laisvą pamoką būna koridoriuose ar skaitykloje, o savo vietos, kur galėtų jaustis laisvai ir jų niekas netildytų – neturi“,- pasakojo K. Bružaitė, kuri viliasi, kad šį sumanymą, pritariant gimnazijos administracijai, pavyks įgyvendinti. Naujų idėjų per mokymus pasisėmė ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinė Viktorija Domarkaitė. „Mokymai labai patiko, o ypač įstrigo mintis mokyklinius suolus pakeisti į sėdmaišius. Nežinau, kaip tai būtų galima padaryti, bet įnešti naujo vėjo į mokyklos gyvenimą tikrai verta“,- savo mintimis pasidalijo V.Domarkaitė, papasakojusi, kad mokyklos mokinių tarybą sudaro iš kiekvienos klasės paskirti du mokiniai. „Daug dėmesio skiriame socialinėms problemoms, pavyzdžiui, organizuojame renginius patyčių prevencijai, tolerancijai, ir pastebime, kad tai duoda efektą – tarpusavyje mokiniai draugiškiau bendrauja, atmosfera tapo šiltesnė“,- pasakojo V.Domarkaitė. Vydmantų vidurinės mokyklos mokinė Kotryna Norvilaitė sakė per mokymus sužinojusi, kaip organizuoti savivaldos darbą – ir tai buvo naudinga. „Mūsų mokykloje savivalda nėra stipri, tad visuomeninės veiklos norintiems mokiniams žinios apie lyderystę buvo labai reikalingos“,- sakė K. Norvilaitė.
|
|
