|
|
|
Toliau žongliruoja teisingumu
Galina Šeiko gerai išmano savo teises – praeitą teismo posėdį ji pareiškė, kad nori pakeisti savo advokatą, o šįsyk – pateikė pluoštą dokumentų ir kadangi kitoms šalims reikia laiko su jais susipažinti, teismas byloje vėl paskelbė pertrauką. Tyčia ar netyčia, bet G. Šeiko vėl laimėjo laiko, kuris tįsta nuo gegužės 3 dienos – tai buvo terminas, kai Savivaldybė ją įpareigojo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, kuriose neturėdama jokio teisinio pagrindo gyvena jau daugiau kaip 15 metų. Nors prieš tai jau buvo surengti du teismo posėdžiai, tačiau G.Šeiko tik dabar, prieš pat paskutinįjį posėdį, kuris įvyko trečiadienį, pateikė naujų dokumentų pluoštą. Vienas jų ypač sudomino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiąjį specialistą Algimantą Gedvilą bei „Kretingos būsto“ direktorių Artūrą Kaktavičių, kuris byloje dalyvauja kaip trečiosios šalies atstovas. Šis dokumentas labai priminė nuomos sutartį, o dar labiau glumino tai, kad jis pasirašytas 1995 metais Antano Raudonio ir nenurodant termino, kiek laiko dokumentas galioja. A.Gedvilui paprašius, G.Šeiko teismui pateikė ir šio dokumento originalą. Kad bylos šalys galėtų įverti G.Šeiko pateiktą medžiagą, teismas paskelbė pertrauką – kitas posėdis numatytas gruodžio 4 dieną. Pateikė „šiukšlių sutartį“ Nors G.Šeiko pateiktas dokumentas ir buvo staigmena A.Gedvilui, tačiau, panašu, kad moteriai džiaugtis pergale teisme dar ankstoka. „Pajūrio naujienoms“ ėmus domėtis tuo, kokią reikšmę galėtų turėti pateiktasis 18 metų senumo dokumentas, paaiškėjo, kad tai yra visai ne nuomos sutartis, o vadinamoji „šiukšlių sutartis“. Ilgą pavadinimą turinčiu specialiu dokumentu būdavo įforminama, kokios paslaugos bus teikiamos nuomininkui: nuomos, atliekų surinkimo ir t.t. „Bet tai nėra nuomos sutartis“,- „Pajūrio naujienoms“ tvirtino ir Antanas Raudonis, kuriam yra tekę vadovauti „Kretingos būstui“, ir Daiva Pipiraitė, kuri dirba Kretingos miesto seniūnijos specialiste. Jie abu patvirtino, kad nuomos sutartis atrodydavo kitaip, o vienas požymių – joje būdavo nurodoma, kokiu pagrindu asmeniui suteikiamos patalpos ir pateikiami šių nuomojamų patalpų tikslūs duomenys. Sutartis reikėjo persirašyti Visgi net jei G.Šeiko teismui ir būtų pateikusi ne „šiukšlių sutartį“, kaip paaiškėjo, bet tų laikų patalpų nuomos sutartį – ir šis dokumentas šiandien būtų vertinamas kaip negaliojantis. Tai patvirtino Janina Lengvinienė, kuri yra dirbusi Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, o šiuo metu yra pensijoje. „Pasikeitė įstatymai, todėl nuomininkai turėjo persirašyti sutartis. Visi tai ir padarė, išskyrus Galiną Šeiko. Perrašant patalpų nuomos sutartis, pagal naujus dokumentus buvo ir patikrinama, ar nuomininkai atitinka tam tikrus kriterijus – dėl mažo darbo užmokesčio, turimo turto ir t.t. Kiek pamenu, visi buvę socialinio būsto nuomininkai šias sąlygas atitiko“,- teigė J. Lengvinienė. Tą patį kalbėjo ir D. Pipiraitė: „Seniūnija su nuomininkais sutartis pasirašo nuo 2004 metų. Pasirašydami naujas sutartis, gyventojai visų pirma turi pateikti seną nuomos sutartį arba kitokį raštą, pavyzdžiui, potvarkį, kuriuo patvirtinta, kokiu pagrindu konkrečiam asmeniui yra suteikiamas socialinis būstas. Tačiau „šiukšlių sutartis“ šiuo atveju netinka.“ Be to, D. Pipiraitės teigimu, jei G.Šeiko būtų turėjusi nuomos sutartį, vienas jos egzempliorius būtų likęs Savivaldybės dokumentų archyvuose, o tokio nėra. Savivaldybės duomenimis, G.Šeiko Savivaldybės 19,5 kv. m dydžio gyvenamosiose patalpose, kurios yra Kretingoje, Kęstučio g. 22, yra gyvenusi tik pagal terminuotą nuomos sutartį. Ji baigėsi 1998 metais, todėl Savivaldybė nuolat ragino G. Šeiko pateikti reikalingus dokumentus ir sudaryti naują nuomos sutartį. Kadangi G.Šeiko šiuos raginimus, o vėliau – ir reikalavimą išsikraustyti ignoravo, Savivaldybė ir kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo. Tiesa, nors G.Šeiko sutarties neturėjo, ji už nuomą mokėjo. Pastaruoju metu – po 17,30 Lt per mėnesį.
Įsikraustė pati Nors A. Raudonis šiuo metu yra pensijoje, tačiau jis sutiko papasakoti, kaip jo parašas atsidūrė ant vadinamosios „šiukšlių sutarties“, kurią G. Šeiko ir pateikė teismui. „Tame pastate, kuriame dabar gyvena Galina Šeiko, seniau buvo kuro kontora – joje pardavinėjo anglis. Kai ši kontora išsikraustė, liko patalpos. Į jas Galina Šeiko ir įsikraustė. Norėjome ją iškeldinti, bet gavome raštą iš prokuratūros - nurodymą to nedaryti – mat G. Šeiko jau buvo rašiusi raštus Seimui ar Prezidentūrai, kitoms aukščiausioms institucijoms. Kadangi prokurorai uždraudė ją iškraustyti, mums neliko nieko kita kaip sudaryti sutartį dėl paslaugų – tą vadinamąją „šiukšlių sutartį“. Juk jei žmogus jau gyvena, tai už paslaugas turi atsiskaityti“,- kaip butų ūkį kuravę darbuotojai buvo atsidūrę priverstinėje situacijoje, prisiminė A.Raudonis. Jis patikslino: „Mes nesprendėme, kam skirti būstą, o kam – ne. Tai darydavo tuometinis Vykdomasis komitetas, vėliau – Savivaldybė. O mes tik buvome jų įgalioti sudaryti sutartis su nurodytais nuomininkais.“ Advokato paslaugas gauna nemokamai Beje, G.Šeiko, kuri gyvena Savivaldybės patalpose, valstybės pagalba naudojasi ir tesime. Čia jai atstovauja jau naujas advokatas – Rolandas Stirbinskas, kuris, kaip ir prieš tai buvęs – Vitalijus Guntis, yra paskirtas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Šios tarnybos direktorius Rimvidas Valančius „Pajūrio naujienoms“ atskleidė, kad viena advokato darbo valanda – tiek atstovaujant teisme, tiek rengiantis posėdžiui – kainuoja 40 Lt. Jei advokatui tenka vykti į kitą miestą – šiuo atveju R. Stirbinskas į Kretingos teismą atvyko iš Klaipėdos – jam kompensuojamos ir kelionės išlaidos. Paklaustas, kaip dažnai asmuo gali kaitalioti jam nemokamai skiriamus advokatus, R. Valančius teigė: „Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pilietis negali vertinti advokato darbo kokybės – tai gali padaryti tik teisės specialistai. Tačiau prašydamas mūsų tarnybos skirti kitą advokatą, pilietis turi teisę savo prašymą grįsti kitokiais motyvuotais argumentais, kuriuos ir įvertiname.“ R. Valančius pabrėžė, kad visgi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tikslas yra padėti asmenims apginti savo teises, o tuo pačiu – stengtis, kad teisminis procesas būtų sklandus ir bylinėjimosi klausimas kuo greičiau išspręstas.
|
|
