Cukrus šiandien perkamas labiau, negu knygos

Knygos šiandien ne kiekvienam įperkamos, tačiau ne kiekvieną jos ir bedomina. Tačiau tarp Kretingos rajono politikų vos vienas - kitas temano, jog jau gerai, jei į knygyną užėjęs vaikas bent pavarto knygą.

Kretingos rajono politikai nusprendė uždaryti daugel metų Vilniaus gatvėje veikusį Savivaldybės knygyną, o jo patalpas perduoti miesto seniūnijai. Vienų politikų nuomone, taip bus suduotas dar vienas smūgis miesto šviesuomenei, kiti gi mano, jog knygų prekyba yra verslas, o verslininkai turi išsilaikyti patys.

Į Savivaldybės kišenę nelenda

Savivaldybės įmonei „Knyga“ jau 19 metų – tiek, kiek veikia knygynas - vadovaujanti Birutė Gailevičienė teigė, jog su mintimi, kad knygynas bus uždarytas, ji susitaikė, nes apie jo uždarymą kalbėta jau senokai.

„Įmonės finansinė padėtis kasmet vis blogėja, nes mūsų verslas susietas su mokyklomis. Anksčiau mes mokyklas aprūpindavome vadovėliais bei pratybų sąsiuviniais, o dabar jos pačios pradėjo tiesiogiai bendrauti su leidyklomis, ir mūsų, kaip tarpininkų, vaidmuo gerokai sumažėjo.

Šiemet apyvarta dėl šios priežasties sumažėjo 60 tūkst. Lt. Be to, mokyklose sparčiai mažėja mokinių, šiemet - net trim šimtais, tai irgi atsiliepia mūsų verslui“, - tvirtino B.Gailevičienė. Pirmąjį šių metų pusmetį knygynas dirbo nuostolingai – minusas balanse siekė 13,7 tūkst. Lt.

„Tačiau atėjus rugsėjui, uždirbome ir nuostolius išlyginome. O per Kalėdų šventes ketiname pasiekti ir šiokio tokio pelno“, - įsitikinusi įmonės vadovė.

Ji neslėpė, kad grožinės literatūros knygų jų įmonė parduoda nedaug: prekyba padidėja prieš svarbiausias metų šventes, kada perkamos dovanos.

„Tačiau į Savivaldybės kišenę nelendame - pačios užsidirbame algas, susimokame už elektrą, šildymą. Mus jau seniai būtų „suėdę“, jei būtų tekę prisidėti bent litą“, - tvirtino ilgametė knygyno pardavėja Irena Benetienė.

Visgi Kretingos rajono savivaldybė kone 70 kv.m ploto patalpas knygynui nuomoja lengvatinėmis sąlygomis: knygynas kas mėnesį už nuomą temoka po 245 Lt, nors patalpų nuomos įkainiai yra triskart didesni.

Verslui – vienodas sąlygas

Kretingos rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas įsitikinęs, jog šiandieninė knygyno veikla ir knygų pardavimas turi daugiau privataus verslo, negu viešojo intereso požymių. „Verslas nėra Savivaldybės funkcija. Savivaldybė neužsiima jokiais pardavimais, apie kokią prekę bekalbėtume – knygas ar, šaržuojant, cukrų“, - tvirtino V.Domarkas.

Anksčiau vykdyta knygyno paslauga, susieta su švietimu, anot jo, atgyveno.

„Mes skatiname žmones užsiimti privačiu verslu, o verslui turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Versle galioja konkurencijos dėsnis: anksčiau veikė knygynas Vytauto gatvėje, bet jo nebėra. O jo savininkus galbūt piktino tai, kad Savivaldybės knygynui yra teikiamos lengvatinės sąlygos“, - kalbėjo V.Domarkas.

Jis pratęsė mintį: „Iš moralinės pusės sutinku, kad knygynas yra švietėjiška oazė ir, jos nebelikus, galima kaltinti, kad nesirūpiname rajono šviesuomene. Tačiau man, tarkim, Kretingoje labai trūksta ir kino teatro, kurio verslininkai nesugebėjo išlaikyti. Antra vertus, mieste atsiranda laisva verslo niša, kurią galbūt imsis užpildyti kiti verslo žmonės“, - įsitikinęs administracijos direktorius.

V.Domarko teigimu, knygyno patalpose nuo kitų metų sausio 1 dienos ketinama įkurdinti darbo vietas 3 Kretingos miesto seniūnijos socialiniams darbuotojams.

Šiuo metu Kretingos mieste dar veikia 2 knygynai: „Knygų užuovėja“ - pašto patalpose ir arbatinėje „Špitolė“, kuri labiau orientuojasi į religinę bei psichologinę literatūrą.

Iš kultūros biznio nebus

Kretingos rajono tarybos narys pedagogas Darius Petreikis tikino nebalsuosiąs už šį sprendimą ir motyvavo, kodėl.

„Uždaromos mokyklos, o dabar dar – ir knygynas. Greitai išvis sunaikinsime kultūrą. Knygos šiandieną ne visiems įperkamos, bet nors prošal praeidamas vaikas užeina, pavarto knygą“, - D.Petreikis įsitikinęs, jog verslas verslui nelygu, o iš kultūros biznio niekuomet nebus. Jo manymu, jeigu knygyno veikla būtų nuostolinga ir ją reikėtų dotuoti iš Savivaldybės biudžeto, tada būtų kita kalba. Tačiau šiandien knygyno darbuotojos nelenda į mokesčių mokėtojų kišenę, atvirkščiai – pačios moka mokesčius ir pasirūpina darbo vietomis.

Uždarius įmonę „Knyga“, be darbo liks 3 darbuotojos. „Greit papuošime darbo biržą“, - ironizavo I.Benetienė.

Moterys sakė suprantančios, jog jos tampa šio laikmečio įkaitėmis: „Žmonės ne tik mažiau skaito, o ir skaitantiems pasitarnauja visagalis internetas, siūlydamas elektronines knygas arba prekybą knygomis. Žmogui labai patogu: paspaudė mygtuką, ir užsisakė knygą, kurią jam atveža tiesiai į namus ir dar ačiū pasako“.

Knygyno darbuotojos patyrė, jog knyga šiandieną žmonių nevienodai vertinama. I.Benetienė išskyrė 2 lankytojų kategorijas: vyresnio amžiaus žmonės degančiomis akimis stoviniuoja prie lentynų – jei galėčiau, visas knygas nusipirkčiau, prisipažįsta, o trisdešimtmetis įbėga su vaiku, pasičiumpa reikiamą knygą, į kitas nė nepažvelgdamas.

B.Gailevičienė neslėpė, jog nuolaidų joms, kaip yra didžiuosiuose knygynuose, leidyklos netaiko – o jos pačios skelbti akcijų ar išpardavimų neišgali.

• Rašyti komentarą (23)