Poezija – ir ką tik sutikta, ir ilgai išnešiota

Trys bendraklasiai – Monika Valkiūnaitė, Martynas Tamošauskis ir Elena Šopagaitė – sulaukė aukščiausių įvertinimų konkurse ,,Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“. Šis sutapimas Pranciškonų gimnazijos abiturientams – smagus ir netikėtas, ypač žinant tai, kad jų požiūris į poeziją ir rašymo patirtis yra labai skirtingi.

Laimėjimas konkurse suteikė pasitikėjimo jauniesiems kūrėjams Martynui Tamošauskiui ir Monikai Valkiūnaitei.

Lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Virgilijos Kavoliūnienės paskatinti, 19 metų M. Valkiūnaitė, 18-metis M. Tamošauskis ir jo bendraamžė E. Šopagaitė dalyvavo XV konkurse ,,Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, kuris įvyko Palangos Senojoje gimnazijoje. Čia savo poeziją pristatė jaunieji kūrėjai iš Palangos, Skuodo, Klaipėdos bei Kretingos.

Jaunųjų poetų kūrybą vertino komisija: poetas, vertėjas, literatūros kritikas, publicistas Marius Burokas bei poetė, pedagogė iš Kretingos rajono kilusi Elena Karnauskaitė.

M. Tamošauskis bei E. Šopagaitė pripažinti laimėtojais vieno eilėraščio konkurse, o M. Valkiūnaitė pirmąją vietą pelnė dešimties eilėraščių konkurse.

Aukštas komisijos įvertinimas jauniesiems kūrėjams buvo toks nenuspėjamas, kaip ir pati poezija: sava, bet neprisijaukinama, nuolat kintanti.

Sunku išbūti nerašant

Poetinė mintis M. Valkiūnaitės ranką vedžioti pradėjo dar IX klasėje, tačiau, mergina prisipažįsta: kūrybos ir gyvenimo linija ne visada ėjo viena greta kitos. „Buvo pertraukų, „juodų skylių“. Bet labai sudėtinga išbūti nerašant. Nepavyksta,- sakė M.Valkiūnaitė, prisiminusi, kad kūrybines pauzes išgyveno tada, kai jausdavo: dabar metas, kai nesinori dalintis mintimis ir jausmais. – Be to, metus gyvenau Vokietijoje, o kai grįžau į Lietuvą iš viso buvau nustojusi rašyti. Reikėjo atgaivinti meninės kalbos įgūdžius – iš pradžių buvo sunku surasti žodį, kuris geriausiai išreikštų mintį.“

M. Valkiūnaitė sakė pastebinti, kad jos kūryba bėgant laikui keičiasi – seniau eilėraščiai buvę prisodrinti emocinių spalvų, abstraktesni, o dabar juose ryškėja siužetinė linija, gyvenimo realijos. „Poeziją pradėjau rašyti, kai kartą lietuvių kalbos mokytojai parodžiau savo tekstus ir ji pasakė – „Čia juk gryna poezija!“ Taip, tai iš tiesų buvo poetinės frazės, tačiau jų forma tuomet labiau priminė miniatiūras – apie tai, kad joms reiktų suteikti eilėraščio formą, dar nebuvau susimąsčiusi“,- pasakojo M. Valkiūnaitė, kuriai artima ir kita meno sritis – ji yra baigusi Kretingos meno mokyklą ir laisvalaikiu mėgsta piešti.

Apnuogina širdį

Konkurse ,,Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ pelnyta I vieta M. Valkiūnaitei yra didelė paskata toliau kurti, tačiau autorei tai yra jau ne pirmas poezijos įvertinimas. Mergina 2013 metų pavasarį buvo pakviesta į Respublikinio jaunųjų filologų konkurso finalą, kuriame pateko į rašytojo, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Regimanto Tamošaičio grupę. „Iš pradžių buvo sunku priimti išsakytą kritiką – ji lyg šaltas vanduo perliejo. Bet pagalvojus daug kartų, imi suprasti, kad pastabos buvo labai vertingos“,- kalbėjo pašnekovė.

Iki šiol daugiausiai atsiliepimų girdėdavusi iš savo mokytojos, M. Valkiūnaitė tik visai neseniai – prieš pat konkursą Palangoje – savo kūrybos davė paskaityti ir mamai. „Ji pasakė, kad ne taip blogai, kaip tikėjosi, - pasakojo M.Valkiūnaitė, ir paaiškino. - Ji gi yra literatūros dėstytoja. Taigi visko prisiskaičiusi.“

Kalbant apie atsiliepimus, kritiką, M. Valkiūnaitei didžiausias išbandymas – savo kūrybą skaityti pačiai prieš publiką. „Šįkart buvo labai baisu: daug žmonių, didelė salė ir dar – ant scenos. Draugai sakė, jog atrodžiau taip, lyg tuoj nuvirsiu. Taip ir jaučiausi. Bet visgi perskaičiau visus eilėraščius. O yra kartą buvę, kad užstrigau skaityti – ir daugiau nebegalėjau. Kito autoriaus kūrybą skaityti - kur kas lengviau. O savo – tai atrodo, kad atsistoji ir nusirengi“,- apie tai, kaip nelengva atsiverti, kalbėjo M.Valkiūnaitė.

Laurus pelnė pirmuoju eilėraščiu

Jaukiau scenoje jautėsi M. Tamošauskis, kuris mano, kad jam pravertė per 9 metus teatre-studijoje „Atžalynas“ įgyta patirtis bei dalyvavimas skaitovų konkursuose.

M. Tamošauskio kelias į poeziją – visai kitoks: tas eilėraštis, kuris jam pelnė pirmuosius laurus, yra ir apskirtai bene vienintelis jo sukurtas. „O konkurse vienas dalyvis manęs klausė: „Turbūt seniai rašai?“ - su šypsena prisiminė M. Tamošauskis, tarsi pats nustebęs, kad tapo poetu. „Per lietuvių kalbos pamoką skaitėme Jono Aisčio kūrybą ir mokytoja Virgilija Kavoliūnienė pasiūlė ir patiems pabandyti sukurti eilėraštį. Pabandžiau. Ir tuomet mokytoja pakvietė sudalyvauti konkurse Palangoje. Sakiau: gerai, važiuojam. Tad parašiau jau tikrą eilėraštį“,- linksmai pasakojo M.Tamošauskis.

Jis sakė, kad šio eilėraščio kūryba jo visai neišvargino – pagautas įkvėpimo parašė vienu ypu. Ar, išgirdęs gerų atsiliepimų, toliau kurs poeziją, M.Tamošauskis abejoja. Jo kūryba – tik ne poezija, o proza - buvo puikiai įvertinta ir 2009 metų respublikiniame epistolinio rašinio konkurse, – rašinys apie tai, kaip tinkamos darbo sąlygos gali pagerinti žmonių gyvenimą, jam pelnė III vietą.

*

Jaunųjų kūrėjų mokytojos Virgilijos Kavoliūnienės komentaras:

- Mokiniams pristatyti savo kūrybą nemažai auditorijai buvo nelengva, nors Monika jau dalyvavo respublikiniame jaunųjų filologų konkurse, finaliniame ture, o Elena ir Martynas nuo penktos klasės dalyvauja skaitovų konkursuose. Tai jautrūs jaunuoliai, skaitantys, ieškantys, besidomintys įvairiomis sritimis. Jie atidžiai žvelgia į pasaulį, stebi, vertina, išsako savo tiesą, ieško individualių raiškos formų, stengiasi prisijaukinti žodį. Taip mokomės gerbti savo gimtąją kalbą. O kad jausenos, apmąstymai virstų eilėraščiu, turi atsiverti. Tam reikia drąsos, pasitikėjimo.

• Rašyti komentarą (3)