Etnologijos šaknys – šiuolaikiškumo lapija

„Man labai gražu, kai ant madingų rūbų pastebiu kokį nors etnologijos simbolį, tautinius raštus – taip mūsų tautos kultūros atmintis persismelkia į šiandieną“,- sakė 29 metų kretingiškė Rasa Zapalytė, gebanti pastebėti, jog ir modernioje visuomenėje žmonės tebenaudoja simbolius, paveldėtus iš protėvių. Etnologijos ir šiandienos dialogas – ir R. Zapalytės grafikos darbuose.

Rasos Zapalytės saviraiška velkasi įvairias meno formas - grafikos, muzikos, rankdarbių, meninės fotografijos.

R. Zapalytė savo pirmąją personalinę darbų parodą neseniai pristatė „Špitolėje“, o šiuo metu ši paroda eksponuojama Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje.

„Džiaugiuosi, kad išdrįsau“,- prisipažino R. Zapalytė, kurią savo darbus pristatyti visuomenei paskatino artimieji ir draugai, o ypač – bičiulė dailininkė Agnė Palilionytė.

R. Zapalytė debiutui atrinko geriausius savo darbus, kurie sukurti per 2006-2013 metų laikotarpį. „Iš pradžių daugiau dėmesio skyriau technikai, formai, kuri geriausiai perteiktų mano idėją. Taip piešiniuose atsirado ne tik juodo tušo kontūrai, bet ir antspaudai, žodžiai,- apie kūrybinį kelią kalbėjo R. Zapalytė, kuriai iš viso nėra tekę mokytis dailės. – Grafika man labiausiai patiko. Spalvos gąsdina.“

Vis daugiau laiko Rasa Zapalytė praleidžia fotografuodama - meninės fotografijos erdvėje slypi gyvenimo filosofija.

Apibūdindama kūrybinį procesą R. Zapalytė sakė, kad jis būna dvejopas. „Kartais pirmiausiai sugalvoju mintį, o tada – planuoju, kaip perteiksiu. Apgalvoju simbolius, studijuoju su tema susijusią literatūrą.

O kitas būdas – kai pradedu piešti apie nieką negalvodama ir tik baigusi darbą įžvelgiu, kokia idėja ją inspiravo“,- pasakojo R. Zapalytė, kurios darbai pakeri dideliu kruopštumu: smulkučiai simboliai susilieja, sudarydami naujas formas, ir taip piešinys tampa daugiasluoksnis. Tad vienas vaizdas pastebimas į piešinį žvelgiant iš tolo, kitas – jį apžiūrint iš arti.

Pati atradusi, kad jos persipynę piešiniai primena mezginio raštą, R.Zapalytė savo parodą ir pavadino „Minčių mezginiai“.

„Man labai svarbu, kad mintis būtų užslėpta simbolių. Į dailės kūrinį žvelgiu kaip į eilėraštį – jį kiekvienas supranta pagal savo patirtį. Taip ir mano piešiniuose - tegu juos žiūrovai išmąstys savaip, atras, kas jiems yra svarbu“,- vylėsi R. Zapalytė, prisipažinusi, kad jos kūrybai didelę įtaką padarė lietuvių kalbos ir etnologijos studijos. R. Zapalytė sakė su dideliu smalsumu pasinerianti į etnologijos literatūrą, jos širdis atsigauna dalyvaujant etnografinius renginiuose, festivaliuose. Ir jaučia ji, kad etnologija – tai tokia jausena, kuri vienija ir maitina šiandienos žmones, užaugusius ant to paties kultūrinio pamato.

R. Zapalytė mano, kad polinkį į menus ji galėjusi paveldėti iš savo senelių: Celestinas Žilinskas buvo metalo meistras, sugebėjęs sukurti įdomių ir kruopščių darbų, o Pranas Zapalis – tautodailininkas, medžio drožėjas.

Grafika yra ne vienintelė R. Zapalytės saviraiškos forma. Ji moka groti gitara, universitete skambindavo kanklėmis, o šiuo metu kuria papuošalus ir daugiausiai laisvalaikio skiria meninei fotografijai.

„Kai vakare savęs paklausiu, ar prasmingai praleidau dieną – atsakau „taip“, jei skaičiau knygą ar kažką sukūriau. Kūryba man – būtinybė“,- sakė R.Zapalytė, kuri Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje dirba bibliotekos vedėja.

• Rašyti komentarą (2)