Nauji keliai Grūšlaukės ir Kartenos miškuose

Kretingos miškų urėdijos valdomuose miškuose esantys vietinės reikšmės miško keliai, kurių ilgis dabar siekia 875 km, netolimoje ateityje turėtų padidėti dar 5,71 km, iš kurių 3,47 km planuojama nutiesti Grūšlaukės ir 2,24 km Kartenos girininkijų miškuose.

Svarstant naujų kelių tiesimą, Antanas Baranauskas (priekyje dešinėje) išsakė rūpestį dėl apleistų Palangos miškų.

Planuojant naujų kelių tiesimą teko patikslinti VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos 2006-2015 metams projektą. Patikslintas projektas praėjusią savaitę urėdijoje Kretingoje buvo viešai pristatytas visuomenei. Jį pristatė VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto projektų vadovas Algirdas Rutkauskas. Svarstyme dalyvavo urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, jo pavaduotojas Sigitas Kupšys, girininkijų girininkai, Darbėnų bei Žalgirio seniūnijų seniūnai Edvardas Stalmokas ir Bronius Talmontas.

Projekto patikslinimą dėl naujų miško kelių Grūšlaukės ir Kartenos girininkijose tiesimo inicijavo urėdija. Kaip teigė S. Kupšys, nauji keliai pirmiausia reikalingi trumpesniu keliu išvežti medieną. Taip pat ir visuomenei – grybauti, uogauti, iškylauti. Jie svarbūs ir mišką saugant nuo jį niokojančių gaisrų. „Naujais keliais pasinaudoti galės ir privačių miškų savininkai, suderinę su urėdija, kuri šį savo turtą saugo, ypač polaidžio laikotarpiu, kad neišmaurotų. Juk mediena – ne grūdai, gali miške palaukti, kol keliai pradžius“, – kalbėjo S. Kupšys.

A. Rutkauskas pažymėjo, jog naujų kelių tiesimas yra numatytas ketvirtos grupės – ūkiniuose – miškuose, todėl jie nepalies nei saugomų teritorijų, nei paukščių lizdaviečių, nepadarys jokios žalos ekosistemai, atvirkščiai – pagražins kraštovaizdį, pasitarnaus vykdant priešgaisrinę ir sanitarinę miško apsaugą, atkuriant mišką. „Tiesiant kelius numatytoje urėdijos teritorijoje neigiamo poveikio aplinkai bus išvengta“, - užtikrino specialistas.

Grūšlaukės girininkijoje tiesiamų kelių zonoje (apie 400 ha miško) pirmos degumo klasės miškai sudaro 29 proc., vidutinės – apie 50 proc., Kartenos girininkijoje projektuojamo kelio zonoje (170 ha) – atitinkamai 17 ir 56 proc. Projektuojamų kelių zonoje kasmet teks želdinti Grūšlaukės girininkijoje po 4 ha, Kartenos – po 2,5 ha.

Naujai tiesiamų miško kelių teritorijoje miško kirtimo apimtys, kurios yra suplanuotos 2012-2016 metams, didinamos nebus. „Miško faktinis kirtimas nuo suprojektuoto yra dargi apie 20 proc. mažesnis“, - pastebėjo S. Kupšys.

Didesnė dalis naujai tiesiamų kelių eis kvartalinėmis linijomis, tai yra jau prakirstomis 4 m pločio trasomis arba palei sausinimo griovį, taip pat jau prakirsta trasa. Vietomis kelią gali tekti praplatinti iki 5-7 metrų pločio. Tiesiant kelius bus įrengtos pralaidos, nuovažos bei autotransporto prasilenkimo ir medienos sandėliavimo vietos. Grūšlaukės girininkijos miškuose planuojama nutiesti 3,47 km naujų kelių. Projektuojamas kelias Peldinės miške daugiausiai skirtas medienos transportavimui. Čia keliuose kvartaluose 2012-2016 m. 10,8 ha plote suprojektuotos 7 pagrindinių kirtimų biržės ir 46 ha plote – ugdomieji kirtimai, per penkmetį iškertant apie 4 tūkst. kub.m medienos. Šiuo keliu naudotis galės gretimų kaimų – Peldžių, Pemperių gyventojai, miško gėrybių rinkėjai. Nutiesus kelią sujungtu keliu bus pravažiuojama per visą Peldynės mišką. Nutiesus kelią Šatraminių miške, jis bus naudojamas medienai išvežti iš 6 pagrindinių biržių (9,6 ha) ir iš 36 ha ugdomųjų kirtimų miško, iškertant per 4 tūkst. kub.m medienos. Keliu naudosis ir vietos gyventojai, susisiekti tarp Žalgirių ir Šatraminių gyvenviečių. Kelio atkarpa Narmantų miške sujungs su esamu keliu, juo bus išvežama iš miško mediena, naudosis ir vietos gyventojai. Kartenos girininkijos Žutautų miške projektuojamas kelias bus naudojamas medienos išvežimui. Šio kelio zonoje suprojektuota 12 ha pagrindinių kirtimo biržių. Derinant su urėdija, keliu naudosis privačių miškų savininkai, kurie čia turi nemažai miško valdų. Taip pat keliu naudosis Mikoliškių, Žutautų ir Greičių kaimų gyventojai.

Dėl naujų kelių tiesimo patikslintą Kretingos miškų urėdijos projektą dar turės patvirtinti Aplinkos ministerija.

Po Miškotvarkos projekto patikslinimo svarstymo urėdas Antanas Baranauskas išsakė rūpestį dėl Palangos miestui priskirtų antros grupės miškų. „Tie Palangos miškai, kurie anksčiau priklausė urėdijai, ypač Šventosios pusėn, kaip buvo kaime, taip yra. Nėra ten juose jokio miesto požymio. Nenaudojami, neprižiūrimi, medžiai sensta, pūva. Palangos savivaldybė nieko nedaro ir nenori daryti. Ar negali miškotvarkos tarnybos inicijuoti to miško, bent tos dalies, kuri yra dešinėje plento į Liepoją pusėje, sugrąžinimo urėdijai“, - teigė ir klausė urėdas. A. Rutkauskas sakė: „Miškotvarkos projekte mes tik galime siūlyti tokią schemą su pokyčiais, tačiau ją turi patvirtinti Vyriausybė. Greitai tas neįvyks“. A. Baranauskas pažymėjo, jog savivaldybės joms priskirtų miškų net nėra įsiregistravę. A. Rutkausko pastebėjimu, ši problema aktuali ne vien Palangai priskirtiems miškams, ji dar aštresnė esanti Vilniaus krašte, kur apie pusei rekreacinės paskirties miškų siūloma paskirtį keisti į ūkinę arba apsauginę.

• Rašyti komentarą (0)