Moko kurti pozityvius santykius šeimoje

„Kai tėvų pasiteirauju, ar jie myli savo vaikus, – atsako teigiamai, bet nutyla, paklausti, kada tai sakė savo vaikams. Nors vaikas ir žino, kad yra mylimas, bet jei tėvai tai jam pasakytų kasdien, jis jaustųsi kur kas saugesnis. Per savo mokymus mes tėvus ir kviečiame stabtelti bei susimąstyti: bendrauti šeimoje galima kitaip“,- pasakojo Indrė Gaudiešiutė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Būties jaukuma“, kuri vykdo projektą „Keliaujanti tėvystės mokykla“.

„Būties jaukumos“ vadovė Indrė Gaudiešiutė per mokymus tėvams stengiasi kalbėti tomis temomis, kurios jiems yra aktualiausios.

„Keliaujanti tėvystės mokykla“ jau po vieną kartą apsilankė pas savo partnerius, kurių yra dvylika – tai yra mokyklų, darželių ar kaimų bendruomenės Kretingos, Klaipėdos ir Skuodo rajonuose. „Būties jaukumos“ lektorės – I. Gaudiešiutė, turinti edukologės išsilavinimą, ir psichologė Andromeda Kurbatovienė – per pirmuosius mokymus pristatė projektą ir suteikė žinių apie tai, kaip kurti pozityvų bendravimą šeimoje. Kitų paskaitų temas ir mokymų formą pasufleruos ir patys mokymų dalyviai, kurių, beje, poreikiai ir lūkesčiai buvo tiriami, atliekant anoniminę anketinę apklausą.

„Apibendrinę anketų rezultatus, supratome, kad reikia kalbėti ir apie fizines bausmes, nes jos vis dar yra populiarios. Tai nestebina: patys tėvai išaugo taip auklėjami. O dabar jiems sakoma, kad jie taip pat auklėti savo vaikų nebegali. Tačiau nepaaiškinama, o ką tėvai gali daryti. Mūsų tikslas ir yra jiems pateikti alternatyvą, kaip bendrauti šeimoje,- kalbėjo I. Gaudiešiutė. – Pas mus daug dalykų yra laikoma norma, nors iš tiesų toks elgesys nėra normalus: jei suaugusiam žmogui netaikome fizinės bausmės už tai, kad jis ko nors neatlieka, kodėl kitaip elgiamės su vaiku? Bendraudami su šeimos nariais leidžiame būti sau šiurkštesniais, piktesniais, negu su svetimais žmonėmis, nors jie mums yra ne tokie brangūs ir artimi. Arba kai mums kas nors nepatinka, drąsiai apie tai pasakome, bet nutylime, jei nutinka kas nors gero, pavyzdžiui, „nepastebime“, kad paauglys susitvarkė kambarį, bet būtinai replikuosime, jei jo kambarys bus apverstas.“

I.Gaudiešiutė įsitikinusi, kad sukurti pozityvesnį bendravimą šeimoje įmanoma visiems, tik tam reikia įgūdžių. Tarkime, vietoj pasakymo „Nebėgiok“ įprasti vaikui ištarti: „Būtų geriau, kad dabar eitum ramiai“.

„Mes vaikams sakome tik tai, ko nedaryti, o paskui stebimės, kodėl jie tampa šiurkštūs. Žinoma, užtrunka daugiau laiko, kai vietoj draudimų vaikui paaiškiname, kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis. Tačiau tai duoda didesnį efektą“,- sakė I.Gaudiešiutė.

Jos pastebėjimu, gimus vaikui, atrodytų, tėvams niekas negaili pamokymų ir patarimų, tačiau tėvams prireikia ir profesionalios pagalbos, iš didelio informacijos srauto atsijojant vertingiausias žinias. Tad didžiuosiuose miestuose vis labiau populiarėja tėvams skirtos įvairios paskaitos, bet jų vis dar reta mažesniuose miestuose ir kaimuose. Taip, pasak I. Gaudiešiutės, ir gimė idėja parengti projektą „Keliaujanti tėvystės mokykla“, kurį remia Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Stengiamės paskatinti tėvų smalsumą ir viliamės, kad ir pasibaigus projektui susibūrusios tėvų grupės išliks. Nebūtinai kiekvienai problemai spręsti reikia lektoriaus. Kartais didelę pagalbą suteikia stipri bendruomenė, besidalijanti savo žiniomis, informacija, rasta straipsniuose, knygose ir kt. Tai padėtų tėvams išeiti iš aklavietės, jie pasijustų ramiau, išgirdę, kad ir kitos šeimos susiduria su panašiomis problemomis, pasidalintų savo patirtimi“, - kalbėjo I.Gaudiešiutė.

• Rašyti komentarą (3)