|
|
|
Hobis gali tapti gyvenimo pamatu
„Kas gali būti geriau, negu gyventi iš savo kūrybos ir mėgstamos veiklos? Vienintelis dalykas, kurį žinojau stodama į mokslus, buvo tai, kad mano ateities veikla bus susijusi su kūryba,“ - sakė kretingiškė Vilniaus dailės akademijos studentė Neringa Martinėnaitė. Mergina tvirtai teigė, jog kitaip negu jos amžiaus jaunuoliai, ji visada žinojusi, kad savo gyvenimą norinti sieti su menu, ir niekada net negalvojusi jo atsisakyti.
„Kas gali būti geriau, negu gyventi iš savo kūrybos ir mėgstamos veiklos? Vienintelis dalykas, kurį žinojau stodama į mokslus, buvo tai, kad mano ateities veikla bus susijusi su kūryba,“ - sakė kretingiškė Vilniaus dailės akademijos studentė Neringa Martinėnaitė. Mergina tvirtai teigė, jog kitaip negu jos amžiaus jaunuoliai, ji visada žinojusi, kad savo gyvenimą norinti sieti su menu, ir niekada net negalvojusi jo atsisakyti. N. Martinėnaitė pasakojo, jog jos meilė menui padiktavo ir studijų kryptį. „Į savo veiklą visada žiūrėjau rimtai. Ir, kad pomėgius paversčiau kažkuo profesionaliu, pasirinkau studijas Vilniaus dailės akademijoje. Buvo sunku apsispręsti, kokią meno kryptį pasirinkti, mat norėjosi išbandyti viską. Taip tad atradau savo specialybę – vizualųjį dizainą,- kalbėjo N. Martinėnaitė. - Tai – specialybė, kuri daug ką apima ir jaunam žmogui leidžia susipažinti su įvairiomis kūrybos bei dizaino sritimis. Ragavau ir akademinės tapybos bei piešimo, fotografijos, interjero, grafinio dizaino, video meno. Šiuo metu esu ketvirtame, paskutiniame, kurse, tad pavasarį laukia dideli darbai, baigiant studijas“. N. Martinėnaitė nevengia vis sudalyvauti įvairiuose tarptautiniuose fotografijų bei plakatų piešimo konkursuose, organizuojamuose nuo JAV iki pat Maroko. Kai pomėgis virsta gyvenimo būdu N. Martinėnaitė savo pomėgiui skiria kiekvieną laisvo laiko akimirką: „Tiesa, dažniausiai tai būna vėlyvi vakarai ir naktys – pats geriausias laikas užsiimti kūryba. Mat dienomis man trukdo mokslai. Todėl labai džiaugiuosi, kad mano kambariokai Gintarė ir Karolis taip pat mėgsta meną“. Mergina pripažįsta, jog nepamena tokio momento, kad jos gyvenimas nebūtų buvęs susietas su jos dabartine veikla. „Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų mane supo dažai ir pieštukai,- pamena studentė. - Visa mano šeima yra linkusi į meną. Kasdien namie matydavau piešiantį ar tapantį savo senelį, o tėvai niekada nevaržė mano noro kurti ir jau nuo mažų dienų leido terliotis dažais. Kiek tik save pamenu, tai vis – piešiančią ar dar kokiais kitais darbeliais užsiimančią. Niekada negalėjau sėdėti ir niekuo neužsiimti. Nieko nedarydama jausčiausi lyg mirusi. Myliu meną, myliu kūrybą, myliu spalvas. Ir kaskart užbaigus vieną ar kitą darbą, jaučiu, kad papildžiau savo istoriją dar vienu spalvotu puslapiu“. Žino rizikas, tačiau vis tiek rizikuoja N. Martinėnaitė tikina, jog ją yra aplankiusi mintis apie galimybę kurti verslą, susijusį su jos kūryba. „Pasaulis nestovi vietoje, žmonių poreikiai auga. Žinoma, pragyvenimui iš dizaino reikalinga judri, “plati” vieta, nemažas miestas. Tiesa, didžiulis šios profesijos pliusas yra tai, jog dirbti galima per atstumą, namie, nes visas veiksmas vyksta dizainerio kompiuteryje,- pasakojo studentė. - Tobuliausias verslas man būtų kūrybiniai užsakymai, dizainas ir fotografija. Tai darbas, kuris laikui bėgant netampa monotonišku. Kaskart nauji žmonės, nauji poreikiai, nauji norai, nauji kūriniai. Ir svarbiausia - toks verslas nebūtinai turi būti lokalus“. Mergina mano, kad kuriant verslą didžiausias iššūkis būtų pradėti gyventi iš savo veiklos. „Padaryti visa ko pradžią ir visada atrasti kažką naujo, kas trauktų žmones ir būtų originalu bei nematyta“,- uždavinius nusakė N. Martinėnaitė, kol kas svarstanti, ką daryti ateityje: pratęsti dizaino mokslus magistro studijose ar pasinerti į kokį kūrybinį darbą.
„Žinau tik tiek, kad sulaukusi pasiūlymo tikrai neatsisakysiu sudalyvauti kokiame įdomesniame menų projekte. Niekada nežinai, kur gyvenimas tave nuneš“,- sakė N. Martinėnaitė, kuri ir šiuo metu su savo drauge bei bendramoksle dirba prie menų projekto „MA design“ - eksperimentinės fotografijos, foto koliažų, grafinio dizaino. Studentė viliasi, jog laikui bėgant ši veikla išaugs į kažką rimtesnio ir pastovaus. Hobis gali parodyti ir profesinį kelią Savo pomėgį pragyvenimo šaltiniu pavertė ir Tomas Andriukaitis, kuris įkūrė sporto klubą „Startas“. T. Andriukaitis sakė: „Visada – tiek prieš įkurdamas verslą, tiek vėliau per dieną bent pusantros valandos paskirdavau sportui. Todėl įkurti sporto klubą buvo mano svajonė ir iki šiol kitus darbus dirbau tik dėl to, kad pasiekčiau šį savo tikslą.“ Verslininkas sako, kad kuriant verslą niekas jo per daug nebauginę, o ir vienintelę baimę dėl gyvenimo pasikeitimų ir to, kaip seksis pradžioje, jis greitai nuvijęs šalin. „Visada reikia siekti savo tikslo. Nebūčiau pasitenkinęs paprastu, kad ir su mano pomėgiu susijusiu darbu, nes norėjosi siekti kažko daugiau ir plačiau,- sakė T.Andriukaitis, kuriam prireikė 7 metų, kol išsipildė jo svajonė įkurti sporto klubą – šis gyvuoja beveik metus. - Stengiamės savo klubą garsinti profesionaliu požiūriu į sportą. Nepasiduodame visur brukamoms sveikos gyvensenos normoms, nes manome, kad reikia žmonėms suteikti tai, ko būtent jie nori ir kas jiems tinka.“
Eglė DIRMEITYTĖ"P. n." akademijos narė
|
|
