Pasinėrė į gimtojo krašto tarpukario šaulių likimų vingius

Nors iš Mikoliškių kaimo kilęs Pranas Karčiauskas jau penkis dešimtmečius gyvena Skaudvilėje, jį su gimtuoju kraštu sieja ne vien vaikystės prisiminimai, bet ir prieš šešerius metus pradėta rinkti kraštotyrinė medžiaga apie gimtinės Mikoliškių bei Budrių kaimo ir apylinkių tarpukario šaulių veiklą, joje dalyvavusių tautiečių likimą karo, pokario metais.

Pranas Karčiauskas įsitikinęs, kad surinktoji medžiaga bus svarbi ateitiems kartoms.

Medžiaga – ateities kartoms

„Atgimimo metais vienoje enciklopedijoje perskaičiau, kad Budrių kaime buvęs aktyvus šaulių būrys. Išsiaiškinau, kad niekas šiuo klausimu plačiau nėra domėjęsis, todėl nusprendžiau pats to imtis – taip po truputį pradėjau rinkti kraštotyrinę medžiagą. Kai surasdavau vieną kurio nors šaulio giminaitį – netrukus atsirasdavo ir kitas, taip pažinčių ratas vis plėtėsi“,- kalbėjo P. Karčiauskas.

Šiuo metu kraštietis yra surinkęs nemažai istorinės medžiagos apie 1935-1940 metais veikusio Budrių kaimo šaulių būrio narius. P. Karčiauskas įsitikinęs, kad jo surinktoji medžiaga pasitarnaus ateities kartoms krašto istorijai pažinti. „Prabėgus ilgesniam laikui, nuotraukų, kuriose pavaizduoti mano gimtojo krašto šauliai, galėjo ir nebelikti. O jas surinkti yra svarbu, nes dar yra gyvų žmonių, kurie gali atpažinti senose fotografijose įamžintus asmenis. Svarbu, kad juos būtų galima identifikuoti ir kad fotografijos išliktų ateities kartoms. Tuo labiau, manau, malonu bus ir patiems šaulių giminaičiams, kada ši medžiaga bus kur nors publikuojama. Planuoju savo surinkta medžiaga pasidalinti ir su Budrių bendruomenės muziejumi“,- sakė kraštietis.

Daugiausiai šaulių nuotraukų P. Karčiauskas surinko iš kraštiečių Zinos Gagilaitės ir Mildos Račkauskas. „Esu pensininkas, pavasarį sukako 75-eri, vien ilsėtis nenoriu, tad ir imuosi kitokios veiklos. Kraštotyra yra mano pomėgis bei pareiga“,- kalbėjo vyras, pridurdamas, jog visą medžiagą surinkęs savo jėgomis bei lėšomis.

Mikoliškių šaulių būrio iniciatorius Liudas Viršilas žuvęs lageryje 1942 metais.

Kraštietis pabrėžė, kad svarbų vaidmenį, jog Budriuose tarpukariu veikė didelis ir aktyvus šaulių būrys, suvaidino ir tai, kad 1935 metais į Notiškės kaimą atsikėlė Lietuvos kariuomenės generolas Petras Šniukšta, turėjęs didelį autoritetą ne tik tarp šaulių, bet ir tarp vietos gyventojų. Vyresnieji kaimo gyventojai vaikams buvo netgi prisakę: „Jei sutiksite generolą, pasisveikinkite su juo – laba diena, pone“. Generolas buvo šios šaulių kuopos globėjas.

Anot kraštiečio, įdomu tai, kad Lietuvą okupavus sovietams, budriškio šaulio mokytojo Vinco Jankausko dėka budriškiai šauliai išvengė ypatingai žiaurių stalinistinės valdžios represijų – taip niekas iš jų neatsidūrė Rainiuose, ką patyrė aplinkinių kaimų vyrai. Anot P. Karčiausko, tai lėmė, kad V. Jankauskas buvęs rusų kalbos mokytojas, o užėjus sovietams jis 1940 metais palaikęs ryšius su jais ir taip užtaręs šaulius. V. Jankauskas Budriuose mokytojavo nuo 1928 iki 1956 metų.

Skirtingi šaulių likimai karo metais

Surinktoje P. Karčiausko medžiagoje atsispindi skirtingi ir savaip įdomūs Budrių bei Mikoliškių kaimų šaulių likimai. Įdomu tai, kad iš P. Karčiausko turimos medžiagos paaiškėjo, jog nė vienas iš šių šaulių pokariu nepasitraukė į mišką, tačiau vis dėlto dauguma jų pabuvojo tremtyje. Vienintelis iš lagerio negrįžo Alfonsas Kupšys, kilęs iš Bumbulių kaimo.

Budrių šaulių būrio narys, mokytojas, Vincas Jankauskas (kairėje)

P. Karčiauskas turi duomenų apie pirmuosius Mikoliškių kaimo šaulius. Tarp jų – ir jo dėdė Liudas Viršilas, gimęs 1906 m., kuris kartu su Antanu Vaišvilu buvo pirmieji šauliai Kretingos kaimiškoje vietovėje. Jie 1926 metais įkūrę Mikoliškių šaulių būrį. Nors šis būrys veikė neilgai, 1928 metais įsteigus Budrių kaimo šaulių būrį, buvę Mikoliškių šauliai prisijungė prie jų. Mikoliškių šaulių būrio kūrėjų likimai – tragiški. Lietuvą okupavus sovietams, jie buvo deportuoti iš Lietuvos ir tremtyje mirė. L. Viršilas nuo bado ir šalčio 1942 metais žuvo Rešotų lageryje, o A. Vaišvilas 1950-aisiais nuo sunkių darbo sąlygų mirė Kazachstane, kur buvo ištremtas kartu su visa savo šeima.

Berinkdamas medžiagą apie šaulių veiklą P. Karčiauskas pastebėjo, kad tarpukario šaulių organizacija buvusi aktyvesnė ir labiau sukarinta negu yra dabar. Jis stebėjosi, kad visos šaulių šeimos buvusios tvirtos, nebuvę jokių skyrybų, be to – ir labai gausios. Budrių šaulių organizacija buvo labai aktyvi, dalyvavo kasmetiniuose kariniuose mokymuose Klaipėdoje. Šauliai organizuodavo iškilmes tautinių švenčių bei Naujųjų metų proga. Rengdavo vaidinimus apie Nepriklausomybės kovas, Pilėnų žygdarbį.

Šiuo metu P. Karčiauskas pradėjo rinkti istorinius duomenis apie Budrių krašto Nepriklausomybės kovose dalyvavusius savanorius.

• Rašyti komentarą (2)