|
|
|
Darbėniškis stato tikras smėlio pilis
Iš Darbėnų kilęs 36-erių skulptorius Andrius Petkus, išgarsėjęs savo kūryba iš smėlio bei ledo, labiau yra žinomas užsienyje, negu Lietuvoje. Praėjusią vasarą Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, atidaręs pirmąją ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje nuolatinę smėlio skulptūrų ekspoziciją, jis sakė nuolatos gyvenąs ant ratų – neseniai grįžęs iš festivalio Kinijoje, jis vėl kelia sparnus į Kuveitą.
Suskubo kurti prakartėlę „Rugsėjį praleidau Kinijoje, grįžau spalį – Lietuvoje naktimis jau šalveno. Šilti orai kurti iš smėlio yra patys palankiausi, nes šąlant vanduo, susimaišęs su smėliu, gali kristalizuotis. Pagalvojau - reikia suskubti, nes ligi Kalėdų mažai bebūsiu namie, o smėlio prakartėlės idėja jau gyveno mano galvoje“, - kalbėjo A.Petkus. Prakartėlę, jis sakė, sukūręs per savaitę, ir tai - tik priešokomis tarp aibės kitų darbų bei maudynių rudeniškoje jūroje. „Darbas vyko ekspromtu: nepiešiau jokių eskizų, o kūriau iš eigos. Prakartėlę kūriau toje vietoje, kur vasarą stovėjo Volto Disnėjaus pilis. Ją sugrioviau ir iš to paties smėlio ėmiau lipdyti naują kompoziciją“, - kalbėjo prakartėlės iš smėlio, kokios Lietuvoje, ko gero, dar niekas nebuvo sukūręs, autorius. Nuo vasaros A.Petkaus smėlio skulptūrų ekspozicijoje tebestovi 13 kone žmogaus dydžio skulptūrų, vaizduojančių garsių animacinių filmų herojus: Simpsoną, Šreką, „Ledynmečio“ voverę, „Madagaskaro“ linksmuolių komandą ir kt. Žiūrovai, anot jo, labiausiai mėgsta cirko, Holivudo bei animacinių filmų herojus. „Beveik visuose pasaulio smėlio ir ledo festivaliuose vyrauja visame pasaulyje žinomų pasakų tematika ir jų veikėjai, nors tautų mentalitetai labai skiriasi, tarkim, Azijoje būtinai reikia drakonų, ir ne bet kokių, o - jų tradicinių“, - pabrėžė A.Petkus. Autorius pavasarį savo ekspoziciją ketina papildyti lietuvių liaudies pasakų herojais, nes animacinių filmų herojai, jis neslėpė, jam jau gerokai pabodę. Išbandė lietuvišką smėlį Darbėniškis jau iš anksto žino, kad tolimame arabų krašte smėlio skulptūrų fiestos tema bus pasaka „Tūkstantis ir viena naktis“. Nors skersai - išilgai jo išmaišyta Rusija, Skandinavijos šalys, Europa, jis kūrė Azijoje - Turkijoje ir Kinijoje, taip pat Australijoje, JAV, tačiau Kuveite būsiąs pats didžiausias festivalis, kokiame jam ligi šiol yra tekę dalyvauti. Parko teritorija prilygs trims futbolo stadionams, bus suvežta 30 tūkst. tonų smėlio, o skulptūras lipdys 65 įvairių šalių kūrėjai. A.Petkus sakė, jog į pasaulines smėlio bei ledo skulptūrų šventes jis yra kviečiamas jau aštuntus metus. Jis esąs pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis, kuriantis menines smėlio skulptūras. O skulptūras iš ledo kalą dviese su klaipėdiečiu skulptoriumi Algirdu Bosu, kuris jį ir sudominęs šiomis lietuvių skulptoriams dar neįprastomis medžiagomis. „Rusijoje, Skandinavijoje, Azijos kraštuose laikinos ir tuo itin patrauklios skulptūros, kaip sakoma, yra ant bangos, o Lietuvoje tos bangos dar nė nesimato“, - menininkas tvirtino, jog dėl to ir sumanęs atidaryti ekspoziciją Palangoje, kur suplaukia žmonės iš visos šalies. “Ir man pačiam norėjosi išbandyti lietuvišką smėlį, stebėti, ar tai bus įdomu mūsų krašto žmonėms“, sakė darbėniškis. Skulptūroms jis naudoja ne paplūdimio smėlį, nes šis gerokai išplautas, o molingą, kurio atsiveža iš Salantų apylinkių. Keturiolikai jau sukurtų skulptūrų sunaudojo 100 tonų smėlio. „Į dėžę pilu smėlį, sutrombuoju, pilu vandens. Su statybiniu kastuvėliu suformuoju tvirtą masę ir jau tada iš jos su šakute, šaukštu, peiliu - įrankius pats prisitaikau ar pasigaminu – gremžiu iš viršaus į apačią. Visuomet reikia įvertinti rizikos faktorių: ne vietoj paliesi, smėlis nučiuoš, apsiriksi lipdydamas apačią, gabalo nebepridėsi“, - subtilų kūrybos procesą apibūdino menininkas. Atsigauna droždamas medį Gruodžio vidury grįžęs iš Kuveito, savąją smėlio skulptūrų ekspoziciją menininkas ketina papildyti dar ir ledo skulptūromis. „Pačiam įdomu pamatyti, kaip jos derės tarpusavyje, koks bus šių dviejų medžiagų – ledo ir smėlio – sąskambis“, - sakė A.Petkus. Šį gruodį jis jau yra pakviestas į festivalį Vokietijoje, o prieš Kalėdas jau numato kelionę į tradicinį Suomijos ledo viešbutį. O sausį prasidės pats žiemos festivalių metas. „Pasidariau kaip čigonas: nuolat - kelionės, ir visa mano buitis sutelpa lagamine. Neturiu nei namų, nei šeimos, - toks gyvenimo būdas jau pradeda nusibosti. Lyg ir užtektų bastytis po pasaulį, norėtųsi nusėsti Lietuvoje bei čia populiarinti kūrybą iš smėlio ir ledo“, - neslėpė menininkas. Tarp kelionių, jis sakė, ir dabar atsigaunąs savo dirbtuvėse, Darbėnuose, kai paima medį į rankas. Jis kuria šiuolaikines skulptūras, kuriose dera medis su metalu, - dalyvauja parodose. „Paradoksas: iš to, ko mokiausi Dailės akademijoje ir kas mieliausia širdžiai, Lietuvoje nepragyvenčiau. Pinigų užsidirbu tik iš užsienio projektų. Antra vertus, droždamas ledą, gremždamas smėlį geriau susipažįstu su anatomija, kuri, manau, taps gera praktika rimtiems darbams“, - įsitikinęs A.Petkus.
|
|
