|
|
|
Neformaliojo švietimo potencialas jaunosios kartos ateičiai
Švietimas yra labai svarbus mūsų visuomenės gerovėi ir vystymuisi, taip pat naujovių diegimui bei pažangai Europoje. Greiti pokyčiai šiandienos pasaulyje yra didelis iššūkis švietimo sistemai, kuri turi nuolat prisitaikyti prie socialinių bei ekonominių pokyčių visuomenėje.
Šiandien švietimo sistema turi atitikti 21-ojo amžiaus poreikius, kurie diktuoja mokymosi visą gyvenimą tendencijas, visuotinį mobilumą ir iššūkius globalioje žiniomis grįstoje ekonomikoje. Yra įvairių veiksnių, kurie daro įtaką šiems procesams ir ekonominei raidai, tačiau pagrindinis vaidmuo yra skiriamas švietimui, kuris daro įtaką visiems visuomenės sluoksniams bei skatina prisitaikyti prie naujų gyvenimo permainų ir jas lengviau išgyventi. Švietimas ir neformalus ugdymas teigiamai veikia jaunąją kartą, ypač labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes - visų pirma niekur nedirbantį ir nesimokantį jaunimą, taip pat jaunimą, nebaigusį mokyklos. Šiuo metu Europos Sąjunga vis dar kenčia nuo ekonominės krizės ir ekonomikos nuosmūkio. Jo pasekmės turėjo didžiulį poveikį jauniems žmonėms, ieškantiems darbo. Tokio jaunimo nedarbo, koks yra dabar, Europa nematė beveik 20 metų, taigi ir skurdo bei socialinės atskirties rizika tarp jaunimo nuolat didėja. Europoje diegiamas mokymosi visą gyvenimą principas bei inovacijų taikymas gali akivaizdžiai padėti mums įveikti šią tendenciją. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu statistiškai vienas asmuo, siekiantis išlikti darbo rinkoje, per savo gyvenimą turėtų pakeisti apie dešimt darboviečių – o tai skirtingi skaičiai, lyginant su mūsų tėvų ar senelių karta, kuri darbovietę keitė vidutiniškai tris – keturis kartus per savo gyvenimą. Bet gyvename čia ir dabar, tad žvelgiant į pridėtinę tokios tendencijos vertę galime teigti, kad nūdienė visuomenė bus praturtinta naujomis žiniomis, kompetencijomis, naujomis patirtimis, galinti greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Neformalusis švietimas pripažįsta, kad mokymosi visą gyvenimą bei stažuočių programos yra labai efektyvios, ir ypač tiems asmenims, kurie jau turi diplomus ar pažymėjimus. Neformalaus ugdymo sistema yra lankstesnė ir gali būti daugiau orientuota į savo tikslinę grupę. Tokio tipo švietimas yra neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis. Neformalusis ugdymas gali įgauti įvairias formas ir būti patrauklus būdas mokytis ypač seminarų, forumų, ugdymo iniciatyvų forma. Pvz.: sveikatos, švietimo, raštingumo, pilietiškumo ugdymas, rengiant aktyvaus pilietiškumo visuomenines programas. Neformalus ugdymas gali tapti puikiu savanoriško darbo pavyzdžiu. Tokiose programose gali dalyvauti tiek savanoriai, tiek ir profesionalūs mokymo koordinatoriai. Pavyzdžiui, Belgijoje savanoriai, buvę mokytojai, dėstytojai ar valstybės tarnautojai, išėję į pensiją, padeda ugdyti jaunimą popamokinėje veikloje, padeda nemokamai ruošti egzaminams ar pasiruošti atsiskaitymams. Toks savanoriavimas leidžia įtraukti kelias socialines grupes į tarpusavio ugdymo procesą ir jį padaryti pozityvų. Pensinio amžiaus žmonės nesijaučia atskirti nuo visuomenės, ilgai išlieka aktyvūs, o korepetitorių neišgalintys samdyti tėvai ar sunkiai besimokantys vaikai ir jaunimas gali perimti jiems teikiamas žinias. Toks ugdymas, be abejonės, turi vadovautis valstybės nustatytomis gairėmis, metodais, programomis. Pabrėžtina, kad neformalus švietimas gali suteikti ir tobulinti geresnius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, svarbias ir vertinamas darbo rinkoje. Šis gebėjimų ir kompetencijų rinkinys apima geresnę komunikaciją, komandinio darbo, sprendimų priėmimo, kultūros ir kalbos bei rašto įgūdžius, iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi bei verslumo įgūdžius. Pastarieji gali būti sukurti ir įgyti dalyvaujant neformaliojo švietimo veikloje. Jaunuoliai, dalyvaujantys neformalioje veikloje užsienyje, stažuotėse, įgauna tarpkultūrinės komunikacijos patirties, kalbinių įgūdžių, perima naują patirtį bei naujoves. Visos šios kvalifikacijos vertinamos darbdavių, ypač, kai jauni žmonės dar neturi oficialios darbo patirties. Tad neformaliojo švietimo veiklos gali ženkliai prisidėti prie sėkmingo jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką. Toks ugdymas gali daryti teigiamą įtaką jaunų žmonių galimybėms įsidarbinti ir užtikrinti jiems didesnes galimybes patekti į darbo rinką. Be to, dalyvavimas įvairiose neformaliose veiklose gali plėtoti vertingą socialinį visuomenės kapitalą, didinti mobilumą ir kurti naujus profesinius jaunimo įgūdžius, o ypač - socialiai pažeidžiamų visuomenės narių. Metodai, naudojami neformalaus švietimo srityje, turi padėti jauniems žmonėms įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų. Tokie metodai padėtų mokymosi proceso metu puoselėti socialinius įgūdžius ir asmeninį vystymąsi. Tokie metodai turi prisidėti prie aktyvesnio dalyvavimo ir didesnės motyvacijos mokymosi visą gyvenimą procese. Kita vertus, jauni žmonės per savanoriško darbo parirtį, vadovaudamiesi formule "mokykis darydamas (learning by doing )", taip pat įgyja neįkainojamą patirtį ir ugdo savo socialinę savimonę bei pilietiškumą. Kuomet mokymasis remiasi realia gyvenimo patirtimi, toks ugdymo procesas tampa efektyvesnis ir orientuotas į įgūdžius. Neformalaus ugdymo metu dažniausiai naudojama formulė „žmonės - žmonėms“, kai besimokantieji įgyja vertingų tarpasmeninio bendravimo ir bendradarbiavimo bei vadovavimo įgūdžių, pvz.: komandinio darbo, projektų valdymo, praktinių problemų sprendimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Šie įgūdžiai yra vertingi ir asmeniniam tobulėjimui, ir darbo rinkoje. Jie gali ne tik prisidėti prie galimybių įsidarbinti, o ir suteikti jauniems žmonėms kurti savo verslą. Šie gebėjimai - vertinant tarptautinio konteksto plotmėje - gali sukurti tvirtą pagrindą tarpkultūriniam dialogui, gerosios patirties perdavimui ir papildymui praktinėmis žiniomis įgūdžių, gautų mokantis ar studijuojant mokyklose, aukštosiose mokyklose. Kai šiomis žiniomis yra dalijamasi su žmonėmis iš skirtingų šalių, perduodama patirtis tampa dar labiau apčiuopiama ir vertinga. Jauni žmonės, vedini praktinės patirties mainais, pradeda kurti bendruomenės ryšius, išeinančius už nacionalinių savo gimtosios šalies ribų. Pagerinti kalbos įgūdžiai, bendra praktinė patirtis sukuria solidarumo jausmą, pagarbą ir toleranciją, kuri skatina jaunus žmones pamąstyti apie jų kultūrinį identitetą ir bendrų vertybių, tokių kaip žmogaus teisės, lygybė, laisvė - puoselėjimą. Tokia patirtis gali būti labai naudinga jaunimui ne tik įgyti reikalingų įgūdžių ir gebėjimų geriau integruotis darbo rinkoje, bet taip pat ugdyti plačias pažiūras. Apibendrindama galiu teigti, kad neformalus švietimas ir ugdymas yra lanksi mokymosi forma, kuri greitai prisitaiko prie darbo rinkos poreikių ir atitinka socialinius pokyčius bei jaunuolių poreikius. Štai kodėl neformalusis švietimas turi būti remiamas per įvairias teisines ir finansines priemones. Viena iš tokių - priemonė "Veiklus jaunimas“, - neformaliojo mokymosi ir švietimo programa. Programa „Veiklus jaunimas” - tai Europos Sąjungos programa, sukurta neformalaus švietimo būdu ugdyti jaunųjų europiečių pilietiškumo, solidarumo ir tolerancijos jausmus ir įtraukti juos į Europos ateities kūrimo procesą. Ir tai prisideda prie aktyvaus pilietiškumo bei socialinės įtraukties, nepaisant dalyvių išsilavinimo, socialinio statuso ar kultūrinės kilmės. Per įvairius projektus, finansuojamus pagal programą "Veiklus jaunimas“, kiekvienais metais daugiau kaip 150 tūkst. jaunuolių ir jaunimo ugdyme dalyvaujančių specialistų dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje visoje Europoje ir už Europos Sąjungos ribų. Mano požiūriu, siekiant sustiprinti neformalų jaunimo ugdymą, turėtų plačiai išplisti gerosios praktikos mainai. Pabrėžtina, kad Europos Parlamentas yra gerosios darbo su jaunimu patirties pavyzdys. Per jaunimo intergrupės darbą, kuriai priklausau ir aš, Europos Parlamentas organizuoja įvairias diskusijas, seminarus ir renginius, siekiant įtraukti jaunuosius demokratijos lyderius, jaunus mokslininkus bei veiklų jaunimą. Ši intergrupė Parlamente prisideda prie pagalbos jauniems žmonėms, gerinant pilietiškumą bei formuojant aktyvių piliečių pozicijas, kurios yra labai svarbios prieš rinkimus į Europos Parlamentą 2014 m. gegužę.
Apibendrindama norėčiau paminėti, kad neformalus ugdymas gali turėti didelį poveikį, siekiant įgyvendinti strategiją "Europa 2020“. Neformalus ugdymas gali vaidinti didžiulį vaidmenį ir sprendžiant kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą bei padėti ekonomikos atsigavimui Europoje. Pastaroji mokymo forma gali būti naudinga švietimo modernizavimo srityje ir suteikti jauniems žmonėms vertingų įgūdžių, gebėjimų bei žinių. Be to, įgūdžiai, įgyti darbo su jaunimu praktikos metu, gali padėti skatinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie jaunų žmonių raidos bendrąja prasme. Valstybėms narėms ši ugdymo forma yra esminė, siekiant prisitaikyti prie šiandienos socialinių bei ekonominių pokyčių visuomenėje, šalyje ir pasaulyje. Tai švietimo forma, ugdanti klestinčią jaunąją kartą.
|
|
