|
|
|
Menininkų darbuose - Šventosios istorija
Praėjusį savaitgalį Palangos bibliotekoje buvo pristatyti šalies menininkų, jau aštuntą sykį pajūryje surengto dailės plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ dalyvių, sukurti darbai, kuriuose jie įamžina Šventosios gyvenvietės istorinį bei kultūrinį paveldą.
Parodoje eksponuojami ne tik plenere dalyvavusių menininkų – Nijolės Vilutienės iš Vilniaus, Arturo Makštučio iš Liškiavos ir klaipėdiečių Saulės Želnytės, Dovilės Kviekštaitės, Algimanto Ramanausko, Dalios Čistovaitės – darbai. Kartu su jais savo kūrybą pristatė ir ilgamečiai šio projekto iniciatoriai šventojiškiai Audronė Bukauskienė ir Petras Baronas bei jų bičiulės palangiškės Gražina Oškinytė-Eimanavičienė ir Miglė Jonaitienė. Iš viso į parodą buvo pristatyta per 20 dailės darbų. Idėjos – ir iš Kretingos muziejaus Idėjų šio meninio projekto dalyviai sėmėsi iš šventojiškio švietėjo savamokslio archeologo Mikelio Balčiaus surinktų eksponatų bei faktinės medžiagos. Jie taip pat pabuvojo ir Kretingos muziejuje, kur galėjo giliau pajusti baltiškos kultūros savitumą. G.Oškinytė-Eimanavičienė tikino buvusi taip sužavėta mūsų miesto muziejuje matytų baltų moterų papuošalų, jog jų simboliką perkėlė į savo drobes, ir taip ji pratęsė jau anksčiau pradėtą paveikslų ciklą baltiška tematika. Šįkart akvarelės, koliažo, panaudojant arbatžoles, technika ji nutapė du paveikslus „Balta baltų saulė“. Visą savo kūrybos ciklą palangiškė ketina eksponuoti Vilniaus „Arkos“ galerijoje. Klaipėdietę dailininkę Dalią Čistovaitę užbūrė šventojiškių senieji ženklai ant medžio ir pajūrio saulėlydžiai, jų dermę ji gebėjo suderinti drobėse. Įkvėpta pajūrio motyvų, ji sakė, sukūrusi paveikslų ciklą „Pajūrio labirintai“, kurį netrukus eksponuos Dailininkų sąjungos galerijoje Klaipėdoje. Saulę Želnytę sužavėjo senųjų koklių ornamentika – juos ji drobėje pavaizdavo nušviestus saulėlydžio spalvomis. Skulptorius P.Baronas pratęsė medalių, skirtų įamžinti nusipelniusių šventojiškių portretus, seriją – šįkart jis sukūrė medalius evangelikų liuteronų kunigams Tomui ir Adamui Falkenau atminti.
Atgaivino šventojiškių gimines A.Bukauskienės meninė plačiaformatės spaudos kompozicija, primenanti vėtrungę, skirta atgaivinti senąsias Šventosios gimines, gyvenusias šiose žemėse dar nuo XVII a. Iš viso ji, pasiremdama M. Balčiaus surinkta archyvine medžiaga, atkūrė 16 giminių. Apie jas parodoje ir kalbėjo pats M.Balčius. „Iš 1679 m. dvaro inventoriaus knygose užrašytų 49 pavardžių belikę tik 4 senosios pavardės. Kai kurių, tarkim, Pluckių, Martinių gyvenamosios vietos jau yra maždaug 1 m užneštos smėliu. Senąsias šventojiškių giminių linijas galima suskirstyti taip: pavardžių nešiotojai, jų saugotojai, amatų tęsėjai ir pan.“, - iliustratyviai apibūdino M.Balčius. „Mikelis Balčius yra nuolatinis mūsų meninio projekto dalyvis, idėjų įkvėpėjas ir jų generatorius, menininkams jis – tarsi neišsemiamas lobynas“, - „Pajūrio naujienoms“ tvirtino projekto sumanytoja A.Bukauskienė. Jos žodžiais, pleneras ir paroda – tai tik dalis šiųmetinio projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“, kuriems lėšų – 17 tūkst. Lt – skyrė Šventosios bendruomenė. Kita dalis projekto – tai vien šventojiškių kūryba, kuri buvo eksponuojama ant „Eldijos“ kultūros centro fasado Šventosios istorijai surengtos bendruomenės šventės metu. „Menininkų, kurie kone kasmet dalyvauja mūsų kūrybiniame projekte, branduolį šiemet papildė nauji žmonės su naujomis idėjomis. Turėjome labai geranorišką mecenatą – šventojiškį verslininką Domininką Jurevičių, kuris priglaudė plenero dalyvius, nereikalaudamas, kaip įprasta, kad šie jam paliktų savo darbų. Plenero dalyvių darbai liko Šventosios bendruomenei“, - pasidžiaugė P.Baronas.
|
|
