Rajono medikai pavargo nuo reformų

Penktadienį į Kretingą dėl bibliotekos statybos reikalų su signatarais Romualdu Ozolu ir Broniumi Genzeliu atvykęs Premjero patarėjas sveikatai Antanas Vinkus užsuko ir į Kretingos ligoninę.

A. Vinkaus vizitas į ligoninę nebuvo planuotas. Netikėtas svečias spėjo apžiūrėti keletą ligoninės skyrių, pabendrauti su pacientais ir iš paskubomis sukviestų skyrių vadovų išgirsti jų rūpesčius. Vaikščiodamas po ligoninę kai kurių jį pažįstančių žmonių atvirai pedantu įvardijamas A. Vinkus žavėjosi švara ir tvarka ligoninėje, jos turima įranga. „Ne gėda dėl savo krašto ligoninės, tai didžiausias čia dirbančių žmonių ir Savivaldybės nuopelnas “,- sakė jis.

„Ar jaučiate reformos poveikį, kokią konkrečią pagalbą, o gal viskas tas pats, kaip buvo? Ką patartumėte centrinei šalies valdžiai? Labai gerbiu ministrą Vytenį Andriukaitį (sveikatos apsaugos ministrą, - aut. past.), perduodu jo linkėjimus. Jam pateiksiu įspūdžius iš Kretingos“, - kreipdamasis į būrin sukviestus skyrių vedėjus ir ligoninės vyriausiąją gydytoją Iloną Volskienę, jos pavaduotoją Vidmantą Jurgaitį, kalbėjo A. Vinkus.

Pirmas prabilęs V. Jurgaitis atviravo, jog ligoninės gydytojai bei kitas personalas jau bijo ir paties žodžio reforma, žodžio, kuris neša nežinią, slepia kažkieno kėslus. „Klaipėdos miestas turi tris dideles ligonines. Mums žinomas jų noras prijungti Kretingos ligoninę, bet mes nenorime keisti „tėvų“ – mūsų „tėvai“ yra Kretingos rajono Savivaldybė“, - teigė V. Jurgaitis.

Vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė pageidavo, kad savo darbą atliktų pirminės sveikatos priežiūros grandys - centrai, jo neužkrautų ligoninei. „Čia pas mus, ligoninės priimamajame, praktiškai yra poliklinika. Ne tik išeiginėmis, bet ir įprastomis dienomis. Žmonės kreipiasi su nusiskundimais, dėl kurių turėtų eiti pas savo šeimos gydytoją. Aiškina, kad tas gydytojas atostogauja, ir panašiai“, - kalbėjo gydytoja.

Chirurgas Jonas Chmieliauskas dar vienoje, šįkart dabartinės valstybės valdžios sumanytoje, reformoje įžvelgė negatyvias pasekmes. „Mažina ligoninei finansavimo balą, tai „kvepia“ ir atlyginimų sumažėjimu. O nuėjęs į „Maximą“ už mažiau nenusipirksi. Viskas blogyn“, - neslėpė užvaldžiusio pesimizmo, čia pat siūlydamas, iš kur paimti gydymo įstaigoms taip trūkstamus pinigus. Jo manymu, reikėtų trumpinti kompensuojamų vaistų sąrašą, kuris nepaliaujamai ilgėja ne be vaistais aprūpinančiųjų įtakos. „Vis storėjančiame kompensuojamųjų vaistų žinyne išbraukite nors kelias pozicijas, ir pinigėlių liks“, - ragino jis. J. Chmieliauskas piktinosi šalyje išsikerojusiu ortopedinių įmonių tinklu, kuris yra penimas to paties lieso valstybės biudžeto pinigais. „Protezavimas, ortopedinė pagalba yra finansuojama iš teritorinės ligonių kasos, viskas iš to paties bendro katilo. Respublikoje veikia 15 ortopedinių įmonių, jos praktiškai viską atsiveža iš Lenkijos. Perka – parduoda“, - aiškino chirurgas.

Vidaus ligų skyriaus vedėją Almą Jankauskienę irgi baugina ligoninei skiriamų pinigų mažėjimas ir neaiški ligoninės perspektyva. „Esame ligoninės ir skyrių taupymo programą pasirašę. Dirbame, darbo netrūkstame, žmogui atsakyti negalime. Bijome, kad ligoninėje neliktų tik slauga, terapija ir pirminė chirurginė pagalba“, - sakė ji.

„Norėtųsi, kad žmonėms būtų išaiškinta, ką jie turi gauti nemokamai, už ką turi susimokėti“, - apie dar vieną – mokesčio už gydymąsi ligoninėje - problemą kalbėjo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėja Genė Norkienė.

Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjos Dalytės Opulskienės teigimu, anksčiau vykdyta gydymo įstaigų tinklo pertvarkos reforma jau atsigręžė prieš žmogų. „Esame apsuptyje rajonų, kur nebėra gimdymo skyrių, nebėra ten pagalbos, ir moterys pas mus atvažiuoja itin prastos būklės“, - teigė ji.

V. Jurgaitis pastebėjo, jog valstybė būtų sutaupiusi, jei vykdant įstaigų tinklo pertvarką, ligoninėms nebūtų buvę iškelti griežti pertekliniai reikalavimai dėl medicininės įrangos: „Neurologijos skyriui privalomas kompiuterinis tomografas ir t.t., ir pradėjo pirkti, kad išliktų“. A. Vinkus atsakė: „Taip, prisipirko ir nepanaudoja. Ministras V. Andriukaitis kelia ir šitą problemą“.

A. Vinkus patikino, jog Vyriausybė, jos vadovas Algirdas Butkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ryžtingai sprendžia sveikatos apsaugos finansavimo problemas ir priminė, jog šiai sričiai iš valstybės rezervo jau skirta 145 mln. Lt. „Ruošiamasi skirti dar 80 mln. Lt. Ar pavyks, priklausys ir nuo to, koks gruodį bus fiskalinis deficitas. Jei pavyktų, finansavimo balas būtų 0,92. Ateinančiais – 2014 – metais lėšos sveikatos apsaugai didinamos 344 mln. Lt ir finansavimo balas 0,92 turėtų būti garantuotas“, - aiškino jis. A. Vinkus pažymėjo, jog ruošiamos būtinosios medicininės pagalbos ribos, kas turi būti padaryta pacientui nemokamai, kokios bei kokia forma galimos priemokos.

Premjero patarėjo teigimu, ligoninėse turės būti įdiegta ir vadybinė sistema. Kalbėdamas apie ją sakė: „Dabar paguldo pirmadienį, operuoja penktadienį. Lovadieniai kainuoja, o darbas nevyksta“. A. Vinkus ramino Kretingos ligoninės gydytojus žadėdamas: „Prievartos jungiant ligonines nebus. Tą ministras patvirtino. Jeigu to nenorės regiono taryba, Savivaldybė, to ir neįvyks“. Susitikime dalyvavęs meras Juozas Mažeika pareiškė, jog Savivaldybė darys viską, kad Kretingos ligoninė liktų jos pavaldume. „Ministru buvo A. Čaplikas, mynėm kelius į ministeriją, Seimą, Vyriausybę, kad ligoninė išliktų kaip antro lygmens gydymo įstaiga, atėjo Andriukaitis, ir vėl ruošiamės gelbėjimosi planus. Be Kretingos miesto yra ir rajonas – Salantai, kitos gyvenvietės, kurių žmonėms Kretingos ligoninė taip pat reikalinga“, - kalbėjo meras.

• Rašyti komentarą (1)