|
|
|
Europos pedagogus vienija bendra problema
Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pedagogė Eugenija Daniuk, vadovaujanti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos skyriui, dalyvavo Vilniuje surengtoje tarptautinėje Pirmininkavimo Europos Tarybai statusą turinčioje konferencijoje, kurioje atstovai iš įvairių Europos šalių – Anglijos, Graikijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos – sprendė mokyklos nebaigimo problemą ir būdus ją įveikti.
Jaunuoliai, kurių „niekur nėra“ Anot E.Daniuk, konferencijoje paaiškėjo, jog tai, kad dalis mokinių išvis nebaigia mokyklos, yra globali šiuolaikinė problema: 16 – 22 m. jaunuoliai meta mokyklas, jie toliau niekur nebesimoko, nedirba. Kaip pabrėžė pagrindinis pranešėjas Joao Delgado, Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato Mokyklinio ugdymo skyriaus vadovas, visuomeniniame gyvenime jie nefigūruoja – tai jaunuoliai, kurių „niekur nėra“. Tokie jaunuoliai Didžiojoje Britanijoje sudaro 10 proc. Lietuvoje ši situacija kasmet taip pat blogėja – pernai šių jaunuolių buvo 13 proc. tarp viso šio amžiaus jaunimo. „Šiems jaunuoliams trūksta motyvacijos mokytis, pasirengimo gyvenimui, jiems sunku įsitvirtinti. Ir kuo toliau, tuo blogiau: neturėdami socialinių ir komunikavimo įgūdžių, jie vengia žmonių, užsisklendžia savyje, juos užklumpa depresija, kurios pasekmės gali būti itin skaudžios. Ši vienišumo problema pastaraisiais metais labai išryškėjo Japonijoje, ji aktuali Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje“, - pabrėžė E.Daniuk. Skatina dialogą Lietuvoje, pastebėjo lektoriai, labai trūksta profesinio mokymo: dauguma mokinių siekia aukštojo mokslo, nors jį pabaigę, neranda darbo pagal specialybę. Šiemet ryškus reiškinys – aukštųjų mokyklų absolventai vėl sugrįžta į profesines mokyklas. Kodėl nebandoma įskiepyti, kad Lietuvai reikalingi ir geri kepėjai, virėjai, šaltkalviai? „Uždaromos kaimų mokyklos, vaikai permetami į dideles miesto mokyklas. Vyrauja patyčios. Mokytojai dažnai pastebi tik gerus mokinius, o silpnai besimokantys lieka „už borto“. Toks vaikas pasijaučia nevisavertis, jam gėda, kad nepritampa prie kitų. Užsienyje su tokiais vaikais mokyklose dirba psichologai, pas mus psichologinė pagalba – menkai išvystyta“, - lektorių pranešimus apibendrino kretingiškė. Todėl visų šalių profesinių sąjungų atstovai, pabrėžė ji, pripažino, jog būtina ugdyti socialinius jaunuolių įgūdžius, į šį procesą įtraukiant kiek įmanoma daugiau organizacijų, siekti, kad tarp jų vyrautų dialogas. Taip pat būtina sudaryti sąlygas mokytojams tobulėti, kad jie priimtų naujoves ir joms nesipriešintų. Šią problemą Lietuvoje reikia spręsti išvien bendromis jėgomis, į dialogą pakviečiant ne vien mokyklas, bet ir nevyriausybines organizacijas, Seimą bei Vyriausybę. „Konferencijoje buvo pabrėžta, jog negalima visko suversti krizei, - būtina galvoti apie jaunuolį, padedant jam susivokti gyvenime“, - akcentavo E.Daniuk. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją – iki 2020 m. sumažinti mokyklų nebaigimo rodiklius iki minimumo, suteikiant jaunuoliams profesinės kvalifikacijos galimybę, - kurią perdavė ES Komisijai. * Mokyklų nebaigę jaunuoliai Lietuvoje sudarė (procentais): 2008 m. – 7,4; 2009 m. – 8,7; 2010 m. – 8,1; 2011 m. ir 2012 m. – 13.
|
|
