Domėjosi, kas dedasi Kartenos seniūnijoje

Šio antradienio popietę Kartenos miestelio, Kalniškių kaimo gyventojai klausiamais žvilgsniais stebėjo nekasdieninę valdžios automobilių vilkstinę. Ratuoti Savivaldybės seniūnijų seniūnai, Savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika ir jo pavaduotojas Vytautas Ročys bei administracijos direktorius Virginijus Domarkas – pabuvojo Baltuonių kalakutų ūkyje, Kalniškių durpyne, ant Kartenos piliakalnio, bendrovės „Geralda“ žvakių fabrike.

Baltuonių ūkyje svečiai turėjo paisyti griežtų sanitarijos reikalavimų.

Pažinti rajoną ir pasimokyti vienam iš kito

„Turiu ir daugiau ką parodyti“, - po jau išvardytų objektų apžiūros su pasididžiavimu kolegoms ir Savivaldybės vadovams tvirtino jų vizitą seniūnijoje organizavusi Kartenos seniūnijos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. Tai buvo nebe pirma šios rajono valdžios žmonių grupės pažintinė sueiga vienoje iš aštuonių savivaldybės seniūnijų. Pernai savo valdas kolegoms aprodė Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas. Nors dirba vienoje Savivaldybėje, kaskart susitinka posėdžiuose, pasitarimuose, rajono seniūnijų seniūnai, kaip paaiškėjo, vienas pas kitą nosies nekiša ir paties rajono, kas kur jame naujo yra, dažnas nežino. Štai ant neseniai nuo medžių atverto Kartenos piliakalnio iš seniūnų buvęs prisipažino E. T. Stalmokas. „Buvome su žmona pasižiūrėti, pasidžiaugėme po piliakalnio sutvarkymo atsivėrusiu šios vietovės grožiu“, - sakė jis.

Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas įsitikinęs, jog tokios seniūnų išvykos, dalyvaujant Savivaldybės vadovams, yra naudingos visiems jų dalyviams: seniūnai pasisemia patirties vienas iš kito, Savivaldybės vadovai – minčių, kaip geriau organizuoti seniūnijų darbą, kur link kreipti seniūnų veiklą.

Visos „Geraldoje“ gaminamos žvakės liejamos į indelius.

Socialinio būsto baubas subliuško

Vladas Baltuonis su sūnumi Šarūnu seniūnus ir Savivaldybės vadovus pasitiko prie savo pirmos kalakutų fermos, kur 1995-aisiais pradėjo kalakutų verslą. V. Baltuonis prisiminė, jog kolūkio laikais čia buvusi veislinių kiaulių ferma, kurioje dirbo ir jo tėvas. „Pastatai jau buvo be langų, pradėti ardyti. Jiems grėsė griuvėsių likimas, kaip nutiko daugeliui buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių gamybinių pastatų“, - kalbėjo V. Baltuonis, kuriam Kalniškiai yra jo gimtinė. Šiandieną Baltuonių šeima sėkmingai sukasi kalakutų versle, dar apie 200 ha užsiima žemdirbyste – susigrąžintoje tėvų bei papildomai įsigytoje ir nuomojamoje žemėje užsiaugina didžiąją dalį kalakutams reikalingų pašarų.

Baltuonių ūkyje dirba vietiniai žmonės. V. Baltuonis neslėpė, jog mechanizacija, šiuolaikinės technologijos mažina rankų darbo ir darbuotųjų poreikį. Štai visas fermas prižiūri 2 darbuotojai. Pagrindinis darbas fermose – pašarų padavimas – yra mechanizuotas. 2003 metais pastatytoje paukščių skerdykloje – pirmoje Lietuvoje ir atitinkančioje ES standartus – daug operacijų irgi mechanizuota. Fermose sumontuotos apsaugos sistemos, todėl nereikia sargų. „Nesamdome, kol tiek nepavagia, kiek sargai kainuotų“, - šmaikštavo V. Baltuonis.

V. Baltuonis, kaip ilgametis Savivaldybės tarybos narys, su kolegų pagalba pasiekė, kad Savivaldybė už socialiniam būstui plėtoti skirtus pinigus būstus pirktų ir kaime, ne vien Kretingos mieste. Pernai dvi pirmosios sodybos ir buvo nupirktos Kalniškių vietovėje. Paklaustas, ar socialiai remtinų naujakurių atsiradimas baimės nevarė, V. Baltuonis prisipažino, jog ne tik kaimo žmonės, ir jis pats nerimavo dėl galimo nepageidaujamo jų elgesio. „Apsigyveno normalios šeimos, su vaikais, kuriems augti terpė čia yra daug palankesnė negu mieste“, - teigė ūkininkas ir politikas, leisdamas suprasti, kad ir kitos seniūnijos neturėtų kratytis socialiai remtinų naujakurių.

Kartenos piliakalnis sutvarkytas už ES pinigus, tačiau jį prižiūrėti teks seniūnijai iš Savivaldybės lėšų.

Mažina nedarbą Kartenoje ir apylinkėse

„Geraldos“ žvakių fabriką Kartenoje galima atsekti ir pagal iš jo sklindantį parafino kvapą. Fabrike dirba apie 50 žmonių. Dauguma jų – karteniškiai ir apylinkių gyventojai. „Geraldos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Lesčiauskas svečius nustebino įmonės mastais: per parą čia pagaminama apie 120 tūkst. vnt. žvakių, perdirbama 1,5 t parafino, žvakėmis įmonė aprūpina Lietuvos didžiuosius prekybos centrus (išskyrus „Senukus“ ir „Norfą“), jas tiekia Lenkijos, Švedijos rinkai, pradėjo tiekti ir Rusijai. Įmonė yra įdiegusi japonišką gamybos valdymo modelį. „Prieš du mėnesius buvome moderniausias žvakių fabrikas pasaulyje“, - sakė A. Lesčiauskas. Jis supažindino su 18 mln. Lt vertės fabriko plėtros projektu, kurį, jeigu gaus ES paramą, tikisi įgyvendinti per 3 metus, be ES paramos – per 7 metus.

Kalniškių durpyne rudenį darbai aprimo. Prie išvežimui paruoštų durpių (iš kairės): Virginijus Domarkas, Juozas Mažeika, Vytautas Ročys, Arvydas Daračius, Antanas Turauskis, Stanislovas Juknevičius.

A. Lesčiauskas didžiavosi, jog „Geralda“ yra didžiausia žvakių gamintoja Lietuvoje, o šios produkcijos gamyboje tvirtas pozicijas užimančias Lenkijos įmones – didžiausius savo konkurentus – lenkia žvakių kokybe. „Manėm esant nedidelį žvakių gamybos cechelį, o pamatėme modernią gamyklą“, - aptarinėjo seniūnai Kartenoje veikiantį žvakių fabriką.

Bendrovės „Durpeta“ Kalniškių durpyno viršininkas Arvydas Daračius skundėsi, jog trūksta darbininkų. „Iš šios bėdos gelbsti per vasaros atostogas dirbantys mokiniai, o su atsiųstais iš Darbo biržos – vienas vargas“, - teigė durpyno vadovas. „Durpeta“ yra lietuviško kapitalo įmonė, kuriai priklauso 6 šalyje esantys durpynai. Kalniškių durpynas plyti 326 ha plote, iš kurių apie 70 ha yra eksploatuojama. Šios aukštapelkės durpės perdirbamos į substratus, kasamos 2 metrų sluoksnyje.

Aptariant seniūnų pažintį su Kartenos seniūnija, V. Domarkas siūlė kitą tokio pobūdžio išvyką organizuoti greičiau, nelaukiant, kol praeis dar vieneri metai, ir apsilankyti Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje.

• Rašyti komentarą (11)