Vandentvarkos projektai: rūpestis gamta ir žmogumi

„Kretingos vandenų“ kolektyvas džiaugiasi, kad pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“ buvo įrengta tretinio valymo įranga, kuri yra bene didžiausia šalyje.

Kūlupėnuose, Kartenoje ir Darbėnuose pradėjo veikti nauji nuotekų valymo įrenginiai, tad upės bus apsaugotos nuo taršos, nes į aplinką pateks tik išvalytas vanduo, o vietinių gyventojų nekankins fekalijų smarvė. Be to, plečiantis nuotekų tinklui, „Kretingos vandenys“ įgyvendino ir dar vieną projektą – Kretingos miesto nuotekų valykloje įrengta antroji biologinio nuotekų valymo linija, taigi bendrovė bus pajėgi aptarnauti didesnį vartotojų skaičių ir galės pasigirti turinti bene galingiausią tretinio nuotekų valymo įrangą šalyje.

Abu projektai, kuriuos trečiadienį „Kretingos vandenys“ pristatė Valstybinei priėmimo komisijai, buvo įgyvendinti, gavus paramą iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Bendra projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone (Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose)“ vertė – 19 mln. 315 tūkst. Lt, neįskaitant PVM, o iš jų – 16,229 mln. Lt yra Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos. Įgyvendinant šį projektą ir buvo renovuoti nuotekų valymo įrenginiai Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose – tai kainavo 4 mln. 213 tūkst. 706 Lt.

Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo gauta 23,30 mln. Lt parama įgyvendinant ir kitą projektą – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“, kurio bendra vertė yra apie 29 mln. Lt. Pagal šį projektą ir buvo atlikta Kretingos miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, kuri kainavo 8 mln. 470 tūkst. Lt.    

„Šios investicijos buvo labai reikalingos: nuotekų valyklų įrenginiai rajono gyvenvietėse pasenę, jų eksploatacija kainavo brangiai, o nuotekų išvalymo kokybė nebeatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų. Rekonstruoti nuotekų valyklas buvo būtina, tačiau tai padaryti iš savo lėšų sudėtinga – būtų tekę didinti mokesčius už vandenį. Taigi Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinė Sanglaudos fondo parama buvo didelė paspirtis vandentvarkos infrastruktūros plėtrai“,- teigė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius.

Per grotas ir smėliagaudę iš nuotekų yra pašalinamos didžiosios atliekos ir smėlis.

Nosies neries smarvė

G. Valinevičius su šypsena pripažįsta: nors projekto pavadinime vartojamas žodis „rekonstrukcija“, tačiau iš esmės senųjų valymo įrenginių nebebuvo galima panaudoti ir jie pakeisti visiškai nauja įranga, į Kūlupėnus, Karteną ir Darbėnus atkeliavusia iš Vokietijos, Italijos ir Čekijos.

Naujuosius nuotekų valymo įrenginius projekto rangovė – bendrovė „Hidrostatyba“ - pastatė lygiai per metus: Kūlupėnuose ir Kartenoje įrengti vienodo galingumo – 85 kub.m/d vidutinio debito – valymo įrenginiai, o Darbėnuose – 160 kub. m/d vidutinio debito.

„Kartenoje ir Kūlupėnuose, skirtingai negu Darbėnuose, pagal pirminį projektą nuotekų valymo įrenginiai buvo suprojektuoti atviro tipo. Tačiau norėdami suteikti didesnį komfortą vietiniams gyventojams, iš savo sąnaudų pasirūpinome dangčiais, kurie sulaiko smarvę, kad ji nesklistų į aplinką. Bendrovei šie valyklų dangčiai kainavo beveik 100 tūkst. Lt“,- teigė G. Valinevičius.

Valdys nuotoliniu būdu

Bendrovės „Kretingos vandenys“ gamybos vadovas Ričardas Daubara pasakojo, kad senieji Kūlupėnų nuotekų valymo įrenginiai pastatyti apie 1987 metus ir jų galingumas buvęs netgi per didelis gyvenvietei. „Tai monstrai su galingais varikliais, kurie Kūlupėnuose buvo pastatyti tikintis, kad jie tarnaus ir linų fabrikui. Tačiau fabrikui sunykus, šie nuotekų valymo įrenginiai dirbo tik ketvirčiu savo pajėgumo“,- teigė R.Daubara.

Anot jo, senųjų įrenginių neįmanoma palyginti su naujaisiais, kurie yra modernūs, kompaktiški ir kurių procesas yra visiškai automatizuotas. „Įrenginiai valdomi nuotoliniu būdu – per kompiuterį. Todėl čia nebereikės nė vieno darbuotojo – apsilankys tik meistras, kuris atliks profilaktinės priežiūros bei remonto darbus. Todėl jam yra įrengtos patalpos su tualetu, kriaukle ir dušu, taip užtikrinant tinkamas higienos sąlygas“,- kalbėjo R.Daubara, kurio teigimu, prie senųjų Kūlupėnų nuotekų valymo įrenginių dirbo trys darbuotojai.

Kūlupėnų naujieji nuotekų valymo įrenginiai yra su dangčiais, tad smarvė iš jų nesklis į aplinką.

Vartotojų daugės

Pasak R. Daubaros, senieji Kūlupėnų įrenginiai dar sugebėdavo išvalyti nuotekas, kad iš jų į aplinką ištekantis vanduo atitiktų aplinkosauginius reikalavimus, tačiau naudojant senuosius Kartenos valymo įrenginius pasiekti tokios kokybės jau nebebuvo įmanoma.

„Už tai, kad į aplinką ištekantis vanduo neatitikdavo aplinkosauginių rodiklių, yra tekę netgi mokėti baudas. O juk aplinkosauginiai reikalavimai Kartenai turi ypač didelę reikšmę – gyvenvietė patenka į Salantų regioninio parko teritoriją, Valstybinį Minijos ichtiologinį draustinį,- pasakojo R. Daubara, priminęs, kad Kartenos valymo įrenginiai, veikę iki šiol, buvo pastatyti apie 1980 metus. – Dabar galime pasidžiaugti, kad iš naujųjų valymo įrenginių, kurie yra 100 metrų iki Minijos, išteka švarus vanduo“.

G. Valinevičius atkreipė dėmesį, kad ateityje naujieji nuotekų valymo įrenginiai dirbs didesniu pajėgumu, nes didės vartotojų skaičius. Šių metų pradžioje Kūlupėnų gyvenvietėje buvo 111 nuotekų tinklų abonentų, Kartenoje – 43, Darbėnuose – 52, o plečiant nuotekų tinklą, ateityje abonentų skaičius visose trijose gyvenvietėse padidės dar 366.

Procesas automatizuotas

Iš nuotekų valymo įrenginių, kurie yra rajono gyvenvietėse, surinktas dumblas vežamas į Kretingoje, netoli Tiekėjų gatvės, esančią Kretingos miesto nuotekų valyklą. Čia pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“ rangovė – bendrovė „Arginta“ - įrengė antrąją biologinio nuotekų valymo liniją.

„Prieš 8 metus buvo renovuota pirmoji biologinio nuotekų valymo linija, o antroji jau buvo nenaudojama 10 metų. Įrengti antrąją nuotekų valymo liniją buvo būtina, nes pirmoji ateityje nebebus pajėgi aptarnauti vis labiau besiplečiančio nuotekų tinklo. Be to, turėti tik vieną liniją yra gana rizikinga – jei atsirastų koks nors gedimas, turėtume rimtų rūpesčių“,- paaiškino G. Valinevičius.

Kretingos miesto nuotekų valykloje įrengta moderni technika „Kretingos vandenų“ darbuotojams leis kompiuterio ekrane stebėti visą proceso eigą nuo nuotekų atvežimo iki jau išvalyto vandens išleidimo į Tenžės upę ir susidariusio dumblo sandėliavimo. Procesui sutrikus, pati kompiuterinė sistema praneša apie gedimą ir nurodo įrenginį, kur jo ieškoti.

G. Valinevičius akcentavo ir tai, kad vežėjui, į valyklą pristačiusiam nuotekas, bei gyventojui, kuris jį pasamdė, išduodami kvitai, taigi bus galima užtikrinti kontrolę, tikrinant, kur gyventojai deda nuotekas.

Nuotekas valo bakterijos

Kretingos miesto valykloje nuotekos valomos biologiniu būdu – tai reiškia, kad didįjį valymo darbą atlieka tam tikros bakterijos, kurioms rasti yra sudarytos reikalingos sąlygos. Kadangi biologinis valymas yra jautrus procesas, labai svarbu, kad į valymo įrenginius patektų nuotekos, kurių Ph neviršytų tam tikrų nustatytų normų – kitaip valymo procesas bus išbalansuotas ir jam atkurti gali prireikti net mėnesio. Dėl šios priežasties, priimant atvežtas nuotekas, automatiniais davikliais yra patikrinamas jų Ph ir, jei jis viršija nustatytą normą, nuotekos yra visų pirma skiedžiamos, taip mažinant medžiagų koncentraciją, o tik tada paduodamos į valymo įrenginius.

„Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos technologas Valerijus Sauk pasakojo, kad visų pirma iš nuotekų, jas pilant per grotas, pašalinamos didžiosios šiukšlės, o likusi skysta frakcija perduodama į kitus įrenginius: iš jos pašalinamas smėlis ir riebalai.

„Toliau nuotekos valomos biologiškai: anaerobinėje kameroje sudarytos tokios sąlygos, kad vystytųsi bakterijos, kurios šalina fosforą, anoksinėje zonoje – pašalinami nitritai ir nitratai. Patekusios į aeracinę zoną nuotekos plaukia ratu ir iš čia nusėdęs dumblas yra grąžinamas į procesą ir dar valomas, o vanduo teka į tretinį valymą, iš ten – į Tenžės upę“,- technologiją apibūdino V.Sauk, pažymėjęs, kad vidutiniškai per metus į Tenžės upę išleidžiama 1,5 mln. kub.m nuotekų valykloje išvalyto vandens.

Dumblas sausinamas, kai jį iš abiejų pusių spaudžia juostinio filtpreso juostos.

Tretinio valymo įranga – galinga

Anot V. Sauk, antroji nuotekų valymo linija veikia tokiu pačiu principu kaip ir pirmoji, todėl iš abiejų išskirtas vanduo patenka į naująjį įrenginį – tretinį valymą. Čia vanduo dar perkošiamas per būgnų formos filtrus, kurie yra ko gero didžiausi šalyje.

Dumblas iš abiejų linijų bei iš mažųjų nuotekų valyklų gyvenvietėse patenka į įrenginį, kur sausinamas, naudojant juostinį filtpresą: iš dviejų pusių dumblą spaudžia juostos, kurių slėgio jėga vis labiau didėja, tarsi sukantis į ritinį. Specialioje aikštelėje sandėliuojamas dumblas vėliau išvežamas į ūkininkų laukus.

Anot G. Valinevičiaus, naujoji antroji biologinio valymo linija yra išskirtinė tuo, kad technologiniame procese panaudojamas tas pats vanduo –išvalius nuotekas jis vėl grąžinamas įrenginiams plauti. Be to, visa įranga yra iš nerūdijančio plieno, tad ilgaamžė.

„Neišmontavome kai kurių senųjų nuotekų valymo įrenginių detalių, kurios čia buvo pastatytos apie 1978 metus. Jas sudėjome į ekspoziciją, kad technologijų raidą galėtų įvertinti jaunieji inžinieriai, kad ji sudomintų mokinius, kuriems organizuojamos ekskursijos“,- teigė G.Valinevičius.

• Rašyti komentarą (10)