|
|
|
Vieninga dvasia bei dainų skambesiu paminėjo LPKTS 25-metį
Vieningai susikibę rankomis, traukdami patriotines dainas, kartu su keliais tūkstančiais likimo brolių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kretingos filialo nariai Kaune paminėjo sąjungos 25-metį.
Didžiausias pasaulyje tremtinių ir politinių kalinių lietuvių jungtinis choras, į kurį taip pat įsijungė ir Kretingos kultūros centro choras „Atminties versmė“, vadovaujamas Rūtos Jurgutienės, savo dainomis priminė dainos jėgą, kuri vienijo lietuvių tautą sunkiuose istorijos vingiuose. Renginyje dalyvavę politikai, dvasininkai sveikinimo kalbose džiaugėsi, kad tarp tremtinių matėsi ir jaunų tautiečių, linkėjo, kad sąjunga gyvuotų dar bent penkiasdešimtmetį. „Atvykau čia ne tik padėkoti, bet ir pasakyti, kad jūs valstybei esate labai svarbūs ir reikalingi. Jūs esate Lietuvos sąžinė“,- susirinkusiems kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pridurdama, kad Lietuvai šiuo metu kaip niekad reikalinga tokia tvirtybė ir užsidegimas, kurių tremtiniai bei politiniai kaliniai nestokojo tremtyje ir lageriuose. Paskutiniais metais Kretingos filialo veikloje daugiausiai dalyvauja tremtyje gimę arba ištremtieji į Sibirą, kai buvo vaikai. Anot filialo vadovės Valerijos Žalienės, labai svarbu, kad artimiausiu metu į jų veiklą įsitrauktų tremtinių anūkai, arba tautiečiai, kuriems rūpi šio skaudaus istorijos puslapio atminimas. Šiuo metu filialas vienija 112 narių. Filialui nuo 1988-ųjų vadovavo Danutė Krakauskienė, vėliau – Irena Milašienė. Šiuo metu jau 15 metų skyriui vadovauja tremtyje Krasnojarsko krašte gimusi Valerija Žalienė. Vienas aktyvesnių sąjungos narių - kretingiškis Eugenijus Valatka, trečiąjį gimtadienį sutikęs vagone, kai jo šeimą trėmė į Krasnojarską. Sibire praleidęs 20 metų, kretingiškis pasakojo, kad jam tremtis nebuvo tokia skaudi, kaip jo tėvams. „Kai buvau vaikas – nieko nesupratau. Tėvai buvo jauni, pradėję kurti ūkį, svajojo apie geresnę ateitį – jiems buvo kur kas skaudžiau visa tai prarasti“,- kalbėjo E. Valatka. Dalyvaujant skyriaus veikloje, anot jo, atsiranda galimybė susitikti su likimo broliais, su buvusiais tremties draugais, klasės draugais. Sąjungos veikloje dalyvauja ne tik tremtiniai ar politiniai kaliniai, dalyvavę sunkioje pokario išgyvenimo kovoje, bet ir aktyvūs Sąjūdžio dalyviai. Nuo pat sąjungos įkūrimo pradžios Kretingos skyriaus veikloje aktyviai dalyvauja daugiau negu dešimt metų Sibire praleidęs, Vorkutos lageriuose kalėjęs, kretingiškis Juozas Jakas. Jis - taip pat ir Sausio 13-osios įvykių dalyvis, saugojęs KGB archyvus. Sąjungos bei filialo įkūrimo 25 metinių jubiliejų Kretingos filialas pasitiko plevėsuojant naujai vėliavai, kurią išsiuvinėjo ir padovanojo tautodailininkė Virginija Laučienė. Vėliavoje simboliškai pavaizduoti bėgiai, rūta, plunksnakotis bei knyga. Anot filialo vadovės, bėgiai – simbolis kelio, kuriuo tremtiniai buvo ištremti iš Lietuvos. Rūta – ilgesio, taikos, vilties simbolis. Plunksnakotis bei knyga – kad tremtinių atminimas nenueitų į užmarštį ir būtų perduotas jaunimui. V. Žalienė pasakojo, kad skyriaus pagrindinės veiklos kryptys yra kultūrinė veikla – išvykos į tremtinių, politinių kalinių sąskrydžius, dalyvavimas valstybinėse šventėse. Taip pat didelį dėmesį filialas skiria istorinio atminimo išsaugojimui, tremtinių istorijas įamžina leidiniuose. Skyriaus nariai jau daugelį metų dalyvauja Ariogaloje vykstančiuose politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžiuose. Per paskutinius veiklos metus įvykdyti keturi didesni projektai: 2006 metais įgyvendintas didžiausias projektas „Aš einu senelių, tėvų pramintu kančių taku“, tuomet buvo surengta ekspedicija į Sibirą. Taip pat įgyvendinti kiti tęstiniai projektai – „Prakalbinta Sibiro kančia“, „Atmintis įveikusi užmarštį“, „Tremties testamentas jaunimui“. Šiais metais išleista tremtinės Leokadijos Kaukėnienės prisiminimų knyga, kurioje pasakojama jos šeimos gyvenimo bei tremties istorija. Filialo planuose artimiausiu metu – surinkti biografinę bei kitą medžiagą iš tremtinių choro bei filialo narių ir ją įamžinti.
|
|
