|
|
|
Kam – valstybinis, o kam – savas
Kretingiškis Bronius Jucys ir jo mama Bronislava Jucienė įsitikinę, kad miškas Didžiųjų Žalimų kaime jiems turėtų būti grąžintas kaip paveldėtas turtas. Įsitikinę, tačiau jokio dokumento apie tai, kur tiksliai buvęs jų šeimos miškas, neturi. Todėl ir išvaryti medkirčių negali – juk miškas tebėra valstybinis bei, panašu, toks ir liks. Žemėtvarkininkai ir miškininkai gerai žino Jucių pavardę ir problemą – ji jau daugiau kaip dešimtmetį keliama, tačiau iš pradinio taško taip ir nepajudėjo. To priežastis – nėra dokumentų apie tai, kur tiksliai buvęs B.Jucienės tėvo Prano Drungilo miškas, į kurį nuosavybės teises reikia atkurti. O rinktis kito sklypo B. Jucienė nenori, nes yra įsitikinusi, kad jai turėtų būti grąžintas jos tėvo buvęs miškas, o ne koks kitas. Žino, kur buvęs tėvo miškas Kad B.Jucienės tėvas Pranas Drungilas iki žemės nacionalizacijos Didžiųjų Žalimų kaime nuosavybės teise valdė 8,56 ha žemės sklypą, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Tačiau teismas nustatė tik patį juridinę reikšmę turintį faktą, o nustatyti konkrečią sklypo vietą, į kurią reikalinga atkurti nuosavybės teises, yra žemėtvarkininkų kompetencija. B. Jucio žiniomis, jo motinai jau atkurtos nuosavybės teisės į maždaug 6 ha dydžio sklypą, taigi beveik 3 ha – dar likę grąžinti. Miškas, dėl kurio labiausiai skauda širdį, B. Jucys aiškino ir yra prie pat jau grąžinto sklypo. „Dar tebėra riboženklis, pagal kurį mama ir sprendžia, kur buvusios jos tėvo miško ribos. Be to, yra ir gyvų liudininkų, kurie irgi patvirtina mamos žodžius. Todėl prašome miškininkų, kad jie nekirstų medžių, palauktų, kol atkursime savo nuosavybės teises, tačiau jie į kalbas nesileidžia“,- pasakojo B. Jucys. B. Jucys išsakė savo motinos poziciją – ji nenori mainais gauti sklypą kitoje vietoje, nes jis gal seniau kažkam kitam priklausęs. Kompensacija irgi netenkintų. Statusas – neprivatizuotinas Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus teigė, kad atkurti B. Jucienės nuosavybės teisių į konkretų mišką, kurį ji nurodo, yra neįmanoma. „Pagal archyvinius dokumentus ten buvo valstybinė žemė dar nuo Smetonos laikų – turime 1927 metų dokumentus. O kito dokumento, kuris įrodytų, kad toje vietoje buvusi Prano Drungilo nuosavybė, nėra. Jo neturi, netgi teismui nepateikė ir pati Bronislava Jucienė. Kiek kartų apie tai kalbėjome su Bronislava Juciene, bet ji nori toje vietoje, ir viskas. Siūlėme sklypą kitur, bet joks kitas pasiūlymas jai netiko“,- teigė D. Vitkus. D.Vitkus paaiškino, kad B.Jucienės nurodytas miškas Lietuvos valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise ir jis negali būti privatizuotas. „Valstybė yra numačiusi, kur žemę galima privatizuoti, o kur – ne. Tuo vadovaujamės, kai siūlome sklypus žmonėms, kuriems reikalinga atkurti teises į nuosavybę“,- sakė D. Vitkus. Anot jo, net jei teismas ir, remdamasis liudininkų parodymais, pripažintų, kad P.Drungilui priklausė tas miškas, kurį nurodo B.Jucienė, jai vis tiek jis nebūtų grąžintas dėl tos pačios priežasties – jis yra neprivatizuotinas, paskirtas valstybės reikmėms. „Pagal Bronislavos Jucienės prašymą kreipėmės į LR Aplinkos ministeriją prašydami jos norimoje vietoje leisti atkurti nuosavybę. Bet ministerija paprašė pateikti dokumentus, planus, o jų nėra. Taigi ir šis variantas atkrito – be svarių įrodymų, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas nekoreguojamas“,- teigė D.Vitkus. Pasirinkimų – vis mažiau D. Vitkus paaiškino: jei B.Jucienė taip ir nepasirinks kito žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba gali priimti sprendimą jai išmokėti kompensaciją, kuri skaičiuojama pagal tam tikrą metodiką – atsižvelgiant į žemės vietą, vertę, joje esančių medynų vertę ir t.t. D. Vitkus teigė, kad apie B.Jucienės žemę laisvų sklypų nebėra, tačiau kitur rajone – dar esama variantų. „Rengiami projektai, žmonės renkasi ir, žinoma, pasirinkimo galimybių vis mažėja“, - sakė D. Vitkus. Anot jo, šiuo metu yra apie 350 žmonių, laukiančių, kada galės atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Kretingos rajone. „Dėl Kretingos miesto teritorijos yra atskira eilė, joje – 66 žmonių pavardės“,- sakė D. Vitkus. Ir taip buvę geranoriški Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys teigė, kad Jucių atvejis – vienintelis toks, dėl kurio miškininkams tenka susidurti su kliūtimis, norint atlikti miško priežiūros darbus. Kad jie būtų sustabdyti, Juciai yra kvietę ir policiją. „Mes to miško nekirtome nuo 2002 metų – taigi buvo pakankamai daug laiko dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo susitvarkyti. Daugiau laukti jau negalime – juk turime vykdyti įstatymus, įpareigojančius prižiūrėti mišką“,- teigė S. Kupšys. Jis skeptiškai vertina Jucių minimą riboženklį, kuris esą nurodo buvusio P.Drungilo miško ribas. „Čia kaip tame posakyje: jei nori mušti, lazdą rasi. Kad ir koks ten stulpiukas bebūtų, bet archyviniai dokumentai rodo, jog 1927 metais ten buvo valstybinis miškas, o jei yra kitaip – tai galėjo įrodyti teisme. Urėdija nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvauja, o tiesiog vykdo savo darbus“,- teigė S.Kupšys, akcentavęs, kad miškininkai ir taip buvę geranoriški. Anot jo, trukdymas atlikti miško tvarkymo darbus – nebe juokai, nes urėdija turėtų teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai už tą laiką, kai technika ir darbininkai negali darbuotis.
|
|
