|
|
|
Mėlynių skonio kelionė per Baltijos šiaurę.
„Kelionei reikia tiek nedaug – svajonės ir drąsos“,- sakė kretingiškė Inga Skipariutė, sugrįžusi iš didžiausios kelionės dviračiu savo gyvenime – per 4 savaites jį įveikė daugiau kaip 3 tūkst. 310 km maršrutą, vingiavusį per šiaurines Baltijos jūros šalis.
I. Skipariutės akyse vis dar gyvena per kelionę sugerti vaizdai: nesibaigiantys miškai, didingi kalnai, akmeninės uolos, tūkstančiai salų, ežerų vaiskumas ir merkiantis lietus.
„Kaskart grįžti vis labiau pažinęs ne tiek pasaulį, kiek – save“,- sakė I.Skipariutė, kuri pernai dviračiu nuvažiavo 2,5 tūkst. km ilgio maršrutą, vingiavusį Baltijos jūros pakrante per Latviją, Švediją, Daniją, Vokietiją ir Lietuvą. Tad šiųmetinis žygis buvo tarsi antroji kelionės aplink Baltijos jūrą dalis. „Tai buvo kur kas įdomesnė kelionė. Ir sunkesnė, pareikalavusi daugiau jėgų“,- pridūrė I.Skipariutė. Nugalėjo žemaitiškas charakteris Į kelionę šiaurine Baltijos pakrante I. Skipariutė išvyko su dviem patyrusiais keliautojais dviračiu – Virgilijumi Makūnu iš Šakių bei Laimonu Survila iš Kauno. Šie bendrakeleiviai, nors ir pažįstantys I. Skipariutę iš ankstesnių kelionių, vėliau jai prisipažino nesitikėję, kad ji bus tokia ištverminga. Juolab, kad į kelionę I.Skipariutė išvyko nerimaudama dėl savo sveikatos – kilus Achilo sausgyslės uždegimui merginai gydytojai rekomendavo dviratį iškeisti į ramų poilsį namuose. „Tai buvo baisi dilema. Visgi žemaitiškas charakteris nugalėjo ir apsisprendžiau įgyvendinti savo tikslą. Mamai beliko tik pripažinti: „Tu - tikras tėvo vaikas“, - prisiminė I. Skipariutė, kurios tėtis Rimantas Skiparius inicijavo ir dalyvavo ne viename žygyje dviračiais po Lietuvą bei užsienio šalis, o subūręs bendraminčius įkūrė dviratininkų klubą „Tolumos“. I. Skipariutė pasakojo, kad keliaujant į šiaurines Baltijos jūros šalis, ketinta iš pradžių vykti į Latvijos sostinę Rygą, o iš jos - keltu persikelti į Švedijos sostinę Stokholmą. „Tačiau dėl mano skaudančios kojos nutarėme pakeisti maršrutą: pirmiausia mynėme į Latviją, Estiją, o tuomet – į Skandinavijos šalis, nes važiuojant šiuo keliu būtų buvę paprasčiau sugrįžti namo, jei mano kūnas nebegalėtų atlaikyti tempo“,- pasakojo I. Skipariutė. Ji treniruote prieš šią kelionę vadina žygį, per kurį teko įveikti 920 km atstumą į senąsias kuršių žemes. Žinutės keliautojams Nors važiuodama dviračiu I.Skipariutė stengėsi pasaugoti skaudančią koją, tačiau kuo toliau, tuo jautėsi vis geriau, pamiršdama skausmą, kurį keitė stipresni – susižavėjimo - įspūdžiai. „Kai atvykome į Jakobstadą, artimiesiems nusiunčiau žinutę, parašydama, kad jei šioje žemėje yra rojus, tai aš jį matau. Suomija nuostabi savo kalnais, įlankomis, salomis – jos viena už kitą gražesnės“,- pasakojo I. Skipariutė.
Keliautojų tikslas buvo kirsti poliarinį ratą, tad jo link artėjo važiuodami kalnuotomis vietovėmis. „Šiaurinio poliarinio rato zoną kirtome važiuodami nuo Kemi. Artėdami pajutome, kaip trumpėja naktys ir ilgėja dienos. Apsistoję poilsiavietėje Miekojarvi, kur tyvuliuoja ežeras, stebėjomės – jau tuoj vidurnaktis, o dar viską galima matyti natūralioje šviesoje. O aplink – miškatundrė ir tundra, drėgmė. Važiuojant keliu, išeina šiaurės elniai – ir sustoję keistai žiūri į tave“,- įspūdžiais pasidalijo I. Skipariutė, kuri Suomijoje praleido 5 dienas. I. Skipariutė pasakojo, kad važiuojant Suomijos miškingomis vietovėmis apima ypatingas jausmas. Sodybos čia retos, įsikūrusios atokiai viena nuo kitos. „Atrodytų, tos sodybos sveikina keliautojus: prie vienos – skulptūra, kur moja lokys, užrašas su palinkėjimais gero kelio, kitur – kažkas aukštai iškėlęs dviratį, tarsi taip išduodamas savo pomėgį. Toks jausmas, kad taip sodybos tarpusavyje šnekasi, taip siunčia žinutę pasauliui,- įspūdžiais pasidalijo I.Skipariutė. – Ir Suomija – tai vienos mėlynės. Kur sustoji – ten mėlynės, ir semi jas rankomis, kol, atrodo, ir akys jau tuoj nusidažys mėlynai. Oro grynumas. Ir šimtas tūkstančių ežerų. Tai – Suomija“. Išgyvenimai užgrūdina Antrąjį tūkstantį kilometrų keliauninkai pasitiko Švedijoje, Kalixe. I. Skipariutė pasakojo, kad iš jo ketinta vykti magistraliniu keliu, tačiau pavažiavus juo daugiau kaip 100 km, toliau minti pabijota: kelias buvęs pernelyg pavojingas. Tad trijulė nusprendė rinktis nuošalesnį maršrutą, vedantį į kalnus. „Žinojau, kad Švedijoje bus kalnų, bet kad tiek – nesitikėjau,- sakė I.Skipariutė, prisipažinusi, kad šis kelionės etapas buvęs pats sunkiausias. – Stati įkalnė pareikalavo daug fizinių jėgų, o dar merkė nepertraukiamas lietus“. Dabar I.Skipariutė juokiasi prisiminusi: „Kai prisivijau priekyje važiavusius vyrus, šie nustebę sakė: „Tu - ne moteris, tu – žvėris“. Iš tiesų tuo metu tikrai išgyvenau psichologinių momentų – pasitikrindama savo galimybių ribas. Netgi pradėjome juokauti: vienas kito klausdami, kada gi bus geriau, atsakydavome – kol bus geriau, bus dar blogiau“. Ji prisiminė, kad užklupdavo nerimo jausmas, kai teko važiuoti nuošaliomis vietovėmis, retomis ir apytuštėmis gyvenvietėmis, žinant, jog dingsta mobiliojo telefono ryšys. „Tuomet šmėkšteli mintis: o jei kas nors atsitiktų, kaip prisišauktume pagalbos? Beliktų padegti kokią seną trobą? Kai galų gale, po 5 dienų klajojimo, privažiavome didesnį miestą, atgaivinome telefonus, atskriejo galybė žinučių su klausimais, kur esu ir ar esu gyva“,- kalbėjo I. Skipariutė. Ji pasakojo, kad kelionėse patirti išgyvenimai užgrūdina dvasią, charakterį. „Kai lyja, tamsu ir neturi kur nakvoti, išnyksta visi „nedrįstu“ ar „nemoku kalbos“. Tiesiog beldiesi į žmonių duris ir kalbiesi. Ir patiri: jei tu šypsaisi pasauliui, jis nusišypsos tau. Iš tikrųjų iš vietinių gyventojų patirdavome gerumą, pagalbą. Kartu daug sužinai apie tas šalis – kaip viena šalis apibūdina kaimyninės šalies gyventojus, kokius anekdotus vieni apie kitus pasakoja,- kalbėjo I.Skipariutė. – Šioje kelionėje sutikome australą, kurį matėme ir Latvijoje, per Kuršo žygį. Šįsyk užkalbinome jį – pasirodė, kad jis yra australas, kuris dviračiu važiuoja aplink pasaulį ir per dvejus metus nori įveikti 50 tūkst. km. Ir iš tiesų: pamatai, kad žmogus keliauja, supranti, kad jis – kitaip kvėpuoja.“ * Kelionės maršrutas LIETUVA (Kretinga-Plungė-Seda-Mažeikiai, 105 km) – LATVIJA (Auce-Jelgava-Riga-Saulkrasti-Ainaži, 300 km) - ESTIJA (Parnu-Tallinn; 225 km) - SUOMIJA (Helsinki-Turku-Rauma-Vaassa-Jakobstad-Kalajoki-Oulu-Kemi-Pello; 1220 km) - ŠVEDIJA (Pelo-Kalix-Boden-Bastutrask-Ornskoldsvik-Timra-SandvikenUppsala-Stockholm; 1460 km)- Latvija (keltas į Rygą, iš kurio sugrįžo mašina).
|
|
