|
Devyniasdešimtmetė - pati sau šeimininkė
Dešimt vaikų užauginusi, itin gyvybinga ir energinga Barbora Girdenienė iš Tarvydų artimųjų būryje praėjusį savaitgalį atšventė savo 90-mečio jubiliejų.
Džiaugdamasi gausiu būriu suvažiavusių artimų žmonių – ji sulaukė 17 anūkų ir 13 proanūkių – senolė sakė, jog kas galėjo, tas atvažiavo jos pasveikinti. Tačiau šventės ateina ir praeina, o gyvenimas teka sava vaga. „Niekur nenorėčiau iš savo namų išvažiuoti, nors ir viena, ir kita duktė kvietė pas save gyventi. Kol galiu, tol pati judu: aš - pati čia sau šeimininkė, ir manęs niekas „nepakamandavos“, - savarankiškumą pabrėžė pakankamai tvirtai atrodanti B.Girdenienė. Prieš 15 metų tapusi našle, šiandien po savo stogu ji glaudžia dvi anūkes Rasą ir Astą. Nors anūkės padeda namų ruošoje, tačiau, senolė sakė, visus darbus dar pati nudirbanti: „Kalu, pjaunu, verdu, raviu. Man nepatinka troboj sėdėti: atsikeliu, papusryčiauju, susitvarkau ir – į lauką. O žiemą mezgu, kas ko paprašo, – ir pirštines, ir megztinį, vien kojinėmis kol apmezgu visą šeimyną“. Ji sakė mėgstanti ir televizorių pažiūrėti, žinių pasiklausyti bei sužinoti, kas pasaulyje dedasi. Anūkės jai nuperka ir parveža įvairių laikraščių. Moteris turi nedidelį ūkį – vištų, šunį, katiną ir apie 10 arų žemės prie namų. Ji gyvena prie pat geležinkelio – mat, vyras Juozas po karo įsidarbino geležinkelininku ir visą gyvenimą juo dirbo – gavo valdišką namą, kurį šiandien valdo perpus su kaimyne Uršule Puškoriene. „Ji aštuoneriais metais už mane jaunesnė ir vikresnė: abidvi rūpinamės žemę apsodinti ir derlių nusiimti. Bepigu dabar: technika atvažiuoja - suaria, sukultivuoja, suvagoja ir išaria. Belieka tik bulves susirinkti, - tam vaikai sušoka į talką“, - apie ūkio darbus kalbėjo senolė Barbora. Moteris pasakojo turėjusi gerą ir rūpestingą vyrą bei savo vaikų tėvą. „Su amžinatilsį Juozu patys dirbom ir vaikus nuo mažumės prie darbų pratinom“, - moteris sakė šiandien besidžiaugianti kiekvienu iš jų – nė vienas nenuėjo šunkeliais, 4 baigė aukštuosius mokslus. Tik likimas nepagailėjo vieno iš sūnų - Mindaugo, kuris žuvo per nelaimingą atsitikimą. Pati senolė Barbora sakė per gyvenimą jokiomis ligomis nesiskundusi, o ir dabar, jei tik suskauda galvą ar pilvą, išgerianti citramono tabletę, kartais – liepžiedžių arbatos ir rytą - jau ant kojų. „Neperkame iš miesto jokių saldumynų: pyrago ar saldainių – tik per šventes. Retsykiais anūkė nuperka katinui pieno - pačios jo nemėgstam, ar kokį mėsos gabaliuką, o šiaip - viskas iš savo daržo“, - sakė B. Girdenienė.
|