|
|
|
Konferencijoje diskutavo apie bebrų poveikį gamtai
Palangoje tris dienas vyko tarptautinė aplinkosaugininkų ir miškininkų konferencija „Miškas, vanduo, bebras“. Susitikime dalyvavę 20 atstovų iš Švedijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Kaliningrado srities diskutavo aplinkosaugos klausimais, dalinosi savo šalių patirtimis. Pagrindinė konferencijos tema – bebrai, jų daroma žala, poveikis aplinkai. Konferencijos dalyviai vyko apžiūrėti bebraviečių Kretingos miškų urėdijos teritorijoje, taip pat dalyvavo susitikime su Žemaitijos nacionalinio parko atstovais.
Vienas iš pagrindinių konferencijos iniciatorių yra tarptautinio Baltijos regiono tinklo „Miškininkystė ir vanduo“ koordinatorius Švedijos miškų agentūra, kuri stengiasi įtraukti į aplinkosauginę veiklą kuo daugiau Baltijos regiono šalių. „Pagrindiniai veiklos aspektai – per tvarią miškininkystę saugoti vandens kokybę, upes, Baltijos jūrą, nes miškai turi didelę įtaką vandens kokybei. Per tinkamą miškų tvarkymą, vandens išteklių apsaugą būtų galima pasiekti geresnę Baltijos jūros vandens kokybę. Pagrindiniai aspektai – apsauginių miškų tvarkymas, priežiūra ir galimos ūkinės priemonės. Dar vienas klausimas – bebrai, bebrų įtaka miškams ir vandeniui, nes šis gyvūnas yra neatsiejama miško ekosistemos dalis. Baltijos šalyse bebrų klausimas yra aktualus: vienur jie - itin saugoma rūšis, o kitur, kaip pas mus Lietuvoje, yra taikoma išimtis – dėl jų didelio kiekio ir daromos žalos bebrai medžiojamai. Konferencijoje bebrų žinovai pristatys savo šalių patirtis“,- informavo Miškų departamento vyresnysis specialistas Zbignev Glazko. Konferencijoje dalyvavęs Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas konferencijos pradžioje priminė apie bebrų situaciją Lietuvoje. Anot jo, situacija – sudėtinga, tačiau valdoma. „Per paskutinius penkerius metus kasmet bebrai sunaikina apie 20 hektarų miško. Dėl bebrų užtvenktų miško plotų daugiausia žūsta spygliuočių. Nors bebrai yra naudingi bioįvairovei, tačiau, mano manymu, bebrų daroma žala viršija jų daromą teigiamą darbą. Pavyzdžiui, neseniai buvo gautas miško savininko skundas – jis pranešė, jog yra užtvenkta trys hektarai nebrandaus miško. Dabar jis rengiasi teisiniu keliu ieškoti žalos atlyginimo. Yra pateiktos metodikos, kaip nustatoma žala, – visas žalos atlyginimas gula ant medžiotojų pečių, tačiau jie yra finansiškai nepajėgūs kompensuoti už bebrų padarytą žalą miško savininkams, todėl drauge stengiamės likviduoti padarinius, ir susitarti su privačių miškų savininkais“,- kalbėjo Miškininkystės skyriaus vedėjas. Bebrų daromos žalos klausimas svarbus ir Kretingos urėdijai. Jos zonoje praeitais metais buvo sumedžiota apie 750 bebrų. Anot Kretingos urėdo Antano Baranausko, tai tik įrodo, kiek daug mūsų miškuose yra šių gyvūnų. Konferencijos metu A. Baranauskas supažindino ir su Kretingos urėdija. „Mūsų urėdija valdo apie 35 tūkst. hektarų valstybinių miškų – tai yra 48 proc. visų mūsų urėdijos zonoje esančių miškų ploto. Urėdijos miškingumas nuolat didėjo, ypač sovietmečiu. Per sovietmetį buvo apsodinta per 15 tūkst. hektarų netinkamų žemės ūkiui plotų. Labai gaila, kad privatizavimo metu šie miškai atiteko tų buvusių nenaudingų žemių savininkams, neįvertinus valstybinio turto, ir tai, mano nuomone, buvo neteisinga. 1938 m. buvo 20,7 proc. miškingumas, 1991 m. – 29,8 proc., o 2012 m. – 33 proc. miškingumas. Mūsų urėdijoje vyrauja spygliuočių miškai – jie sudaro 60 proc. Mes apželdiname gana daug miško, ne tik kirtavietes, bet ir visus plotus. Nuo 1990 metų buvo vykdoma miškų plėtimo programa, bet mes jos įvykdyti negalėjome, kadangi žemių, netinkamų žemės ūkiui, plotų negavome. Kiekvienais metais užsodinama apie 200 hektarų naujo miško, daugiau negu 400 hektarų - ugdomieji kirtimai“,- kalbėjo urėdas.
|
|
