|
|
|
Gruzija – įspūdingiausia dailininko gyvenimo kelionė
Kretingiškis dailininkas siurrealistas Andrius Miežis sugrįžo iš tarptautinio plenero „Draugystės paletė“ Gruzijoje, Batumio mieste, kupinas įspūdžių iš bendrystės su itin draugiškais šio kalnų krašto žmonėmis.
Žavėjo kalnai ir svetingumas A.Miežis pasakojo, jog dar šią vasarą jis buvo pakviestas dalyvauti Kaune surengtame tarptautiniame plenere „Menas dvaruose“, - tai buvęs bendras Lietuvos ir Gruzijos kultūros ministerijų projektas. Gruzijos atstovams patikę jo sukurti darbai, tad šį rugpjūtį jie pakvietė jį ir vilnietę dailininkę Medą Norbutaitę bei atstovus iš Olandijos ir Estijos dalyvauti pas juos išvien su gruzinų dailininkais surengtame plenere. „Man tai buvo viena iš įspūdingiausių gyvenimo kelionių. Kone dvi savaites gyvenome labai ištaigingame vienišos našlės musulmonės name, - beje, Batumį nuo Turkijos sienos skiria vos 20 km. Ištaiginga privati valda, joje gyvenome visi menininkai: rytais, žvilgsnį nukreipę į debesyse panirusius kalnus, gerdavome kavą. Kas rytą valandą nulyja ir išnyra saulė: ji šviečia visądien, ten – subtropikai, daržovės ir vaisiai tirpsta burnoje. Degtuką, atrodo, pasodintum, - ir tas sudygtų. Maistas – labai skanus, pigus ir ekologiškas, nes pakanka saulės ir drėgmės, - gruzinams nėra prasmės leisti pinigų trąšoms. Vynas kainuoja dvigubai pigiau už kavą – vyno taurė - 1,5 Lt, o kava 3 Lt“, - nepamirštamais įspūdžiais pasidalijo kretingiškis.
Jei mieste vairuotojas važiuoja 50 km greičiu, patys policininkai jį ragina paspausti; žmogui gal negerai su sveikata, antraip, kam jam reikalingas automobilis – tegul sėda ant dviračio, - mąsto jie. Menininkas tvirtino daug bendraudavęs su vietiniais žmonėmis: greit surasdavęs kontaktą, nes mus, lietuvius ir gruzinus, dar vienija posovietinė erdvė, išlikę rusų kalbos įgūdžiai. „Gruzinų mentalitetas – ne europiečių, jie turi subtilų humoro jausmą, neįžeidūs, nesupyksta, jei ir nesutampa nuomonės. Jiems svečias – tai Dievo dovana, todėl jam itin dėmesingi. Parduotuvėse plenero organizatorius pirko dažus, priemones, kavinėse - valgį - pasijutau tarsi koks barakuda, nes mums neįprasta, kad už tave sumoka kitas, o dar ypač – vyras“, - neslėpė A.Miežis. Įamžino Batumio miestą Jo žodžiais, gruzinai labai gerbia europiečius: sykį pakilus į kalnus, netoli sienos su Turkija, jis pastebėjo greta Gruzijos vėliavos dar kitą – Europos Sąjungos. „Pasiteiravau, kodėl iškelta ES vėliava, atsakė: mes kuo greičiau norime ten būti“, - įsiminė A.Miežiui. Tačiau kretingiškis Batumyje pastebėjo didžiulį socialinį kontrastą, kokio nė nemanė šioje šalyje esant: „Daug skurdo – apie 70 proc. žmonių gyvena varganai, važinėja sovietinių laikų aptriušusiais, aplūžusiais automobiliais, gatvėse už privačių valdų – šiukšlynai, valkataujantys šunys. O pačiame Batumio centre ištaigingų, apšviestų, judančiomis skulptūromis išpuoštų dangoraižių - daugiau, negu visoje Lietuvoje. Jaučiasi pietietiško puikavimosi, didybės, - kažkas tarp Indijos ir Dubajaus“. Batumio plenero metu A.Miežis sukūrė du paveikslus: viename iš jų pavaizdavo įsimintiną įspūdį jam palikusį senolį, kuris jį vaišino figomis iš savo sodo. „Jo žvilgsnio gelmėje, atrodė, paskęsta visi ištarti žodžiai“, - tai pabrėžiau ir plenero uždarymą filmavusiai Gruzijos televizijai. Antrajame paveiksle kretingiškis simboliais įamžino Batumį – miestą tarp kalnų ir dangoraižių – žmogaus ir gamtos kūrinijos sintezę. * Praėjusią vasarą Andrius Miežis buvo pakviestas dalyvauti Šiaurės Vokietijoje surengtame pasauliniame klasikinės muzikos ir meno festivalyje „Schlezwing – Holstein Musikfestival“: 17 jo darbų, kurie prieš tai buvo eksponuojami parodoje Hamburge, atstovavo Lietuvai išvien su operos soliste Violeta Urmanavičiūte-Urmana bei orkestru „Kremerata Baltica“.
|
|
