Žiemos sodui dovanojo sekvoją

Kretingos muziejaus Žiemos sodas sulaukė netikėtos dovanos: Vilijos Miniotienės šeima iš Klaipėdos rajono Narmontų gyvenvietės atvežė ir padovanojo visžalę sekvoją.

Nuo šiol visžale sekvoja Žiemos sode rūpinasi darbuotoja Irma Barkuvienė.

„Šį augalą geradariai prieš 7 metus parsivežė iš Kalifornijos. Viešėdami JAV, jie nusipirko nedidelį šio medžio augalą mėgintuvėlyje, o parsivežę namo pasodino vazone. Vasarą augalas būdavo lauke, o žiemą jį pernešdavo į namus. Kai sekvoja galop išstypo taip, kad nebetilpo kambariuose, Miniotai ją atvežė ir padovanojo mums“, - sekvojos kelią į Kretingos muziejų apibūdino Irma Barkuvienė, Žiemos sodo augalų prižiūrėtoja, kuriai patikėta rūpintis šiuo medžiu.

Sekvoja iš pirmo žvilgsnio primena šviesiai žalią eglę su minkštais ilgais spygliais.

Pasak I. Barkuvienės, viešnia pasakojusi, kad sekvojos tėvynėje, Kalifornijoje, pati mačiusi šių medžių giraites, nugenėtas kaip tunelis, pro kurį važiuoja traukiniai.

„O kai klaipėdiečiai pirko šio medžio daigą, prie jo atseit buvusi prikabinta nuoroda: norint, kad šis medis gerai augtų, reikią prie jo kuo dažniau pagroti birbyne ir padainuoti“, - juokėsi I.Barkuvienė. Visžalė sekvoja yra kiparisinių šeimos augalas, vienintelis tebegyvuojantis iš sekvojų genties. Medis pavadintas indėno, čerokio rašto kūrėjo Sekvojos garbei.

Visžalė sekvoja savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose, tačiau jos paplitimo arealas labai siauras – tik Kalifornijos Valstijoje, palyginti siaurame vandenyno pakrantės ruože. Tai – ilgaamžis, itin aukštas ir masyvus spygliuotis, jis yra aukščiausias medis pasaulyje. Vidutiniškai sekvojos perauga per 60 m ribą ir dažnai pasitaiko iki 90 m aukščio medžių.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1886 m. Humboldt apygardoje, Šiaurės Kalifornijoje, buvo nukirsta 129 m aukščio visžalė sekvoja.

• Rašyti komentarą (0)