|
|
|
Prieš kuriant krosnį – „namų darbai“
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai jau lankosi gyventojų namuose – prieš pat kūrenimo sezono pradžią jie perspėjami ir pakonsultuojami, kaip elgtis saugiai ir išvengti gaisro pavojaus. Išsivalyti kaminus, užkurtame kieto kuro katile palaikyti tinkamą temperatūrą ir įsigyti gaisro detektorių – tai svarbiausi dalykai, kuriuos akcentuoja ugniagesiai. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai gyventojų namuose lankosi vykdydami tradicinę akciją „Kūrenkime saugiai“. Neretai juos lydi ir seniūnijų darbuotojai, su kuriais kartu ieškoma išeities, kaip pagelbėti tiems žmonėms, kurie pasirūpinti savo saugumu nebepajėgia. „Pavyzdžiui, vieno salantiškio, kuris gyvena socialiniame būste, krosnis – be durų, dūmtraukio anga – užakusi. Užkūrus krosnį, visi dūmai virsta į butą, žmonėms ima graužti akis. Būtina sutvarkyti krosnį, nes kitaip kyla gaisro pavojus ne tik šio buto gyventojui, bet ir kaimynams, kurie gyvena visai prie pat. Atrodo, kad seniūnija įsiklausė į mūsų pastebėjimus ir yra nusiteikusi padėti šiam socialinio būsto gyventojui“,- kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. Jis kvietė gyventojus nebijoti atverti namų duris Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriams – vykstant akcijai „Kūrenkime saugiai“, jie nebaudžia už pastebėtus priešgaisrinių taisyklių pažeidimus, bet konsultuoja, kaip jų išvengti. Katilinėje – švarinimo darbai Prasidedant kūrenimo sezonui, ugniagesiai pataria visų pirma pasitikrinti šildymo įrangą – ar ji tvarkinga, ar kamino šiukšlėmis neužnešė paukščiai. Būtina išvalyti iš dūmtraukio prisikaupusius suodžius – rezultatą pasitikrinti galima naudojant veidrodėlį. „Svarbu ir pasitikrinti, ar palėpėje esanti kamino dalis neturi įtrūkimų. Kad juos būtų lengviau pamatyti, kaminą reikia nubalinti“,- priminė R.Nagreckis. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikia patikrinti apsauginį šildymo sistemos vožtuvą, kuris suveikia, kai dingsta elektra, ir neleidžia užvirti vandeniui šildymo sistemoje, o susikaupusiems garams – susprogdinti katilo. „Per metus 1-2 kartus esame iškviečiami dėl šios priežasties. Sprogęs katilas gali pridaryti daug nuostolių“,- teigė R.Nagreckis. Inspektoriai pastebi ir tai, kad per vasarą dažnai katilinė virsta sandėliais, kur gyventojai krauna visokius mažai naudojamus ar visai nebereikalingus daiktus. „Žmonės turėtų iš katilinės patalpos pašalinti nereikalingus daiktus, degias medžiagas. O katilinės durys per kūrenimo sezoną turėtų būti uždarytos – gaisro atveju tai neleidžia ugniai taip greitai plisti į kitas patalpas. Jei durys yra atviros, iš užsidegusios patalpos ugnis sklinda tolyn taip greitai, kaip bėgantis vanduo“,- paaiškino R.Nagreckis. Žema temperatūra „augina“ suodžius R.Nagreckis teigė sulaukiantis gyventojų paklausimų dėl miltelių, kurie naikina smalkes, naudojimo. „Žmonės įsitikinę, kad porą kartų jų įbėrus į krosnį, nebereiks valyti kamino. Iš tiesų tuos miltelius reikia reguliariai naudoti visą kūrenimo sezoną – tada jie veiksmingi, nes suodžiai būna minkštesni ir juos yra lengviau išvalyti, dūmtraukis lieka kur kas švaresnis“,- paaiškino R.Nagreckis. Ugniagesiai pastebi ir tokią tendenciją: žmonės įsirengia naujus brangius katilus ir juos užkūrę laiko žemą temperatūrą. „Žmonės bijo labiau įkaitinti krosnį, nes šildymo sistema likusi sena ir taip užkaista, jog visi namiškiai dūsta iš karščio. Tačiau esant ne didesnei negu 59 laipsnių temperatūrai – ji vadinama rasos tašku – ima greičiau kauptis suodžiai. Todėl kartais atvykus į namą, kur kamine užsidegė suodžiai, šeimininkas ugniagesiams prisiekinėja, kad dažnai valo dūmtraukį ir stebisi, kodėl jis taip greitai „apauga“,- pasakojo R. Nagreckis. Jis taip pat perspėjo žmones atsargiai elgtis su pelenais – kad pelenai turėtų laiko atvėsti, jiems laikyti geriausiai turėti dvi metalines talpas su dangčiais. „Pernai nuo karštų pelenų apdegė konteineriai, šiltnamis. Todėl žmonės turėtų ne tik patys nepilti karštų pelenų į konteinerį, bet ir dėl to perspėti kaimynus – juk už sugadintus konteinerius vėliau turi atlyginti visi mokesčių mokėtojai“,- teigė R.Nagreckis. Atpažįsta ir dūmus, ir smalkes R. Nagreckis teigė, kad kai kyla gaisras, labai svarbu jį kuo greičiau pastebėti, nes pirmosios 5 min. yra lemiamos. „Todėl raginame žmones įsigyti dūmų detektorius, kurių yra labai įvairių, kainuojančių 30 – 100 Lt. Jų galima nusipirkti ir Kretingoje statybinių, ūkinių prekių parduotuvėse. Dūmų detektorius perspės apie kylantį gaisrą, pažadins, jei žmogus yra užmigęs ar apsvaigęs nuo alkoholio,- teigė R.Nagreckis. – Žinau istorijų, kai žmogus užsikaičia puodą ir, nuėjęs prie kompiuterio, užsimiršta, pavyzdžiui, bendrauja per „Skype“, kol maistas ima degti. O ką bekalbėti apie vaikus, kurie grįžę iš mokyklos namuose būna vieni? Tad pravartu turėti dūmų detektorių, kuris perspėtų apie bekylantį gaisrą.“ Anot R.Nagreckio, svarbu ir parinkti tinkamą vietą dūmų detektoriui – negalima jo įrengti virš viryklės, kur verdant maistui nuolat kyla garų. „Reikia laikytis instrukcijos arba galima pasikonsultuoti, paskambinus į mūsų tarnybą“,- sakė R.Nagreckis, pataręs dūmų detektorius įrengti virtuvėje bei miegamuosiuose, vaikų kambariuose. Be to, R.Nagreckis tiems, kurių namuose yra koklinė krosnis arba židinys, rekomendavo įsirengti detektorių, atpažįstantį smalkes. Jos yra bekvapės ir bespalvės, bet žmogui mirtinai pavojingos. „Kartais vyresni žmonės, kurie turi koklines krosnis, taupydami šilumą užtraukia vadinamąjį liuktą, ir tuomet dūmų iš krosnies patenka į kambarius. O kartu su jais – ir smalkių. Apie jas ir perspėtų smalkių detektoriai. Kiek domėjausi, jų kaina – nuo 160 Lt“,- teigė R.Nagreckis. Be to, kiekvienuose namuose R.Nagreckis patarė turėti 6 kg gesintuvą ir atsiminti, kad kilus gaisrui reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
|
|
