Žiūrovų tribūnoje – ir kretingiškių veidai

Iki užkimimo rėkiamos skanduotės, netramdomos emocijos ir vienybė, ypač – jei komanda ima klupti. „Ten reikia pabūti“,- sakė ką tik iš Slovėnijos, kur tebevyksta Europos vyrų krepšinio čempionatas, sugrįžęs kretingiškis Tadas Naudžius. Jis įsitikinęs: sirgalių tribūnose tvyrančios atmosferos neįmanoma perteikti žodžiais.

Kretingiškiai mūsų šalies rinktinę palaikė kartu su didžiausiais Lietuvos sirgaliais.

„Kuo labiau komandai nesiseka, tuo didesnis sirgalių palaikymas, visi susivienija“,- sakė T.Naudžius, kuris kartu su bendrakeleiviais grūšlaukiškiu Artūru Toliušiu ir darbėniškiu Vytautu Malone Slovėnijoje stebėjo šešerias Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas.

„Žinoma, kova su prancūzais – taškas į tašką! Galima plaukus nusirauti“,- paklaustas, kokios varžybos paliko didžiausią įspūdį, sakė T.Naudžius, kuris seniai domisi krepšiniu ir pats mėgsta jį žaisti. Visgi stebėti rungtynes per televizijos ekraną ir krepšinio arenoje, anot T.Naudžiaus, - nesulyginamas jausmas, ypač, kai pusė 5 tūkst. žiūrovų talpinančių tribūnų mirga lietuviškomis spalvomis.

„Mes norėjome būti kartu su Lietuvos sirgaliais, todėl pirkdami bilietus į varžybas, paprašėme Tomo Balaišio-Sėklos pagalbos“,- sakė T.Naudžius.

Jis pasakojo, kad po rungtynių krepšinio gerbėjai pabirdavo į vietines kavines – jose tęsdavosi krepšinio šventė. „Kavinės irgi prisitaikė prie čempionato nuotaikų: pasirodžius lietuviams, pasigirsdavo Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“ ir visi šėldavo“,- smagias akimirkas, kai visi jautėsi truputį išprotėję, atsimena T.Naudžius.

Kretingos rajono gyventojai (stovi iš kairės) Artūras Toliušis, Vytautas Malonė ir Tadas Naudžius (antras iš dešinės) patyrė, kad Europos vyrų čempionatas Slovėnijoje buvo tikra krepšinio šventė.

Jo kompanija – penki vyrai – į Slovėniją atvyko „kemperiu“ ir apsistojo Bled miestelyje, kuris yra šalia Jesenicių arenos, kur vyko pirmojo etapo rungtynės.

„Planavome, kad iš kempingo į varžybų vietą ir atgal važinėsime taksi, nes atstumas – tik 15 km. Bet sužinojome, kad taksi mums kaskart kainuotų po 50-60 eurų – tokios kurorto kainos. Arenoje pasikalbėjome su kitais lietuviais ir jie davė vietinio vairuotojo telefoną, kuris vežiotų už mažesnę kainą. Bet radome ir dar vieną išeitį: iki pusiaukelės grįždavome traukiniu, o tada – taksi. Taip kiekvienas „sutaupydavome“ po du bokalus alaus, - šmaikštavo T.Naudžius, pridūręs, kad krepšinio aistruoliams gyventi kempinge visgi buvęs ne pats geriausias pasirinkimas. – Nuo 22 val. kempinge įsivyrauja ramybė, o mums, grįžtantiems naktį iš vėlyvų rungtynių, buvo sunku laikytis tvarkos. Kartą jau lipant iš taksi mūsų pasitikti atbėgo kempingo darbuotoja, rodydama ženklus, kad būtumėme tyliai. Vėliau ji tik numojo ranka – suprato, kad beprasmiška su mumis susitarti.“

T.Naudžius pasakojo kelionę į Slovėniją pradėjęs planuoti dar gegužės mėnesį, kai ši idėja gimė darbe. „Su Artūru dirbame Registrų centre, o Vytautas yra matininkas, kaip ir aš. Profesiniais ryšiais susiję ir kiti du mūsų bendrakeleiviai iš Klaipėdos ir Kauno. Pasirinkome kelionę „kemperiu“, nes ji pigesnė, negu skrydis lėktuvu, ir patogesnė, negu vykti lengvuoju automobiliu. Iš viso kelionėje praleidome 10 dienų ir nuvažiavome 3 tūkst. 400 km“,- kalbėjo T.Naudžius, pasidžiaugęs, kad suspėjo vienas varžybas stebėti ir Liublianoje.

Nors tolimesnes Europos čempionato rungtynes T.Naudžius dabar stebi namie, prie televizijos ekrano, tačiau sako, kad dar gyvi įspūdžiai, parsivežti iš Slovėnijos.

„Išties buvo verta važiuoti“, - sakė T.Naudžius, mūsų rinktinei linkėdamas pasipuošti aukso medaliais.

• Rašyti komentarą (1)