|
|
|
(1959) 2025-06-06Nebaigtas dviračių tako ruožas – pavojus kelyje
Nuo paskelbtos žinios apie būsimą dviračių taką iš Kretingos į Vydmantus iki simbolinės kapsulės įkasimo ir rangos darbų pradžios buvo praėję 10 metų. Prieš pradedant darbus, dviračio tako atidarymas buvo prognozuotas praėjusių metų vasaros pabaigai. Bet šiemet, jau prasidėjus birželiui, darbų pabaigos vis dar nesimato. Kretingos miesto ir rajono, Palangos gyventojai, pajūrio svečiai nekantraudami laukia naujojo dviračių ir pėsčiųjų tako, kuris, vinguriuodamas gražiomis, miškingomis apylinkėmis pagaliau ties Vydmantais sujungtų Kretingą ir Palangą. Suplanuoti darbai užstrigo Dviračių takas tarsi jau ir yra – gražiai, kokybiškai asfaltuotas, kviečiantis rinktis saugų, netaršų ir sveikatai palankų kelionės būdą dviračiais ar pėsčiomis. Bet tako magistralėje einantis 400 metrų ruožas ties Tenžės slėniu vis dar neįrengtas ir neasfaltuotas. Dviračių ir pėsčiųjų tako iš Kretingos į Vydmantus projektui vadovaujantis Martynas Ubis, tuomet, įkasus kapsulę, „Pajūrio naujienoms“ papasakojo apie būsimus darbus, paminėdamas, kad projektas yra gana sudėtingas. Sudėtingiausias ruožas, anot projekto vadovo, turėjusi būti toji 400 m ilgio tako dalis, kertanti Tenžės slėnį: „Ten – durpynas, dalį durpyno teks nukasti iki 1,2 m gylio. Nukasti klodai bus keičiami smėliu, danga pakopomis bus tvirtinama tinklu, kad „susirištų“ su būsimu taku. Pakeltas dviračių takas bus įrengtas paraleliai su keliu Šiauliai–Palanga, tačiau vis vien bus žemiau apie 2 metrus“, – prieš gerų pusantrų metų kalbėjo projekto vadovas, akcentuodamas geologinius tyrimus, grunto įvertinimą ir kitus būtinus darbus. Nors sudėtingumas ir buvo numatytas šioje vietoje – suplanuoti darbai vis dėlto gerokai užstrigo. Pagal paskutinius duomenis, iki šių metų gegužės 31-osios turėjo būti pateiktos ekspertų išvados, bet ir atėjus birželiui, jų dar nėra.
Ar jau jaučiate artėjant Kretingos miesto šventę?
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo bus galima pateikti elektroniniu būdu. Atsakymai taip pat bus pateikiami elektroniniu formatu. Perėjimas prie elektroninio prašymų priėmimo ir nagrinėjimo leis žmonėms greičiau gauti paslaugas bet kuriuo jiems patogiu metu. Modernizuota Žemės informacinė sistema yra ne tik technologinis sprendimas, bet ir priemonė, padedanti mums užtikrinti kokybišką, skaidrią ir gyventojams patogią paslaugų teikimo aplinką. Prisijungus prie sistemos, bus galima matyti, kaip vyksta prašymo nagrinėjimas, kokie yra terminai, ir iš karto el. paštu gauti informaciją apie priimtus sprendimus. Tai padidins efektyvumą valstybinės žemės valdymo procesuose ir leis taupyti tiek žmonių, tiek valstybės išteklius. Prašymai įprastu – popieriniu – būdu, dar bus priimami iki liepos 31 d. Jei žmogus nėra tikras dėl elektroninės sistemos ar nespėja pasiruošti įsigydamas mobilųjį parašą, jis kviečiamas pasinaudoti galimybe ir pateikti prašymus įprastu būdu iki šios datos. Per ŽIS – visos paslaugos dėl valstybinės žemės Paslaugos, kurias nuo rugpjūčio 1 d. bus galima gauti per ŽIS, apims valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, žemės sklypų perdavimą panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, žemės servitutų nustatymą ar panaikinimą, leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimą, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimą, valstybinės žemės perdavimą nuosavybėn, žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimą (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).
Kūrė filmus ir matavosi profesijas
Salantų gimnazijos bibliotekoje įvyko baigiamasis VIII–X klasių mokinių vaizdo filmų kūrimo projekto „Pasimatuok profesiją“ renginys. Per jį buvo pristatyti penki mokinių sukurti filmai apie įvairias profesijas, kurios domino jaunuosius kūrėjus. Šį projektą inicijavo ir organizavo Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistė Inga Žukauskaitė ir Salantų gimnazijos fotografijos ir vaizdo kūrėjų būrelio vadovė Rasa Bumblienė. Projekto iniciatoriai siekė ugdyti mokinių kūrybiškumą, skaitmenines ir karjeros planavimo kompetencijas, skatinti domėjimąsi profesijų įvairove. Mokiniai, naudodamiesi įvairiomis filmavimo priemonėmis, kūrė dokumentinius ar vaidybinius trumpametražius 2–5 minučių trukmės filmus, kuriuose pristatė pasirinktų profesijų kasdienybę, darbo aplinką, reikalingus įgūdžius ir priemones. Filmuose galėjo būti vaizduojamos inscenizuotos situacijos ar pokalbiai su realiais profesijų atstovais. Baigiamajame renginyje mokinių kūrybą įvertino kompetentinga komisija: Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos kino mokytoja Renata Miškinienė ir Salantų gimnazijos pradinių klasių mokytoja dramos būrelio vadovė Rūta Samuilienė. Komisijos sprendimu, I v. skirta Salantų gimnazijos antrokių gimnazisčių Karinos Skaraitės ir Emilijos Gedvilaitės darbui „Miškininko profesija“. Antrą vietą komisija skyrė Darbėnų gimnazijos aštuntokėms Emilei Vazbytei ir Skaistei Petrauskaitei, kurios sukūrė filmą „Profesijų kaleidoskopas. Pardavėjai“. Trečios vietos laimėtoja tapo Salantų gimnazijos aštuntokė Natalija Alminaitė, kurios darbas – filmas „Muzikanto profesija“. Padėkas pelnė Marijono Daujoto progimnazijos aštuntokės Emilija Serepinaitė ir Agnetė Budreckytė už filmą „Vizažisto profesija“ bei Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos antrokė gimnazistė Modesta Stučinskaitė, sukūrusi filmą „Mano herojus“. Kurti filmus mokiniams padėjo mokytojai, Kretingos rajono švietimo centro karjeros specialistės Inga Žukauskaitė, Jurgita Korsakienė, Livija Grajauskienė, Indrė Kovalskė ir Alma Slaboševičienė. Praktinių patarimų suteikė ir Salantų gimnazijos pedagogė R. Bumblienė. Kultūros darbuotojo profesiją pristatė Skuodo rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Dalia Ragauskaitė. Dalyviai taip pat rinko žiūrovams labiausiai patikusį filmą, o Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Vilija Kontrimė įteikė filmų kūrėjams diplomus ir padėkos raštus. „Reikia pasidžiaugti mokinių kūrybiškumu, iniciatyva, kurią savo nuoširdžiu darbu ir pagalba, jauniesiems kūrėjams žengiant pirmuosius žingsnius profesinio pažinimo link, palaikė jų mokytojai ir karjeros specialistės“, – kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
Latvijos sostinėje Rygoje įvykusioje tarptautinėje „Lean švietime – kelias į efektyvumą ir kokybę“ dalyvavo ir grupė Lietuvos švietimo įstaigų, diegiančių Lean vadybos sistemą, vadovų. Lietuvai atstovavo Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“, Simono Daukanto progimnazija, Darbėnų gimnazija ir lopšelis-darželis „Pasaka“, Klaipėdos lopšeliai-darželiai „Nykštukas“ ir „Traukinukas“, taip pat Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokykla. Konferenciją suorganizavo Rygos Bolderajas ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri pirmoji Latvijoje pradėjo taikyti Lean vadybos principus ikimokykliniame ugdyme. „Ši įstaiga tampa sektinu pavyzdžiu Latvijos švietimo bendruomenei, kur Lean dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Per renginį mes, Lietuvos ugdymo įstaigų atstovai, pristatėme, kaip mums sekasi taikyti Lean metodus, kokių pokyčių pasiekta ir kokias naudas suteikia ši sistema“, – kalbėjo viena lektorių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė, kurios pranešimo tema – „Lean (ne) inovacija švietime“. Be jos, pranešimą „Darbėnų gimnazijos kultūros pokytis taikant Lean“ skaitė šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Balsevičienė, Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos direktorė Neringa Vaičiūtė-Gabalienė parengė pranešimą „Būk „lean“ taikydamas Lean“. Savo įžvalgomis apie pirmuosius Lean žingsnius Latvijos švietimo sistemoje pasidalino ir konferencijos šeimininkė – Bolderajas ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorė Julija Kročaka. Renginyje taip pat dalyvavo Rygos miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vita Andzena, kolegos iš Liepojos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. „Konferencijos tikslas – užmegzti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos švietimo įstaigų, pasidalinti gerąja patirtimi, padėti kolegoms iš Latvijos geriau suprasti Lean metodo taikymo galimybes ir jo kuriamą vertę švietime“, – akcentavo J. Leščiauskienė. Po konferencijos svečiai iš Lietuvos apžiūrėjo Bolderajas įstaigos edukacines erdves, diskutavo apie ateities bendradarbiavimo formas. Susitikimą vainikavo latvių svetingumas – ekskursija po Rygos senamiestį, kurią vedė žavi ir charizmatiška gidė, palikusi neišdildomą įspūdį visiems dalyviams. „Šis tarptautinis susitikimas – dar vienas žingsnis stiprinant Lean vadybos kultūrą švietime ir kuriant bendradarbiavimo tiltus tarp kaimyninių šalių pedagogų“, – įsitikinusi lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė J. Leščiauskienė.
„P. n.“ informacija
Sveikatos sistema išbalansuota: grietinėlė privačiam sektoriui ir nukraujavęs viešasis
Seimas imasi taisyti Sveikatos draudimo įstatymą, gelbstint viešąjį medicinos sektorių naikinamos priemokos už paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Viešasis medicinos sektorius yra maksimaliai nustekentas – tą patvirtino ir praėjusią savaitę Kretingos ligoninę lankę Seimo sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir viceministrė, atsakinga už regionų sveikatos apsaugą, Nerija Stasiulienė, akcentavusios dabartinės šalies valdžios siekį grąžinti privataus ir viešojo sektoriaus balansą. Sveikatos sistema ant kritinės ribos Palyginus 2023-uosius ir 2024-uosius metus, į privatų sektorių iš viešojo perėjo dar 24 proc. medikų. „Jei ir toliau taip, nebebus, kas širdį operuos, atliks organų transplantaciją, gydys sunkias onkologines ligas. Turime grąžinti gydytojus į viešąjį sveikatos sektorių. Privatus ir viešasis sektorius turi dirbti sąžiningomis sąlygomis, sąveikaudami taip, kad sveikatos sistema stiprėtų. Penimos viešaisiais finansais privačios įstaigos lobsta iš dvigubų mokėjimų, o pacientai skundžiasi nesibaigiančiomis eilėmis viešosiose gydymo įstaigose. Valstybė yra padariusi tokį „balaganą“ sveikatos apsaugos sistemoje, kad privačių gydymo įstaigų geresnio uždarbio suvilioti gydytojai stumiami paminti Hipokrato priesaiką“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė. Akcentavusi, kad Lietuvoje išmokslinami aukštos kvalifikacijos gydytojai, kurių pasirengimą pripažįsta ir JAV, N. Stasiulienė pažymėjo, kad privačių gydymo įstaigų steigimasis suintensyvėjo nuo 2018–2019 metų, kai dėl COVID-o pandemijos užsidarė viešosios, o gydytojų tokia pat progresija nepadaugėjo. „Privačios ir viešosios įstaigos dalijasi tais pačiais gydytojais, todėl gydytojai mažinasi savo darbo krūvį viešojoje įstaigoje ir važiuoja dar per kelias privačias, alindami ir savo sveikatą. Gydytojas turi dirbti vienoje gydymo įstaigoje ir uždirbti tą, ką gauna lakstydamas per kelias privačias. Mūsų siekis ir yra, kad nebūtų pervargusių, perdegusių gydytojų, nes pavargę visi mes darome klaidas“, – teigė viceministrė. Ji pažymėjo, kad panaikinus dvigubą paslaugų apmokėjimą privačiose gydymo įstaigose eilių pas gydytojus viešosiose įstaigose visiškai išvengti nepavyks. „Jos yra ir už Lietuvą sveikatos apsaugoje daugiau pažengusiose Europos šalyse, bet sugrąžinus gydytojus į viešąjį sektorių eilės mažėtų“, – patikino viceministrė.
Braškės ir trešnės ant pakelės prekystalių praneša žinią – atėjo vasara. Nors šiluma ir nelepina, tačiau skrandžius jau pasiekė sezoninės uogos ir vaisiai. Mėgautis jomis būtina! Apima švelnus jaudulys, pirmą kartą šiais metais susitrynus braškių su cukrumi ir atsiriekus sočią riekę balto pyrago. Vaisiai ir cukrus, esantis juose, yra būtini mūsų kūnui. Kremtant mitybos mokslus, buvau įtikinta, kad cukrus yra blogis. Laikytis mažai cukraus turinčios mitybos atrodo teisinga ir švaru, tačiau, jei norime, kad medžiagų apykaita „nebuksuotų“, reikalingas ne kas kitas, o cukrus. Ne šokoladiniai batonėliai, o paprastas cukrus, esantis vaisiuose ar meduje. „Apelsinų sultys tai tik cukrus ir vanduo“, – pasakė man žmogus, kuris taip niekad iki galo ir neįsigilino į medžiagų apykaitą. O ypač – moterų kūno medžiagų apykaitą. Aš sakau, kad apelsinų sultys yra vaistai. Ne metaforiškai, o realiai. Net kliniškai. Viena mokslinė studija aprašė įdomų fenomeną. Studijos dalyviai nuolat valgė mėsainius su bulvytėmis. Na supraskite, tai nėra labiausiai subalansuotas maistas pasaulyje. Valgydami jie kartu ir gėrė skysčius – pirmoji grupė gėrė vandenį, o antroji grupė – šviežiai spaustas apelsinų sultis.
Už veido operaciją mergina dėkinga rotariečiams
Kretingiškė 19-metė Kotryna Zulcaitė visus savo besiskleidžiančio gyvenimo metus ligi šio pavasario jautėsi kitokia, nes gimė su ryškiais veido defektais. Mergina neslėpė dėl to kentusi bendraamžių patyčias, grimzdo į depresiją, kol netikėtai nušvito viltis – Kretingos Rotary klubas išvien su bendraminčiais Kaune organizavo veido operaciją ir sumokėjo visas jos išlaidas. Šiandieną Kotryna gyvena nuoširdžiu dėkingumu visiems, į visavertį gyvenimą jai sugrįžti padėjusiems geradariams. Ne vien medicininė, bet ir emocinė kelionė Nors merginos veide po operacijos, atliktos prieš pusantro mėnesio, dar likę laiko neišdildytų žymių, tačiau į gatvę, ji sako, jau išeinanti pakelta galva ir su plačia šypsena. Tai atsispindi ir geradariams skirtame K. Zulcaitės padėkos laiške, kurį ji išplatino socialinėje erdvėje: „Nuoširdžiai dėkoju Jums už neįkainojamą paramą – man buvo atlikta nosies ir lūpos plastinė operacija. Tai buvo ne tik medicininė, bet ir emocinė kelionė, kurią buvo įmanoma įveikti tik Jūsų dėka. Man tai – galimybė atsikratyti ilgamečio diskomforto, jaustis laisviau, labiau pasitikėti savimi ir gyventi lengviau. Jūsų parama padėjo išpildyti svajonę, kurios viena nebūčiau galėjusi pasiekti. Jūsų pagalba man reiškia ne tik fizinį pokytį, bet ir stiprų emocinį postūmį – drąsą gyventi užtikrinčiau, pasitikėti savimi ir jaustis gerai savo kūne. Jūsų sprendimą finansuoti mano nosies ir lūpos plastinę operaciją priimu ne tik kaip dosnią pagalbą, bet kaip gražų žmogiškumo ir rūpesčio pavyzdį. Ačiū už Jūsų gerumą, supratimą ir tikėjimą – aš to niekada nepamiršiu“ (tekstas taisytas, – red. pastaba). Savo istorija K. Zulcaitė sutiko pasidalinti ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais, prasitarusi, kad jau dešimtoje klasėje pradėjo rašyti autobiografinę knygą: į ją iš pradžių sugulė skausminga patirtis, kai gatvėje iš jos šaipydavosi vaikai, o mokykloje teko pakęsti bendraamžių – tiek merginų, tiek vaikinų – patyčias ir kaskart paslapčiomis nuplauti jas ašaromis. Tačiau knygos pabaiga – viltingas ir džiugus akcentas – gyvenimo pokytis sugrįžus iš ligoninės.
„Eurovaistinė“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius kviečia senjorus kartu atremti vasarišką kaitrą
Vasaros karščiai – rimtas iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl jau trečią vasarą iš eilės „Eurovaistinė“ kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija tęsia iniciatyvą, skirtą senjorams. Šią vasarą net 23-uose miestuose bus surengtos 29 nemokamos paskaitos apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per vasariškus karščius. Ką sužinosite paskaitose? Per užsiėmimus senjorai sužinos, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kaip apsisaugoti nuo šilumos ir saulės smūgio bei ką daryti, jei dėl vasariškų karščių pablogėjo savijauta. ? Paskaitų dalyviai galės šia tema tiesiogiai konsultuotis su sveikatos specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti naudingų praktinių patarimų apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per karščius. Patarimai, kaip pasirūpinti sveikata per karščius Vasariški karščiai kasmet tampa tikru išbandymu senjorams. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Net trumpas buvimas lauke karštą dieną gali sukelti silpnumą ar išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą. „Visų pirma, labai svarbu gerti pakankamai skysčių – net jei atrodo, kad nesinori. Geriausia gerti vandenį mažais gurkšniais visą dieną, nelaukiant, kol troškulys taps stiprus. Taip pat reikėtų vengti saldžių vaisvandenių ar kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą“, – sakė vaistininkas M. Rutalė. Pasak jo, tinkamas aprangos pasirinkimas taip pat labai svarbus. Vasarą reikėtų dėvėti lengvus, šviesių spalvų drabužius iš natūralių medžiagų, kurie dengtų odą, bet leistų jai kvėpuoti. Taip pat būtina nepamiršti galvos apdangalo. „Per karščius, ypač vidurdienį, kai temperatūra yra aukščiausia, venkite ilgo buvimo lauke. Jei turite planų, geriau jiems skirti laiko anksti ryte arba vakare. O jeigu atsirado tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, tai gali būti ženklas, kad organizmas perkaito. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens ir, prireikus, kreiptis pagalbos“, – patarė „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.
Nuo šiol atgauti jėgas po traumų, ligų ar lėtinių judamojo aparato bei kvėpavimo sistemos sutrikimų galima be papildomų išlaidų. Medicinos centre „Natura Termo SPA“, įsikūrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“, taikomas reabilitacinis gydymas, kurį, atvykus su gydytojo siuntimu, kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Gydymas – jaukioje aplinkoje „Malonioje aplinkoje sveikstama greičiau. Atgauti sveikatą ir poilsį derinti su reabilitacija tapo dar labiau prieinama – pradinį reabilitacinį gydymą kompensuoja Teritorinės ligonių kasos“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Procedūrų planas – individualus Pacientams sudaromas individualus reabilitacijos planas, gali būti paskirta iki 25 procedūrų, kurios atliekamos skirtingomis dienomis – taip pacientas gauna kelias gydomąsias priemones per vieną vizitą. Gydymo planą sudaro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs ligos diagnozę ir individualius poreikius. Reabilitacija taikoma esant nugaros, sąnarių skausmui ar kitoms stuburo, sąnarių, kaulų problemoms, taip pat persirgus COVID-19, gripu, plaučių uždegimu ar kitomis plaučių ligomis. Efektyvumas – be laukimo „Svarbiausia, kad procedūros būtų prieinamos, efektyvios ir spręstų konkrečias problemas. Klientas pagalbą gauna čia ir dabar: jokių ilgų eilių ar laukimo tarp procedūrų“, – akcentavo gydytojas N. Kemeklis. Procedūros – su gamtos jėga Atsižvelgiant į susirgimus, gali būti paskirtos vandens procedūros (vertikali vonia, mankštos vandenyje, stuburo tempimai), šildomosios procedūros (parafino vonelės), gydomieji masažai, elektrostimuliacija (TENS), šviesos terapija („Bioptron“ lempa), limfodrenažinės procedūros. Kvėpavimo takų reabilitacijai – masažai, inhaliacijos ir haloterapija (druskų kambarys). Profesionali specialistų komanda Kiekvienas pacientas nuolat prižiūrimas ir jiems paslaugas teikia įvairūs specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutas, slaugytojos ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Kompensuojamos paslaugos teikiamos, turint šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui – kuris galioja 60 dienų, o po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, procedūras reikia pradėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Gydymas derinamas su poilsiu Be fizinio atsistatymo medicinos centro „Natura Termo SPA“ pacientai gali ilsėtis „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėje viloje, naudotis SPA paslaugomis bei lankytis Vandens ir pirčių erdvėje. Gydymas šioje aplinkoje ne tik veiksmingas, bet ir malonus.
--- Registracija vykdoma tel. 0 607 85888 arba el. p. info@naturatermospa.com
„Atostogų parko“ informacija
Šiais metais Kretinga švenčia ypatingą sukaktį – prieš 120 metų Kretingos apylinkėse, Petrikaičių kaime, surengtame lietuviškame vakare pirmąkart buvo sušoktas liaudiškas ratelis „Aguonėlė“, davęs pradžią labai lietuviškų tautinių šokių tradicijai. Išskirtinę sukaktį koncerte „Iš aguonos grūdo“ įprasmins ir lietuvių autorinius liaudiškus šokius atliks Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studijos „Ratilėlis“ šokėjai (vadovės – Simona Kutkevičienė ir Asta Paulauskienė), koncerte taip pat dalyvaus Salantų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Salanta“ (vadovas – Martynas Kazlauskis), Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“ ir pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Rangė“ – abiem kolektyvams vadovauja Andrius Razmus. Koncerto rengėjai informavo, kad, esant nepalankiam orui, koncertas vyks Kretingos rajono kultūros centro žiūrovų salėje. Koncertas – nemokamas.
„P. n.“ informacija
Sekminių vakarą Kretingos pranciškonų bažnyčioje Kretingos mieto šventę papuoš įžanginis IX tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio koncertas. Birželio 8 d. 18 val. koncerte „Baroko mozaika” karaliaus orkestrinė muzika – pasirodys festivalį organizuojantis ansamblis “Canto Fiorito” kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru. Tai bus pirmasis orkestrinės apimties koncertas festivalio istorijoje, pradėsiantis naują festivalio tradiciją kasmet birželio mėnesį per Kretingos miesto šventę rengti Klaipėdos kamerinio orkestro pasirodymus kartu su garsiais senosios muzikos solistais iš užsienio. Violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) yra vienas dinamiškiausių profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų ir išsiskiria iš kitų panašių kolektyvų. Jis pirmasis ir vienintelis nuolat groja XVIII a. muziką, nuosekliai tobulėja rengdamas programas kartu su užsienio senosios muzikos ekspertais ir įžymybėmis. Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovas Rodrigo Calveyra su šiuo orkestru jau yra parengęs ir dirigavęs keturias skirtingas programas, o šiais ir ateinančiais metais parengs dviejų baroko operų premjeras. Birželio 8 d. koncertu siekiama išsamiai supažindinti festivalio ir Kretingos miesto šventės publiką su šiuo muzikos kolektyvu, suteikiant orkestrantams solistų vaidmenį. Jame pasirodys orkestro solistai smuikininkai Konrad Levicki ir Tomas Cinelis, viola d‘amore atlikėja Anna Luiza Aleksandrow-Bertash ir altininkas Ivan Bertash, taip pat dainuos „Canto Fiorito“ mecosopranas Renata Dubinskaitė. Orkestrui diriguos šios programos meno vadovas Rodrigo Calveyra, kuris koncerte taip pat atliks virtuozišką koncertą išilginei fleitai su orkestru. Orkestrą lydės klavesinininkas iš Italijos Jacopo RafFaele. Koncerto programos ašį sudarys keturi didieji Baroko muzikos meistrai: Johann Sebastian Bach, Antonio Vivaldi, Georg Friedrich Händel ir Georg Philipp Telemann. Šio vakaro repertuare karaliaus Baroko epochoje susiformavęs koncerto solo instrumentui su orkestru žanras, o jį papildys arijos iš sakralinių oratorijų ir kantatų. Didžiųjų baroko genijų kūriniai susijungs į spindinčią baroko dvasios mozaiką – kupiną kontrastų, spalvų, džiaugsmo ir virtuoziškumo. Koncertas nemokamas, tačiau galima palikti auką. Daugiau informacijos – www.kretingafestival.lt .
Pagal festivalio rengėjų informaciją
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parodų erdvėje eksponuojama vilniečio architekto Tauro Budzio ir jo dukters, menotyrininkės Barboros Karnienės parengta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. T. Budzys 2018-aisiais pradėjo projektą, kuriuo stengiamasi išsaugoti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimą ir juos pagerbti – vienodu atminimo ženklu pažymimos Lietuvoje palaidotų Pasaulio tautų teisuolių kapavietės. Jau pažymėti 474 Pasaulio teisuoliai Pasaulio tautų teisuoliai – tai žmonės, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria Yad Vashem – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti. „Šiuo metu jau esu pažymėjęs 474 teisuolius. Parodoje eksponuojami 45 dizainerio Alfredo Simonavičiaus sumaketuoti stendai, primenantys šių gelbėtojų istorijas. Jei tokio žmogaus kapavietė pažymėta ženklu, vadinasi, esu bendravęs su to žmogaus giminėmis, vaikais, anūkais. Dalį medžiagos esu radęs viešojoje erdvėje, dalį – žydų muziejuje, naudojausi Yad Vashem duomenimis, žinių suteikia ir žmonės. Visi žydus gelbėję tautiečiai buvo žmonės, turėję profesijas, pomėgius, todėl nesinorėjo, kad informacija apie juos būtų sausa – gimė, mirė, tiek ar tiek išgelbėjo. Norėjosi tuos žmones aprašyti, šiek tiek apie juos papasakoti daugiau, praskleidžiant jų kasdienybės šydą“, – parodos pristatymo dieną kalbėjo Tauras Budzys, pridūręs, kad šie žmonės ne tik gelbėjo gyvybes, bet tuometėje Lietuvoje išgelbėjo žmogiškumą. Visada yra pasirinkimas Lietuvoje per Holokaustą buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Vieni, prisidėję prie žydų žudynių, aiškino negalėję rinktis ir turėję vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie įrodė, kad pasirinkimas yra visada. Nesvarbu lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija – pasirinkti gali visi. Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai, bet, nepaisant grėsmių, teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. „Turbūt žygdarbį daugelis įsivaizduoja taip – paėmei į ranką granatą, iššokai iš miško ir susprogdinai tanką. Šitie žmonės gelbėjo pasmerktus mirčiai, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis. Kartais slapstydami ar padėdami slapstytis ne vienerius metus, dalindamiesi maistu, kurio ir patiems ne visuomet užtekdavo, slėpdami žydus ne tik nuo svetimų ar kaimynų, bet kartais net nuo tame pačiame name gyvenančiųjų: tėvai – nuo vaikų, vyras – nuo žmonos, sesuo – nuo brolio“, – kalbėjo T. Budzys, žinantis daugybės Pasaulio tautos teisuolių gyvenimo užkulisių.
Galimai rado narkotikų
Birželio 3 d, apie 15.05 val., Palangoje, Vasario 16-osios g., viešoje vietoje, 2005 m. gimusio vaikino kelnių kišenėje rastas buteliukas su neaiškios kilmės skysčiu, galimai narkotine medžiaga. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Baigėsi 2024/2025 metų Lietuvos stalo teniso asociacijos rengiamų stalo teniso varžybų sezonas. „Kretingos rajono stalo tenisininkai mūsų kraštui atstovavo keturiose lygose, o viena komandų „EGVIM“ iškovojo teisę kitą sezoną žaisti Lietuvos stalo teniso aukščiausioje lygoje“, – pasidžiaugė šios komandos kapitonas Vytautas Ročys. Pirmoje lygoje žaidusi Kretingos „EGVIM“, kuriai atstovavo Vytautas Ročys, Egidijus Žižiūnas, Mantas Vaitkus ir Ivan Božok, tarp 24 komandų iškovojo II v. Komandos žaidė 2-juose pogrupiuose, iš kurių į finalinį šešetą pateko po tris geriausiai žaidusios komandos. „Mūsų komanda, žaidusi pirmame pogrupyje, laimėjo 10 susitikimų ir patyrė tik vieną pralaimėjimą“, – akcentavo V. Ročys. Finaliniame šešete mūsų komanda patyrė pralaimėjimą 4:5 prieš Šalčininkų „Sokol“, o kitus susitikimus lydėjo pergalės: prieš Kauno „Raudona Juoda“ – 5:3, prieš Tauragės „LC Fortūna“ – 5:3, prieš Akmenės „Mažąją raketę-I“ – 5:2. Tad, I lygoje iškovojusi II v., Kretingos „EGVIM“ kitą sezoną iškovojo teisę žaisti Lietuvos stalo teniso asociacijos aukščiausioje lygoje. Antroje lygoje Kretingos rajonui atstovavo Salantų „Salantas“ – Kazys Stankus, Arvydas Venslauskas, Rimantas Lubys ir Robertas Berašius. „Salantas“ tarp 48 komandų iškovojo 38-ą v. Komandos varžėsi 4-iuose pogrupiuose po 12 komandų. Salantiškiai 4-ame pogrupyje užėmė X v. ir toliau varžėsi dėl 33–40 vietų. Trečioje lygoje Salantų „Salantas-II“ – Antanas Joskaudas, Leonas Bieliauskas, Aurimas Zubė – tarp 48 komandų iškovojo 39-ą vietą. Savo pogrupyje salantiškiai buvo dešimti ir toliau kovojo dėl 33–40 vietų. Ketvirtoje lygoje „Salantui-III“ atstovavę Karolis Jonauskas, Zigmas Bertašius, Mantas Macius ir Justinas Selkauskis tarp 51-os komandos iškovojo VIII v. Stalo tenisininkai varžėsi 4-iuose pogrupiuose po 12–14 komandų. Antrame pogrupyje žaidęs „Salantas-III“ užėmė II v. ir pateko į finalinį aštuonetą, kur savo žaidimu ir užsitikrino VII v.
„P. n.“ informacija
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ informavo, kad šiandien, birželio 6 d., startavo „Pajūrio ekspreso“ traukinys. „Pajūrio ekspresas“ – tai jungtinis traukinių ir prie jų tvarkaraščio priderintų autobusų reisas. Šią vasarą taip bus galima keliauti tarp sostinės ir populiariausio šalies pajūrio kurorto Palangos. Keliaujantys į Palangą iš traukinio į specialų autobusą persės Kretingos geležinkelio stotyje. Bilietai kainuos tiek pat, kaip ir ankstesniais metais – tęstinio maršruto standartinis II klasės bilietas kainuos 27,2 Eur. Tėvai su vaikais savaitgaliais ir nedarbo dienomis keliauja su 50 proc. nuolaida. „Pajūrio ekspresas“ kursuos iki pat rugpjūčio 31 d. Traukiniai iš Vilniaus išvyks: penktadieniais – 15.03 val., šeštadieniais – 8.40 val. Kelionės atgal – sekmadieniais, išvykimo laikas iš Palangos – 18.50 val., traukinys į Vilnių sugrįš 23.25 val. Tvarkaraštis bus koreguojamas derinantis prie ilgesnių savaitgalių per Jonines ir Žolinę. „Pajūrio ekspreso“ maršrutu važiuoja patogūs traukiniai, kuriuose įrengtos erdvios sėdimos vietos, yra galimybė įkrauti išmaniuosius įrenginius, naudotis bevieliu internetu, veikia kondicionieriai, galima rinktis ir sėdimas vietas su staliukais, kartu su savimi vežtis dviračius, augintinius, didesnį bagažą. Mažiesiems keliautojams paruošti žaidimų, piešimo reikmenų rinkinukai.
„P. n.“ informacija
Keliavo partizanų takais
Darbėnų gimnazijos mokiniai dalyvavo jau devintą kartą rengiamoje ekspedicijoje „Kardo rinktinės partizanų takais 2025“. Šis renginys Darbėnuose yra tapęs itin svarbia tradicija, suburiančia jaunimą prisiminti ir gerbti mūsų šalies laisvės kovotojus, jų drąsą ir pasiaukojimą. Ekspedicija prasidėjo saulėtą rytą gimnazijos kieme – mokiniai išsirikiavo su vėliavomis, pasiruošę prasmingai kelionei. Žygyje dalyvavo aštuntų, pirmų ir antrų gimnazijos klasių mokiniai, juos lydėjo mokytojai, Darbėnų miestelio seniūnas Alvydas Poškys, karys savanoris Eugenijus Malyševas, kiti bendruomenės nariai. Eisena su vėliavomis pajudėjo į Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kurioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius partizanus. Bažnyčioje visi susitelkė maldoje, tyliai minėdami svarbų istorijos momentą. Po šv. Mišių eisena, padėjusi gėles ir atminimo žvakes prie Nepriklausomybės paminklo bei buvusios MGB būstinės, patraukė paminklo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams link. Dalyviai tylos minute pagerbė žuvusius partizanus, fone plevėsuojant Lietuvos, Darbėnų ir Ukrainos vėliavoms. Ši pagarba ir vienybės momentas atspindėjo ne tik istorijos svarbą, bet ir šių dienų solidarumą kovoje dėl laisvės.
„Gaidžio lizdas“ – jaunimo inicijuota erdvė Salantuose
Praėjusį savaitgalį Salantų miesto teritorijoje, prie pat kelio Plungė–Skuodas užsodintame Atgimimo ąžuolyne, buvo atidaryta naujai įrengta jaunimo erdvė „Gaidžio lizdas“. Šios iniciatyvos sumanytoja – salantiškė Vyrauto Didžiojo universiteto studentė Iveta Rimkutė, ją įgyvendinti sutelkusi studentų bendraminčių būrį. „Erdvė „Gaidžio lizdas“ – graži pilietiška jaunų žmonių idėja, per jų sumanumą įgijusi konkretų pavidalą: Iveta užvedė savo bendramokslius, kad Salantuose yra daug gražių vietų, kurias jie gali dar labiau praturtinti – ją palaikė dar 4 to paties kurso draugai. Studentai patys surado rėmėjų, o mes, seniūnija, padėjome išrinkti jų sumanymui realizuoti tinkamiausią vietą – bendrai sutarėme, kad Atgimimo ąžuolyną reikėtų paversti labiau žmonių mėgstama vieta. Taip pat pasirūpinome atnaujinti jau esamą infrastruktūrą – pavėsinę, ugniakurą, aplink jį dar įrengsime suolus“, – kalbėjo Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė. Jaunimas, studijuojantis kūrybiško verslo ir inovacijų dizainą, ąžuolyne tarp medžių įrengė hamakus, juos apšvietė nuo saulės įsikraunančiomis lemputėmis, taip pat įrengė masyvią stacionarią šaškių–šachmatų lentą. I. Rimkutė anksčiau inicijavo rinkti lėšas Salantų mieste, kad naujojoje jaunimo erdvėje įrengtų vaizdo kamerą – tam buvo surinkta kone 400 Eur.
Ėgliškių-Andulių piliakalnio paslaptys: ar tikrai jis – Kretingos pradžių pradžia?
Kasmet, švęsdami Kretingos miesto šventę, švenčiame ir jo gimtadienį – šiemet mūsų miestui sukanka 772-ji metai, kai jis pirmąkart buvo paminėtas raštuose. Tačiau Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas tvirtino, kad Kretinga gimė gerokai anksčiau – tai patvirtina archeologų tyrinėjimai, ypač – pastarųjų metų, atlikti kraštiečio archeologo dr. Edvino Ubio išvien su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Taigi Kretingos pradžių pradžia – ne mūrinis miestas prie Akmenos, o teritorija į kairę už dabartinių Bajorų su Ėgliškių-Andulių piliakalniu. Romantiškoji versija apie įkūrėją „Po nepriklausomybės prasidėjo miestų ir miestelių gimtadienių paradas – kiekvienas jų siekė įrodyti, kuris yra senesnis. Kiekvieno miesto ar gyvenvietės gimtadienis siejamas su pirmuoju jo vardo paminėjimu istoriniuose šaltiniuose: taigi, pagal tai seniausia gyvenvietė Lietuvoje yra Apuolė, pirmąkart paminėta 854 m., o jauniausias miestas – Visaginas, įkurtas 1975-aisiais“, – akcentavo istorikas. Tačiau, jo žodžiais, miestų istorijos šaknys – gerokai gilesnės. Archeologiniai tyrimai, atlikti Kretingos P. Bizausko gatvėje rodo jau IV–II tūkstantmečiais pr. Kr. buvus neolito gyvenvietę. O už Bajorų Valėnų link, prie dabartinės degalinės, rastas II–I tūkstantmečio pr. Kr. pilkapynas. Ilgainiui Ėgliškių–Valėnų teritorijoje susiformavo ištisas gyvenamasis – gynybinis, ūkinis, dvasinis – centras. Jį J. Kanarskas ir laikytų Kretingos pradžia, ir apie tai išsamiai aprašė savo 2018-aisiais išleistoje knygoje „Kretingos istorijos bruožai“. „Ten reikėtų ieškoti ir istoriko Teodoro Narbuto aprašytos legendinės miesto širdies – Grutingos, arba Grutingeno, pilies. Legendiniu jos įkūrėju laikomas per didįjį tautų kraustymąsi IV–VII a. į šias žemes atkakęs gotų karalius Armonas iš Grutingų giminės, per vieną žygių su savo kariauna apsistojęs šiose apylinkėse. Kraštovaizdis jį sužavėjęs, todėl nusprendęs čia pasistatyti tvirtovę, kurią protėvių garbei pavadino Grutinga. Pilis, manoma, buvo tarp dabartinės Kretingos ir Kretingalės ant Ėgliškių piliakalnio. Jei tai būtų patvirtinta rašytiniais šaltiniais, Grutinga (iš to kilo ir tikrasis Kretingos pavadinimas) būtų gerokai senesnė už Apuolę“, – įsitikinęs J. Kanarskas.
|
|
