|
|
|
(1984) 2025-09-09Karo pamokos – iš Ukrainos
Ternopolyje – tvarka ir taisyklių laikymasis, kasdien 9 valandą Gedulo minutei sustingstančios gatvės, karu alsuojantys piešiniai ant mokyklose įrengtų slėptuvių sienų, Didvyrių alėja su beveik 800 žuvusiųjų veidų, kapinės, kur prie valstybinėmis vėliavomis papuoštų paminklų rymo jaunos našlės arba palaidotų karių motinos. O gyvųjų akyse nuovargis ir begalinis troškimas taikos – tiek daug prarasta artimųjų! Gyvenimas nesustojo „Bet kas tą taiką atneš, nežino niekas, sako, nuo jų nepriklauso. Pasiduoti neketina, svarsto – gal padės kas „iš viršaus?“ – savo įspūdžius perteikė iš karą patiriančios šalies grįžę rajono Tarybos nariai Saulius Šopaga ir Vilius Adomaitis. Į už 150 kilometrų nuo Lvivo esantį Ternopolį pamatyti, kaip karo sąlygomis galėtų užtikrinti veiklą švietimo, socialinės apsaugos, komunalinio ūkio ir kitose srityse, kretingiškiai vyko kartu su Latvijos Valmieros ir projekte „Kartu stipresni“ dalyvaujančio Estijos Viljandžio, su kuriuo rajono Savivaldybė bendradarbiauja, atstovais. Simboliška, kad Baltijos šalių delegacija į Ukrainą išsiruošė rugpjūčio 23-iąją – tą dieną 1989-aisiais, patvirtindami vieningumą siekti laisvės, apie du milijonai žmonių buvo susikibę rankomis 600 kilometrų ilgio grandinėje. „Mes prisiminėme Baltijos kelią, rankomis susikibome Lenkijoje“, – sakė V. Adomaitis. Maždaug 217 tūkst. gyventojų turinčiame Ternopolyje į akis pirmiausia krito švara ir tvarka. Žolė nušienauta, gėlynai žydi, fontanai veikia, visuomenins transportas važiuoja, vietiniai keliauja į darbus, moksleiviai – į mokyklas. Nors karas ir gana dažni oro pavojai, valdžia, anot pašnekovų, stengiasi sudaryti sąlygas tarsi jo nebūtų, nori parodyti žmonėms, kad yra dėl ko gyventi, dėl ko kovoti fronte.
Būtina stiprinti kontrolę
Vyriausybė pritarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisoms: namo administratoriai galės savo nuožiūra, nebederindami su butų savininkais, naudoti butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Darius Razmislevičius įspėjo, kad lieka neišspręstas darbų įkainojimo klausimas. „Gerai, kad namo administratorius galės nedelsdamas spęsti iškilusias problemas. Tačiau svarbu užtikrinti ir lėšų panaudojimo kontrolę, ypač atliekamų darbų įkainojimo atžvilgiu. Susitikimuose su gyventojais nuolat girdžiu neįtikėtinas istorijas, kaip už paprastus darbus pareikalaujama apvalių sumų, o žmonės neturi kam pasiskųsti“, – komentuoja D. Razmislevičius. Jis tęsė mintį: „Negana to, kad administratorius pats sprendžia, kada ir kokius darbus atlikti, dar ir kainos už tuos darbus dažnai atrodo laužtos iš piršto, suma išdalijama visiems gyventojams, jokios kontrolės. Kartais sakoma, kad, jeigu nepatinka administratorius, jį galima pakeisti. Bet tai – visai nerealistiška ir neįgyvendinama. Be to, visi administratoriai panašiai elgiasi.“ Parlamentaras įsitikinęs, kad būtina numatyti kontrolės mechanizmą, savotišką „ombudsmeną“, kuris užtikrintų bent minimalią išorinę kontrolę. „Kilus klausimų dėl atliktų ar numatomų darbų kainų pagrįstumo, gyventojai galėtų kreiptis, o nustačius nepagrįstas kainas, būtų skiriamos baudos. Iki šiol žmonės būdavo pastatomi prieš faktą: nors namas kaupia lėšas, kai tik reikia kokius darbus atlikti, dar turi ir papildomai mokėti iš esmės kiekvieną mėnesį. Nuo šiol bus draudžiama be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo priskaičiuoti jiems papildomų mokesčių, kai sukauptų lėšų nepakanka. Tačiau kainų klausimas lieka. Pateiksiu konkretų pavyzdį: namo rūsyje pakeitė paprasčiausius ventilius ir išrašė sąskaitą – 280 eurų. Administratorius paaiškino, kad darbo valanda kainuoja 30 eurų, plius – medžiagos. Kad ir kaip skaičiuotum, na, neišeina 280 eurų. Tokį darbą galima atlikti mažiausiai tris kartus pigiau“, – stebėjosi D. Razmislevičius. Pagal naujas pataisas, kurioms pritarė Vyriausybė, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose nebelieka reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkams tvirtinti metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą. Tačiau administratorius turės suderinti su savininkais ilgalaikį planą. Bus draudžiama be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo priskaičiuoti jiems papildomų mokesčių, kai sukauptų lėšų nepakanka. Išimtis bus taikoma likviduojant avarijas ir kitais atvejais, kai priemonių būtina imtis nedelsiant. Atsisakius prievolės tvirtinti metinius planus, visa atsakomybė už namo atnaujinimą teks bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Iki šiol privalomajam remontui ir sukauptų lėšų panaudojimui pagal paskirtį reikėjo gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą.
Į redakciją skambinę skaitytojai teiraujasi – gal jau gali tvarkyti dokumentus dėl būsto šildymo kompensacijų. „Nors rudens pradžia – šilta, bet, kaip sakoma, roges žiemai reikia ruošti vasarą“, – pastebėjo skaitytoja Nijolė J. Moteris teiravosi, ar, besikeičiant šalies valdžioms, nepakito kompensacijų skyrimo ir dokumentų teikimo tvarka, ji norėtų, kad su tvarka supažindintų Kretingos rajono savivaldybės atstovai.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė patikino, kad gyventojai jau gali teikti prašymus būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti. Kreiptis dėl kompensacijų visam šildymo sezonui galima netgi iki kitų metų balandžio 30 dienos.
„Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kitų valstybės institucijų“, – akcentavo K. Gimžauskaitė-Mažonienė.
Jos žodžiais, kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis – elektra, malkomis, granulėmis, dujomis ir kt., gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, tarkim, malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Tačiau, atskirais atvejais, Savivaldybė, siekdama išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai suskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas ir pajamos: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima, pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Onos Virginijos Laučienės siuvinėti ir skrebinimo technika sukurti atvirukai
Auksinių rankų kūrėja vadinamai kretingiškei tautodailininkei Onai Virginijai Laučienei šis rugsėjis dovanos 85-mečio sukaktį. Ta proga tautodailininkė apie savo mėgstamą kūrybą – siuvinėjimą – primena Kretingos rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta siuvinėtų ir skrebinimo technika sukurtų atvirukų paroda.
Greta siuvinėtų ir vąšeliu apnertų atvirukų ir kitokie, sukurti vadinamąja skrebinimo technika – kai iš senų laikraščių, popieriaus atraižų, knygų viršelių ir kitokių antrinių žaliavų sukuriami nauji darbai, tarsi prikeliant medžiagas antram gyvenimui.
Parodoje – tik nedidelė dalis O. V. Laučienės kūrybos aruodo. Jos kūrybos sritys – įvairiapusės ir labai spalvingos: ji renka mėlynojo stiklo kolekciją netgi iš apdaužytų butelių ir vazų, kurių duženas suklijuoja ir meniškai išpuošia. Menininkės namų puošmena – jos pačios senovine faberžė technika sukurtų dekoratyvinių kiaušinių kolekcija, įdomios surinktų antpirščių, savitų formų moteriškų rankinukų, keramikos suvenyrų ir gamtoje surinktų akmenų kolekcijos.
Tačiau svarbiausia O. V. Laučienės saviraiškos ir kūrybos sritis yra siuvinėjimas. Ji išsiuvinėjo per 50 masyvių vėliavų ne tik Kretingos, bet ir visos šalies valstybės įstaigoms, bažnyčioms, mokykloms pagal Heraldikos komisijos patvirtintus etalonus, mažesnių vėliavų ir herbų ji nė neskaičiuoja.
„Siuvinėjimas yra mano gyvenimo dalis, numylėtasis „arkliukas“, – „Pajūrio naujienoms“ anksčiau yra prisipažinusi tautodailininkė.
O. V. Laučienė rengdavo kone kasmet ne po vieną rankdarbių parodą Kretingos muziejuje ir rajono Kultūros centre, rajono Švietimo centre, Savivaldybėje, Palangos karininkų ramovėje, Klaipėdos „Marginių“ salone, prisipažindama, jog vis meldžianti Kūrėją, kad šis jai dar pratęstų „komandiruotę“ Žemėje: „O, Dievuliau, kiek dar norėtųsi darbų padaryti.“
Gimusi ir augusi Raguviškiuose, nuo mažumės mėgusi piešti, tačiau Virginijos tėvai pripažinę tik amatą ir neleidę į mokslą, ji norėjusi tapti gydytoja, bet tapusi siuvėja.
„Man geriau žemę arti, kelmus skaldyti, o ne siūti, – prisipažino ilgus metus tuometiniame Buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate siuvėja dirbusi kretingiškė ir patikino, jog ilgainiui, pavargusi nuo siuvimo, pati pradėjusi „išradinėti amerikas“ – išmoko ir gerai įvaldė įvairias siuvinėjimo mašina technikas. Siuvinėjo liureksu, plokščiuoju ir „rišeljė“ dygsniais, „adinuke“.
Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė, kad teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje anksčiau ne kartą teista palangiškė kaltinama dokumentų klastojimu, sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Kaltinamoji vykdė sistemingą ir iš anksto gerai apgalvotą sukčiavimo schemą, kurios pagrindu apgaule buvo pasisavintos valstybės biudžeto lėšos.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m., dirbdama buhaltere penkiose privačiose įmonėse, kaltinamoji, pasinaudodama savo pareigomis, įtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą fiktyvias paslaugų sutartis ir netikras sąskaitas faktūras, pagal kurias keturi fiziniai asmenys neva teikė įmonėms paslaugas ir gavo už tai užmokestį.
Remdamasi suklastotais dokumentais, kaltinamoji Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė mėnesines ir metines gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtas sumas. Vėliau, turėdama šių asmenų prisijungimo duomenis prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos, ji jų vardu pateikė metines pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo fiktyvias pajamas bei tariamą GPM permoką ir pateikė prašymus ją grąžinti.
Nors realiai jokios pajamos šiems fiziniams asmenims nebuvo išmokėtos, suklaidinta pateiktų melagingų duomenų, VMI grąžindavo gyventojų pajamų mokesčio permokas į jų vardu nurodytas banko sąskaitas.
Valstybei padaryta žala skirtingose įmonėse svyravo nuo kelių tūkstančių iki daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o bendra neteisėtai iš valstybės biudžeto pasisavintų lėšų suma viršija 137 tūkst. eurų.
Palangiškei pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 182 str. 1 d. ir 2 d., 182 str. 3 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. dėl dešimties nusikalstamų veikų. Už šiuos nusikaltimus jai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas, paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteista narkotikų prekyba Lietuvoje užsiėmusi organizuota grupė. Visiems penkiems nuteistiesiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Kvaišalus gabeno mikroautobusu siuntoms pervežti
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjį buvo suburta organizuota grupė, kurios nariai užsiėmė nelegalia kvaišalų kontrabanda ir prekyba. Vienas kaltinamųjų, jurbarkiškis E. G., atliko narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį – turėjo užtikrinti, kad minėtos medžiagos saugiai būtų pargabenamos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Kaltinamasis R. D. savo įmonės mikroautobusą, naudojamą siuntoms pervežti, perdavė E. G. nelegaliai veiklai vykdyti.
Jungtinėje Karalystėje nenustatytas asmuo į R. D. įmonei priklausiusį autobusiuką įdėjo siuntą, kurioje buvo paslėpti penki vakuuminiai paketai su kanapių antžeminėmis dalimis. Kaltinamasis E. G. pagal iš anksto gautus nurodymus kontrabanda gabeno narkotikus į Lietuvą. Vyras kirto valstybės sieną, tačiau kaltinamojo vairuojamas mikroautobusas patikrinti buvo sustabdytas Lazdijuose, kiek vėliau Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) tarnybiniame kieme buvo apžiūrėtas, viduje buvo rasta ir paimta 10 kilogramų kanapių.
Penktadienį apie 17.50 val. Vytauto gatvėje Kretingoje į vyro namus atėjęs jam nepažįstamas asmuo iš striukės kišenės pavogė piniginę, kurioje buvo 1 tūkst. 600 eurų ir asmens dokumentai. Savininkui padaryta 1 tūkst. 667 eurų žala.
Pradėtas vagystės tyrimas.
Sekmadienį apie 23.50 val. gautas pranešimas, kad Šventojoje, Kopų gatvėje esančiame bare, triukšmauja vyras. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad agresyviai elgėsi, prie kitų lankytojų kabinėjosi, tyčia apgadino kavinės turtą, išvartė baro stalus ir kėdes, apsaugos darbuotojui trenkė 1995 m. gimęs asmuo. Jam nustatytas 2,13 prom. neblaivumas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Chuliganui įteiktas šaukimas į apklausą.
Penktadienį apie 12.30 val. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1973 m. Laikotarpiu nuo gegužės 5 d. iki rugsėjo 4 d. jai skambino rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Prisistatę investavimo platformos darbuotojais bei policijos pareigūnais, sukčiai išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir pasisavino 28 tūkst. eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 215 str. 1 d.
Penktadienį apie 10 val. Palangoje, Vilmiškės kel. ir Suominio gatvės sankryžoje, automobilio „Volvo“ vairuotojui, gimusiam 1970 m., nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 23.50 val. kurorto S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje sustabdytas automobilio BMW X5 vairuotojas į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,56 prom.
Antradienį apie 7.50 val. Palangoje, Klaipėdos pl.–Malūno g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo blaivus 1961 m. gimęs vyras, sukdamas į kairę, susidūrė su motociklu „Piaggio Vespa“, kurį vairavo 1983 m. gimusi moteris. Motociklo vairuotoja ir keleivė, gimusi 2008 m., perduotos medikams.
Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.
Kretingos motobolo komandai šios rungtynės – dar ne paskutinės šį sezoną.
Praėjusį šeštadienį Kretingos motobolo klubo komanda, vadovaujama Raimondo Alseikos, savoje aikštėje priėmė Skuodo komandą „Bartuva“ – komandos sužaidė vienas paskutiniųjų Lietuvos motobolo suaugusiųjų čempionato rungtynes.
Jas 6:1 laimėjo kretingiškiai ir taip apgynė praėjusiais metais iškovotus Lietuvos čempionų vardus. „Džiaugiamės tuo. Kretingiškiai viskuo buvo stipresni prieš savo varžovus – lėmė žaidybinė patirtis, visas rungtynes mums pavyko kontroliuoti žaidimą, komanda buvo nusiteikusi labai ryžtingai, nežiūrint to, kad kai kurie žaidėjai į aikštę negalėjo išvažiuoti dėl patirtų traumų“, – teigė R. Alseika, komandai atstovaujantis vartininko pozicijoje.
Įvarčius į varžovus vartus pasiuntė: žaidžiantysis komandos treneris Lukas Šimkus – 3, Gabrielius Pazdrazdis – 2, Gintas Rudys – 1.
Be jų, Lietuvos čempionais tapo vartininkas Jokūbas Paulauskas, Paulius Žąsytis, Matas Kuzminskas, Rytis Kliusovas, Tadas Žiubrys, Neilas Rimkus, Justas Bendikas, prie komandos laimėjimų prisidėjo mechanikas Arvydas Šimkus.
„Iš esmės dar turėtume žaisti vienerias čempionato rungtynes išvykoje su Radviliškio „Žėručiu“. Tačiau jų komanda patyrė ypač daug traumų, todėl rungtynės gali ir neįvykti. Mums jos nieko nebelemtų – vienaip ar kitaip jau esame čempionai“, – patvirtino komandos vadovas. Iki šiol Kretingos motobolo klubo komanda čempionate patyrė visas pergales, bet šiuo čempionatu sezono dar nebaigė: rugsėjo 18 d. kretingiškių dar laukia išvyka į Podolės Kameneco miestą vakarų Ukrainoje, kur nevyksta karo veiksmai. Ten mūsų krašto motobolo žaidėjų laukia draugiškas susitikimas su vietos komanda.
„Jeigu viskas gerai seksis, spalio pradžioje turėtume dar išvykti ir į Vokietijos miestą Jarmeną, kur taip pat žaistume draugiškas rungtynes“, – kalbėjo R. Alseika.
Kretingos sporto mokyklos komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, naujus mokslo metus pasitiko proginiu turnyru.
Naujus mokslo metus Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2013 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus, pasitiko proginiu turnyru „Mokslo metų pradžia 2025“.
Į turnyrą savoje aikštėje jie pasikvietė bendraminčius iš Ukmergės, Tauragės, Panevėžio ir Šiaulių.
Aikštės šeimininkai iškovojo dvi pergales ir patyrė du pralaimėjimus. Tokie rezultatai kretingiškiams lėmė III vietą.
Naudingiausiu „Kretingos sporto mokyklos“ komandos žaidėju pripažintas Evantas Jašinskas.
Galutinė turnyre dalyvavusių komandų rikiuotė: I v. – „Ukmergės SC-Jusema“; II v. – „Tauragės SC“; III v. – „Kretingos SM“; IV v. – Panevėžio „Laikas sportuoti“; V v. – „Šiaulių KA-Saulė“.
Kretingos sporto mokyklos berniukų komanda, treniruojama Povilo Šakinio
Plungėje vykusiame berniukų, gimusių 2015 m., krepšinio turnyre, be Plungės, Šilalės ir Gargždų komandų, jėgas išbandė ir Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami Povilo Šakinio.
Šis turnyras – pirmas rimtesnis išbandymas Kretingos sporto mokyklos dešimtmečiams: nors visos rungtynės baigėsi pralaimėjimais, pagrindinis tikslas buvo įgyvendintas – visi vaikai gavo progą išbėgti į aikštelę, pasimėgauti žaidimu, patirti varžybų jaudulį ir kovoti kartu su draugais.
Per turnyrą netrūko gerų emocijų – vaikai džiaugėsi pataikytais metimais, atkaklia kova dėl kamuolių, sirgaliai tribūnose palaikė kiekvieną sėkmingą epizodą. Nors pasitaikė ir nusivylimo akimirkų, berniukai aikštę paliko su plačiomis šypsenomis ir dar didesniu noru tobulėti.
Galutinėje rikiuotėje pirmąją vietą iškovojo Šilalės komanda, antri liko šeimininkai plungiškiai, trečiąją vietą užėmė Gargždų krepšininkai, o mūsų – Kretingos SM berniukai – užėmė ketvirtą vietą.
„Iš turnyro grįžome be pergalių, tačiau su neįkainojama patirtimi, sustiprėjusia komandinės dvasios pajauta ir motyvacija toliau augti bei siekti pergalių ateityje“, – įsitikinęs komandos treneris P. Šakinis.
Sausumos kariuomenės vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius akcentavo, kad kiekviena mūsų žemės pėda yra brangi, ir be kovos Lietuva su sąjungininkais priešui jos neatiduotų.
Stiprinat šalies gynybą ir saugumą, prieš pusantrų metų Rokantiškėse Vilniaus rajone buvo atidarytas NATO kariuomenių standartus atitinkantis karinis miestelis, skirtas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Artėjant Rusijos–Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad“, Krašto apsaugos ministerija regionų žiniasklaidos atstovams suteikė galimybę apsilankyti šiame batalione, apžiūrėti jo infrastruktūrą ir karinę techniką, taip pat – pabendrauti su Sausumos pajėgų vadovybe.
Bus sutelkta 17 tūkst. karių
Susitikime Sausumos kariuomenės vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius nušvietė Lietuvos kariuomenės pasirengimą prieš įvyksiančias priešiškų šalių karines pratybas: „Zapad“ pratybos vyks mažesnio masto, negu buvo planuota. Galimi incidentai, tačiau Lietuvos kariuomenė sutelkta ir yra pasirengusi į juos reaguoti.“
Sausumos kariuomenės vado žodžiais, pratybomis „Zapad“ Rusija siekia parodyti Vakarams, kad yra galinga jėga, tačiau iš tikrųjų ši jėga išsikvėpusi, nes pagrindinė kariuomenė sutelkta Ukrainoje. Todėl prie sienos per šias pratybas telkiasi mažiau pajėgumų negu būdavo įprastai. Nepaisant to, Lietuva sustiprintai reaguoja į šias pratybas.
„Pas mus taip pat suaktyvės veiksmai – batalionų ir kitų NATO vienetų. Tuo laiku, kai vyks „Zapad“ pratybos, Lietuvos teritorijoje bus sutelkta 17 tūkst. karių, kurie dalyvaus persidengiančiose pratybose. NATO vadovybė supranta, kad ir mums reikia rodyti savo veidą – žiūrėkit, mes čia esame ir neleisime jums įžengti, – vyks aukštų pareigūnų vizitai, susitikimai. Supraskime, kad Lietuvos pasienis rūpi ne tik mums vieniems, bet ir NATO. Kiekvienas žingsnis nuo pasienio stulpelio yra brangus ir be kovos nebūtų atiduotas“, – užtikrino brigados generolas.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja paskirta Vaida Bačiulienė
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pradeda eiti Vaida Bačiulienė. Pastaruoju metu Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja dirbusi V. Bačiulienė į šias pareigas perkelta neeilinio vertinimo metu.
V. Bačiulienė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi teisininko kvalifikaciją, Kauno technologijos universitete – ekonomikos magistro laipsnį.
Kretingos rajono savivaldybės administracijoje ji pradėjo dirbti 2011 metais – dirbo Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, vėliau – Kretingos rajono savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybos vyriausiąja specialiste ir vyresniąja patarėja, 2022 m. tarnybinio kaitumo būdu perkelta į Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas.
V. Bačiulienė kuruos Bendrojo, Civilinės metrikacijos, Juridinio, Viešųjų pirkimų skyriaus veiklą, bus atsakinga už Savivaldybės administracijai pavestų teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę bei kt.
Pievų gatvėje Kretingoje po eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus vairuotojas, nukentėjo gyvenamojo namo tvora, želdiniai, teritorijoje esantys smulkesni statiniai.
Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija, vadovaujama mero Antano Kalniaus, savo posėdyje išnagrinėjo Pievų gatvės gyventojų prašymą nedelsiant šioje gatvėje įrengti ne mažiau kaip tris ar keturis saugos kalnelius ir taip sumažinti šioje gatvėje nuolat pravažiuojančių automobilių net keliais kartais viršijamą leistiną greitį.
Prašymo iniciatoriai savo rašte nurodė, kad gyventojai yra girdėję rajono Savivaldybės tarnautojų pažadus spręsti dėl saugos kalnelių įrengimo Pievų gatvėje. „Bet, praėjus rinkimams, savo pažadus pamiršote. Tikiu, kad nesate tik rinkiminių pažadų tuštukai“, – rašo prašymą Eismo saugumo komisijai inicijavęs gyventojas.
Prašymą pasirūpinti Pievų gatvės gyventojų saugumu inspiravo rugpjūčio viduryje įvykęs eismo įvykis, kai vakare, apie 22.00 val., visus mus išgąsdino didžiulis garsas Pievų gatvės pusėje. „Išėjus pažiūrėti, kas vyksta, pamatėme į kiemą įlėkusį – beveik į gyvenamąjį namą įvažiavusį VW Passat markės automobilį. Išversta beveik visa tvora, išlaužtos ilgus metus puoselėtos tujos, medeliai, sudaužyta vaikų sūpynė, pavėsinė, sutryptos gėlės. Tokia žala rodo buvus didelį automobilio greitį. Dar daugiau, už vairo sėdėjo jaunas ponaitis, kuris policijos ekipažui, atvykusiam praėjus 40 min. po nuolatinių skambučių, į policininko „triūbelę“ įpūtė 3 promiles. Visa laimė, kad 22 val. toje vietoje, kur dienos metu leidžiame laiką mes patys, mūsų mažamečiai vaikai, nebuvo mažamečių vaikų ir mūsų pačių. Pasekmės būtų liūdnesnės“, – tokią įvykių eigą nupiešė prašantieji greičio mažinimo kalnelių Pievų gatvėje.
Eismo saugumo komisija buvo vieningos nuomonės – norint įrengti greičio mažinimo kalnelius, būtina atsiklausti visų gyventojų, ypač tų, šalia kurių namo jie ir būtų įrengti.
Komisijos nario Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto Kęstučio Virbausko pastebėjimu, keturių kalnelių Pievų gatvėje tikrai nereikia – pakaktų vieno, o gyventojų sutikimas – būtinas. Jam pritarė ir kita komisijos narė Angelė Ubartienė, kurios manymu, Pievų gatvė – per trumpa kalneliams įrengti.
Norint prasilenkti siaurame kelyje į Žibininkus, vairuotojams, tenka pasukti į nuolaidų žvyrkelį, o tai kelia pavojų saugumui.
Valstybinė įmonė „Via Lietuva“ prieš kelerius metus sutvarkė kelio iš Kretingos iki Rūdaičių dalį, tačiau kitą kelio ruožą nuo Rūdaičių iki Žibininkų paliko tvarkyti ateityje, ir tai piktina skaitytojus.
Į redakciją skambinę skaitytojai nuogąstauja, kad būtent tame ruože galimos nelaimės: eismas ypač vasarą – intensyvus, nes daug žmonių vyksta į Žibininkuose įsikūrusius pramogų objektus, o kelias – itin siauras. „Jaunimas parlekia didžiuliu greičiu, prasilenkiant tenka sukti į žvyrkelį, kur nuolydis – gana status, ir yra pavojus, kad automobilį sumėtys. Kodėl nebetvarko būtent šio kelio ruožo, o paliko pusiau skustą, pusiau luptą? Žiemą važiuoti tuo keliu ypač slidu ir pavojinga prasilenkiant“, – kalbėjo pramogų komplekse HBH dirbanti Regina. „Arba turėtų tame kelyje apriboti greitį, kad bent jau nelakstytų kelių ereliai ir nekeltų pavojaus kitiems“, – papildė skaitytojas Paulius.
Kretingos seniūnijos seniūnės pareigas einanti Lina Rimkuvienė teigė, kad seniūnija įtakos dėl darbų pratęsimo neturi: „Ir Rūdaičių, ir Užpelkių kaimų gyventojai nesyk yra rašę raštus Kretingos rajono savivaldybei, o ši juos perduoda įmonei „Via Lietuva“, kuriai šis kelias priklauso. Buvo kalbėta, kad kelio remontą pratęs – praplatins kelią ir paklos naują asfaltą. Tačiau „Via Lietuva“ atsakymo, kada pradės tvarkyti likusią kelio dalį, bendruomenėms neteikia.“
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino, kad „Via Lietuva“ jai priklausančius kelius tvarko pagal eilę, tačiau kurioje eilės vietoje yra būtent šis kelias, ji neturi žinių. „Žinome šią problemą, gauname ir bendruomenių, ir verslininkų prašymus, kai buvo atvykęs susisiekimo ministras, vėl iškėlėme ją. Tačiau mums atsako: yra eilė, šalyje – daugybė tokių kelių, o kaip ta eilė pasistūmėja, nežinia.“
Kretingos rajono savivaldybės mero patarėjas Albertas Barauskas taip pat sutiko, kad šis kelio ruožas yra nesaugus, todėl, tikino, kaskart Savivaldybė ją kelia aukščiausiu lygiu. „Jau septinti metai, kaip dirbu Savivaldybėje, vežame ministrus ir „Via Lietuva“ atstovus, rodome tą kelią, tačiau jie konkretaus atsakymo, kada tvarkys, neduoda. Taigi džiugių žinių šiandieną Savivaldybė neturi“, – akcentavo A. Barauskas.
„Pajūrio naujienų“ redakcija pateikė užklausą „Via Lietuva“ atstovams dėl kelio Rūdaičiai–Žibininkai remonto darbų ir greitį ribojančių kelio ženklų įrengimo galimybės. Kai bus gautas atsakymas, skaitytojus informuosime.
Pirmadienį apie 1.15 val. gaisras kilo Laukų gatvėje Palangoje esančio bendrabučio tipo namo bute. Atvykus ugniagesiams, iš antrojo aukšto balkono veržėsi dūmai, kambaryje ant lovos buvo rasta 1944 metais gimusi moteris. Medikai konstatavo jos mirtį.
Per gaisrą išdegė virtuvė, balkonas, dviejų butų koridorius, durys. Kitame bute – virtuvė, apdegė kambario lubos, išsilydė dūmų detektorius. Aprūko visas bendro naudojimo koridorius. Vandeniu buvo sulieti keli butai. Iki atvykstant pagalbai, iš namo išėjo 30 gyventojų, 15-a žmonių evakavo ugniagesiai. Panaudojus termovizorių, buvo patikrinta gaisro vieta, viršutiniai ir gretimi butai.
Šeštadienį Taikos gatvėje Kretingoje dūmai kilo iš mūrinio garažo gelžbetonio stogu. Į įvykio vietą ugniagesiai buvo iškviesti apie 20.10 val., gesinimo darbai truko iki 20.22 val.
Per gaisrą sudegė medinė lentyna ir ant jos stovėjęs įkroviklis su akumuliatoriumi, aprūko sienos ir lubos.
Šeštadienį apie 16.30 val. Audronašų gatvėje Šventojoje atvirai liepsnojo elektromobilis „Tazzari“. Sudegė visos degiosios dalys, apsilydė šalia stovėjusi dujų paskirstymo dėžutė. Iki atvykstant ugniagesiams, gyventojas elektromobilį gesino dviem milteliniais gesintuvais ir vandeniu.
|
|
