|
|
|
(1965) 2025-07-01Į Laukžemės bažnyčią sugrįš legendinė Madona
Laukžemės medinės Šv. Andriejaus bažnyčios prieangyje stovėjusi 1,03 m aukščio Marijos su Kūdikiu skulptūra slėpė savo šimtmečių istoriją, kuri buvo atskleista vos prieš dešimtmetį – ją tyrinėti išsigabenę specialistai mano, kad ji yra pati seniausia gotikinė Madona Lietuvoje. Spėjama, kad XIV amžiaus I pusėje ją išdrožęs nežinomas autorius regėjo dar Lietuvos krikšto priešistorę. Daugsyk uždažytos Madonos prigimtį ir jos vertę tuomet išdavė vienintelė detalė – iš po drabužių klosčių išsikišęs raudonas batelis. Kaip nacionalinė vertybė Madona restauruota ir bus saugoma muziejuje, o į Laukžemės bažnyčią netrukus sugrįš jos kopija. Madonai – 700 metų Laukžemės parapijos klebonas Zenonas Degutis kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kad iš kasmet bažnyčioms remti skiriamų biudžeto lėšų jų parapijai skirtų 4 tūkst. Eur sumokėti už Madonos restauratorių komandoje dirbusiam skulptoriui restauratoriui Mindaugui Būgai, sukūrusiam skulptūros kopiją. „Ši Madona – ne vien kulto reliktas, ji – labiau kultūros reiškinys, susijęs su gotikos atėjimu į Lietuvą. Laukžemės Madona, spėjama, yra pusamžiu senesnė už ligi tol žinomą seniausią Veliuonos Madoną, datuojamą XIV a. antrąja puse. Dievo motinos skulptūrą, patalpintą Laukžemės bažnyčios prieangyje į sieninio laikrodžio spintelę aptiko dabar jau šviesaus atminimo dailėtyrininkė profesorė Marija Matušakaitė. Menotyrininkė skulptūrą datavo 1320 m.“, –„Pajūrio naujienoms“ kalbėjo trūkstamas Marijos ir Kūdikio veido detales atkūręs M. Būga. Restauratorių misija – kad atkurtos vertybės patektų į muziejus, nes atokiose kaimų bažnyčiose nėra nei galimybių saugoti, nei tinkamos apsaugos nuo išorės poveikio. Todėl M. Būga pasiūlė klebonui sukurti jos kopiją, kad Madona, tokia svarbi krašto žmonėms, tarsi sugrįžtų į savo vietą, parapijiečiams būtų „gyva“. Klebonas Z. Degutis patikino, kad išvien su Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi nutarę: nesant sąlygų bažnyčioje išsaugoti tokios vertingos skulptūros, originalas iškeliaus į Kretingos muziejų, kur jai bus skirta patalpa ir užsakytas specialus gaubtas. Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys taip pat patikino, kad, pagal susitarimą su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, skulptūra turėtų grįžti į Kretingą. O tiksliai pagal originalą atkurta jos kopija užims ankstesnę vietą: iškilmingas kopijos pašventinimas Laukžemės bažnyčioje įvyks rugpjūčio 3 dieną.
UAB Kretingos autobusų parkas pradeda vykdyti projektą, kad įvertintų keleivių srautus ir optimizuotų viešojo transporto maršrutus. Įmonei aktualu žinoti faktinį keleivių judrumą ir tuo vadovaujantis įvertinti realų atitinkamų maršrutų poreikį. Šie duomenys taip pat leistų panaikinti netikslingus reisus, kuriuose keleivių srautai minimalūs ir yra mažiausiai naudingi pagal apibrėžtus kriterijus. Šios priemonės leistų autobusų parkui sumažinti nuvažiuojamą atstumą ir išlaidas. Šių tikslų sieksime keliais etapais ir rezultatą pateiksime iki š. m. gruodžio 1 d.
Kretingos autobusų parkui yra svarbi keleivių nuomonė, todėl su keleiviais norime turėti tiesioginį nuolatinį kontaktą, kad galėtume operatyviai reaguoti į pastabas. Tuo tikslu sukurta ir veikti pradėjo QR kodo programa Google paskyroje. Trumpa jos instrukcija: atsidarius paskyrą matysite langą „Pasirinkti maršrutą”, maršrutai suskirstyti į tris grupes. Pasirenkate jums tinkamą grupę ir spaudžiate „Kitas“, pasirenkate savo maršrutą ir vėl spaudžiate „ Kitas“, atsidaro šio maršruto laikai, pažymite laiką (-us), kuriais važiuojate šiame maršrute. Paspaudus „Kitas“ atsiranda langas „Komentaras“, kuriame galite palikti savo įrašą. Galite spustelti „Kitas“ ir nepažymint nurodytos informacijos, tiesiog pateksite į naują langą. Ši Google programa leis keleiviams matyti autobusų tvarkaraščius, registruotis važiuojamuose maršrutuose, teikti savo atsiliepimus, pastabas ir pageidavimus. Vasaros sezono metu registracija tęsis iki š. m. rugpjūčio 25 d. Prašome keleivių registruotis maršrute tik vieną kartą nurodant laiką. Rudens sezono registraciją planuojame nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Visi gauti duomenys bus vertinami kaip preliminarūs, tendencijų stebėjimui. O atskiruose maršrutuose pagal maršrutų grupes integruosime ir vizualinius keleivių skaitiklius, taip fiksuosime faktinius judrumo duomenis. ---
UAB Kretingos autobusų parkas administracija
Birželio 10 d. atlikti Kretingos rajono maudyklų – Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio, Lazdininkų tvenkinio, Rūdaičių tvenkinio, Senosios Įpilties tvenkinio – vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Tirtose maudyklose maudytis saugu. Buvo tiriami šie mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai (ksv/100 ml), žarninės lazdelės (ksv/100 ml). Nustatyta, kad tirtų parametrų vertės atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius). Kiti vandens mėginiai bus imami liepos 7 d. Vasaros sezono metu kviečiame naudotis Higienos instituto sukurtu interaktyviu Lietuvos maudyklų žemėlapiu, kuris atnaujinamas kiekvieną kartą gavus naujus laboratorinius tyrimų duomenis iš visų Lietuvos savivaldybių. Žemėlapyje pažymėtos stebimos maudyklos, tyrimų datos, nurodyta, ar konkrečioje maudykloje maudytis saugu (žymima mėlyna spalva), nerekomenduojama ar draudžiama (žymima raudona spalva). Taip pat informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galite rasti Higienos instituto interneto svetainėje.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Naktiniams triukšmadariams ruošiasi uždėti „apynasrį“
„Yra Kretingoje policija, ar nėra? Dirba ji – ar ne?“ – ironizavo į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipęsi skaitytojai, gyvenantys skirtingose miesto vietose. Anot jų, negana kad naktimis tylą skrodžia motociklai ar „pirpalietai“, ramiai miegoti neleidžia ir automobilių variklių gausmas Rotušės aikštėje, nors Policijos komisariatas – pašonėje. 112, nes nori žinoti, kur Anot pašnekovų, pabandžius pasiskųsti komisariato atsakingiems asmenims, dažniausiai tenka išgirsti vieną ir tą patį atsakymą: skambinkit į Bendrosios pagalbos centrą telefonu 112. „Jeigu jau taip, tai tikrai mums kyla klausimas, ką Kretingoje veikia policija?“ – kalbėjo jie. Tačiau komisariato vadovo Algirdo Budgino nuomone, natūralu, kad, kilus incidentui ar pastebėjus negeroves, žmonės raginami pranešti telefonu 112. „Mes dirbam 24 valandas per parą, taip, kaip ir visi kretingiškiai, esam suinteresuoti ramybe ir tvarka savo mieste, bet juk tuo pačiu metu negalime suspėti būti ir čia, ir ten. Normalu, kad norim išsiaiškinti, kur konkrečiai pasiųsti ekipažus, nes triukšmautojų susibūrimo vietos keičiasi, be to, žiemą problemos vienokios, vasarą – kitokios. Aš nieko prieš, kad piliečiai į mane kreiptųsi ir tiesiogiai – ar skambučiu, ar elektroniniu paštu, visada bus įsiklausyta, sureaguota“, – sakė A. Budginas. Jo žodžiais, pareigūnams užduotys duodamos kiekvieną dieną: buvo laikas, kai patruliuodami jie turėdavo dažniau prižvelgti Kūlupėnų kelią, Kretingos Tiekėjų ar Klaipėdos gatves, ypač pastarosios galą. Susibūrimų nelikus ten, jų atsiranda kitur.
Vairavo neblaivus
Sekmadienį apie 6.15 val. Mokyklos gatvėje Palangoje, sustabdžius automobilį „Nissan Qashqai“, jo vairuotojui, gimusiam 1966 m., nustatytas 2,17 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Permainingi orai ir pavėluotas medunešis – kokiomis nuotaikomis gyvena krašto bitininkai
Šaltas vėlyvas pavasaris gerokai pavėlino ir medkopį, vadinasi, medaus mėgėjai vėliau ragavo ir šviežio šiųmetinio medaus. Kokiomis sąlygomis šiais metais bitininkauja bičiuliai, kokios jų nuotaikos, savo pastebėjimais su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos, vienijančios 80 bitininkų, pirmininkas Ričardas Petraitis, su žmona Margarita bitininkaujantis Rūdaičių kaime ir kartu kuriantys prekinį ženklą „Bičiuliukai“, aktyviai dalyvaujantys ne tik bitininkų draugijos, bet ir Lietuvos apiterapeutų asociacijos veikloje, tarptautiniuose bitininkų forumuose. – Šiemet bitininkauti, bent jau pajūryje, tikrai nėra lengva – oro sąlygos tikros karuselės. Kelias dienas – šalta, drėgna, staiga atšyla ir netgi būna karšta. Apibendrinant, viskas užsitęsė kelias savaites – buome įpratę medų kopinėti jau pirmoje gegužės pusėje, o dauguma pirmąjį medų suko tik gegužei baigiantis. Tiesa, mes ir kai kurie kiti bičiuliai pirmojo – blindžių – medaus paragavome apie Velykas, bet, deja, po Velykų vėl atšalo, ir bitės maisto turėjo tik savo poreikiams. Kiek tenka bendrauti su kitais draugijos nariais, su Lietuvos bitininkais, taip pat – su Ukrainos, Rumunijos bičiuliais, situacija visur labai panaši – medunešis užsivėlino pas visus. Taip pat ir mūsų šalyje, ir užsienyje turėjome problemų dėl motinėlių auginimo – oro sąlygos neleido joms laiku susiporuoti, tad nukentėjo būsimų avilio karalienių kokybė. – Koks šių metų medaus derlius? Bitininkai jau baigia „išvalyti“ korius – išsukti iš rapsų suneštą medų. Kokia jo vieta medaus rinkoje, kodėl rapsų medaus vis dar nepamėgsta medaus vartotojai? – Nors pavasaris ir vasaros pradžia geru oru nelepino, bet dienos, kai buvo šilta, tikrai buvo geros bitėms rinkti nektarą. Mūsų kraštuose, žinoma, dominuoja rapsai. Kiek teko pasikalbėti su draugijos bičiuliais, tai dauguma suko rapsų medų, nors yra ir kitokio medaus – pienių, sodų, pas kai kuriuos bičiulius – netgi pavasarinio tamsesnio miško augalų medaus. Dauguma bitininkų, išsukę rapsų medų, dabar laukia vasaros žiedų – aviečių, liepų, pievų... Dar vėliau, kas bites vežioja į ganyklas, sulauks žydinčių grikių, rudeniop – garstyčių, juodųjų ridikų, miško augalų. Rapsų medus tikrai nėra prastas – tik reikia jam atrasti vietą. Taip, jis greičiau kristalizuojasi, taip, jis yra baltos spalvos, turi šiek tiek kitokią konsistenciją. Bet tuo jis ir yra išskirtinis! Jį ypač mėgsta vokiečiai, bet, norint jį tiekti vartotojams Vokietijoje, reikėtų atlikti tinkamus tyrimus ir turėti didelius kiekius tokio medaus. Mes, „Bičiuliukai“, džiaugiamės, turėdami tokio medaus, nes galime rekomenduoti jį tiems pirkėjams, kurie užsiima kulinarija ir konditerija, nes rapsų medus neturi ryškaus specifinio kvapo, tad labai tinka kepiniams, gaminant įvairius padažus, mišinius ir panašiai. Taip pat rekomenduojame vietoje cukraus rapsų medų naudoti trinant ir šaldant uogas – braškes, avietes, mėlynes ir kitas. Na, o šiemet, kadangi buvo šaltokas pavasaris, rapsų medus labai pasiteisino skatinant ir auginant bičių šeimas pavasariui, ypač – Buckfast veislės bites. Tiesiog ruošdami skatinamąjį sirupą vietoje cukraus naudojome būtent pernykštį rapsų medų – bitės džiaugėsi, kad gavo medaus, o ne cukraus.
Stadiono gatvėje Kretingoje klojami lietaus nuotekų tinklai ir dar šiemet, pastačius tinklus, turėtų būti atnaujinta gatvės asfalto danga. Užuot džiaugęsi tvarkoma gatve, gyventojai skambina pavojaus varpais, kad po šių rekonstrukcijos darbų ir iki šiol tvinę jų kiemai, tvins dar labiau. Gyventojų teigimu, jų sodybas lietaus, polaidžio vanduo ėmė semti, kai Pastauninko parke pasodinti ąžuolai įsišaknijo tiek, kad jų šaknys išardė drenažą, iškilojo drenažo vamzdelius. Tvinsta ir ąžuolynas, nes vanduo nenuteka į Pastauninko upelį, kelią vandeniui pastoja kalva. „Po staigios liūties kaimyno kieme mašinos ratai iki pusės vandenyje būna“, – pasakojo viena šio individualių namų kvartalo gyventoja, svarsčiusi, kad klojant lietaus nuotekų vamzdyną, kartu ir melioracijos sistemą sutvarkyti reikėjo, kad to nepadarius vanduo kiemus dar labiau skandins.
Šį pirmadienį bendrovė „Kretingos vandenys“ gavo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto pajūrio aplinkos ir biochemijos laboratorijos atlikto Vydmantų nuotekų valyklos išleidžiamo vandens tyrimo rezultatus – vanduo atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Vydmantų nuotekų valykla jau ne vienerius metus buvo nepajėgi tinkamai išvalyti į ją sutekančių nuotekų. Dėl į gamtą iš valyklos išleidžiamų teršalų kenčia ne vien vydmantiškiai, Žibos upeliu į Baltiją nutekantys teršalai teršia visa, kas pakeliui, ir gyventojų šulinius. Koks įvyko stebuklas, kad po paskutinio garsaus šį pavasarį plačiai nuskambėjusio triukšmo dėl valyklos daromos žalos, valykla birželį ėmė dirbti sklandžiai? Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad situacija Vydmantų nuotekų valykloje gera, nuotekos išleidžiamos išvalytos. „Įtarėme, kad didžiausia tarša buvo iš „Jovaigės“ gamyklos, paprašėme, kad nuo birželio 6 dienos gamykla sustabdytų veiklą. Tada paėmėme mėginius, padarėme tyrimus ir įsitikinome, kad nuotekų valykla negyva – dėl per didelės taršos žuvę nuotekas valančios bakterijos“, – sakė E. Alonderienė. Prireikė kelių parų, kol „Kretingos vandenų“ darbuotojai išvalė abi valyklos nuotekų talpas, į jas suleido naujas bakterijas – iš Kretingos nuotekų valyklos atvežtą vadinamąjį aktyvųjį dumblą. Reikia keturių parų, kol bakterijos įsigyvena ir užsiveda procesas. Viena talpa buvusi mažiau užteršta, tad ją pavyko greičiau atgaivinti.
Pasveikino varduvininkus ir pasidžiaugė nuveiktais bendruomenės darbais
Tradiciniai Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidai bei vasaros šventė Darbėnų miestelio ir jo apylinkių žmones, svečius sukvietė jau 19-ąjį kartą. Šventę organizavusio Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus kultūrinės veiklos organizatorius Artūras Juška teigė, kad, norint neatsilikti nuo gyvenimo, kasmet, rengiant šventę, reikia naujovių. „Tos naujovės – tai ir atlikėjų, grupių kaita, kadangi žmonės nori įvairovės. Vienas mano, kaip šventės organizatoriaus, prioritetų – kad atlikėjai savo repertuarą atliktų gyvai, kad būtų kuo mažiau fonogramos“, – A. Juška pasidžiaugė, kad jam tradicinei šventei Darbėnuose pavyko prikalbinti grupes „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Vairas“ – būtent tokius atlikėjus, kurie dainuoja gyvai, nuoširdžiai bendrauja su publika, moka su ja komunikuoti. Anot A. Juškos, žmonės tai supranta ir vertina kultūros darbuotojų pastangas – gal todėl tiek gausiai jų susirinko Darbėnų gimnazijos stadione, šalia mokinių ir Darbėnų gimnazijos bendruomenės, seniūnijos puoselėjamo Vytauto Didžiojo parko. Ne tik kad pasivaikščiotų po gausią mugę, papramogautų su šeimomis, pasiklausytų samdytų atlikėjų, bet ir pasidžiaugtų saviveiklininkų – Darbėnų gimnazijos vaikų šokių kolektyvo (vadovas Laurynas Krasauskas), Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus suaugusiųjų šokių kolektyvo „Okata“ (vadovė Birutė Bendikienė) atliekamais šokiais ir visi sykiu paplotų varduvininkams Petrams, Povilams, Paulinoms, Pauliams, Petronėlėms. „Varduvininkus sveikiname be jokio išankstinio sąrašo – tiesiog sukviečiame visus atėjusiuosius į sceną, nuo mažo iki didelio, nuo jauno iki seno. Šiemet, vėlgi ieškodami naujovių, juos pasveikinome ne tradiciniais ąžuolo lapų vainikais, bet aukso spalvos medaliais, kad jie kuo ilgiau primintų įvykusią šventę ir dideliame žmonių būryje paminėtas varduves“, – kalbėjo A. Juška. O paklaustas, kiek laiko užtrunkama, norint surengti gerą gausią šventę, pusiau pajuokavo, kad nuo „vienų Petrinių iki kitų.“
Prisistatė vartotojams ir ryžosi suvienyti žemdirbius
Genčų Medsėdžiuose ūkininkaujantys „MR. Ūkio“ savininkai Monika ir Raimondas Pareigiai, antrą kartą savo valdose surengę festivalį „Nuo lauko iki stalo“, teigė, kad jų tikslas – ne tik prisistatyti produkcijos vartotojams ir parodyti, kaip ir kokiu keliu šviežia mėsa atkeliauja iki stalo. „Mūsų noras – suvienyti žemdirbiškąją bendruomenę, kad visuomenei kartu parodytume, jog be ūkininkų, jų darbo išgyventi būtų neįmanoma“, – kalbėjo M. ir R. Pareigiai. Jie pasidžiaugė, kad kvietimui dalyvauti šventėje pritarė visi verslo partneriai. „Tie, su kuriais bendradarbiaujame ir be kurių mes negalėtume vystyti ūkio“, – teigė sutuoktiniai, akcentuodami, kad, norint užauginti sveikus galvijus, reikia pradėti nuo žemės – ją gerai įdirbti, užsėti ir užauginti derlingas pievas, gyvulius šerti kokybišku pašaru, rūpintis jų sveikata. M. ir R. Pareigiai vysto mišrų ūkį – 2016-aisiais pradėję nuo 4 karvių šiuo metu jie prižiūri 120 galvijų bandą, kurios didžiąją – apie 60 proc. – dalį sudaro grynaveisliai limuzinai, kitą dalį – mišrūnai. Pašaro – žolės, šieno, šienainio, grūdų – ūkininkai užsiaugina patys. Užpraėję metai ūkininkams pašarų ruošimo prasme buvę ne kokie: iš 10 ha pievų prisuko vos 9 rulonus šienainio, kai pernai iš vieno hektaro suko beveik po 30 rulonų. „Esame priklausomi nuo gamtos: kai sausra – tai ir žolės mažoka. Kokybiškas pašaras – labai svarbu, kadangi jis turi įtakos mėsos kokybei“, – sakė sutuoktiniai.
|
|
