Pajūrio naujienos
Help
2017 Balandis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną9°C debesuotumas 50 %
Naktį0°C debesuotumas 35 %
Komentarų topas

(1146) 2017-04-28

Kretingos turguje švilpauja vėjai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Trečiadienio rytą turgus priminė rėtį – apytuščiai prekystaliai neviliojo ir pirkėjų.

„Sveiki atvykę į turgaus uždarymą“, – taip ironiškai nusiteikę Kretingos turgaus prekeivai praėjusį trečiadienį pasitiko „Pajūrio naujienų“ korespondentus. Ir iš tiesų, jei anksčiau žmonės plūsdavo į Kretingos turgų būriais, lyg į atlaidus, dabar jame tuščia – tarp prekystalių tešvilpauja šaižūs pavasario vėjai.

Prekiautojai kaltina „Lidlą“

„Orai baisūs, žmonės neina. O už tai, kad turgus nyksta, padėkokite gerajam „Lidlui“, – piktinosi nuo lietaus ir skersvėjų tarp prekystalių besidangstantys prekiautojai.

Janina Viršilienė iš Kretingsodžio, atvežusi parduoti keliasdešimt vištų bei putpelių kiaušinių ir kelis ryšulėlius ridikėlių, sakė stovinti čia nuo 7 val. Tačiau apie 10 val. ji sakė tepardavusi vos keletą putpelių kiaušinių – už vienetą prašė po 10 centų, o už 10 vištos kiaušinių – 1,7 Eur.

„Suprastėjo turgus: maniškių vištų kiaušinių niekas neperka todėl, kad šiandien atvežė pigesnių – po 1,5 euro“, – pasiguodė moteris. Ji sakė, stambiuose prekybos centruose nesilankanti, pati užsiauginanti daržovių, kiaušinių, ir dar lieka jų parduoti: „Ką sugebu iš 5 arų žemės sklypelio, tą ir išspaudžiu. Ožką turiu, bet ir tą reiks likviduoti – tvarte vietos vištelėms atlaisvinti.

J. Viršilienė sakė pastebinti, kad turgaus pirkėjai skiriasi: pensininkai ateina pasišnekėti, pasimatyti kits su kitu, o jaunesni – apsipirkti.

Svarbiausia – pabendrauti

Pačios užaugintų daugiamečių gėlių daigais prekiaujanti garbaus amžiaus Toma Ramanauskienė prisipažino, jog viena moteris buvo užsisakiusi vadinamąjį krapinį bijūną, tą vieną tądien ir tepardavusi. „Labai šalta, dar niekas nenori darže kapstytis, dėl to neina nė į turgų pirkti. O mes, gėlininkai, bet kokiu oru knaisiojamės po žemę – norisi gi centą prie pensijos prisidurti“, – atviravo T. Ramanauskienė.

Ji neslėpė, jog nei pavasariniai skersvėjai, nei šaltis jos neatbaido nuo turgaus: „Galiu ir visai nieko neparduoti, man norisi ne tik su augalėliais savo 2 arų sklypelyje, bet ir su žmonėmis pabendrauti“, – kalbėjo buvusi Šiaulių gėlininkų draugijos narė, po vyro mirties apsigyvenusi pas dukterį Kretingoje.


Reda ANDRIEKIENĖ:

– Jaunos šeimos, ypač mes, moterys, progai esant, labiau mėgstame išgurkšnoti po taurę vyno, na, vyrai kartais – ir stipriau. Kadangi gyventojai žinos, jog jiems nebebus įmanoma kaip civilizuotoje šalyje butelį vyno ar alaus nusipirkti parduotuvėje tik tada, kada jo iš tikrųjų reikia, iš anksto užsipirks dėžėm. Gali būti, kad ir per vieną vakarą išgers viską, ką turi. Taigi įstatymo efektas, manau, suveiks priešingai. Ne draudimų reikia, o valdžia turi ieškoti priežasčių, dėl ko žmonės nusivylę ir geria be saiko.

Antanas BUIVYDAS:

– Alkoholio tema man neaktuali, neragauju jau kokius 20 metų. Na, kiek aš žinau, ypač atšilus orams, Rotušės aikštėje ant suoliukų tupinėjantys „kapeikų“ prašytojai iš kažkur jau parsineša „samagono“, nes pamėgtojo, dėl silpnumo „Nepilnamečiu“ tarp draugelių vadinamo vynuko, turinčio 15 laipsnių, jau nebeįperka. Draudimais valdžia nieko nelaimės, labiau praras. Tik kai kurie mūsų prekybos centrai alkoholio butelių galėtų nebrukti žmonėms į akis – šiuos skyrius partraukti labiau į salės gilumą ar prie išėjimo.

Algirdas VIRŠILAS:

– Nežinau, ar padaugės kvaišalų vartotojų, jų ir taip yra, ypač tarp jaunimo, o normaliems žmonėms ribodama galimybes nusipirkti alkoholį, valdžia norimo rezultato nepasieks, tik valstybės biudžetą dar labiau nuskurdins. Kai kurie patys naminės išsivirs, o tie, kurie važiuoja apsipirkti į Lenkiją ar nuo mūsų netoli – į Latviją, parsivilks alkoholio tiek, kad galės gerti, kiek nori, kas liko, dar ir kitam parduoti. Eurą kitą papildomai į kišenę įsidėti niekam nepamaišys.

Stasys VALANČIUS:

– Tegu riboja, bet tai yra absurdiškas Seimo žingsnis, nors man – nei šilta, nei šalta, nes „čierkelę“ nebent šventės proga pakeliu. Tušti tauškalai, kad apribojus prieinamumą žmonės staiga pakeis įpročius ir alkoholio suvartos mažiau – kas gėrė, tas ir gers, o kas negėrė, tam neįsiūlysi. Mano nuomone, tiek dėl alkoholio, tiek dėl kvaišalų poveikio supratimas turi ateiti iš šeimos. Kokį pavyzdį rodo tėvai, tokie užaugs vaikai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vakar Kretingos rajono tarybai buvo pristatytos Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitos už 2016 metus – daugiausiai diskusijų kilo dėl „Kretingos turgaus“, patyrusio 13,5 tūkst. eurų nuostolį, bei „Kretingos komunalininko“, kuris, kai kurių tarybos narių manymu, nesistengia taupyti iš biudžeto gaunamų lėšų ir ateityje gali virsti į „lesyklėlę“ saviems.


Kristina ir Viktoras Kavaliauskai atviravo, jog sodinti braškių daigus po plėvele – atsakingas darbas, todėl svetimiems jo nepatikėtų.

Šukėje gyvenantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai aukštosiose mokyklose įgytas matematikos ir informatikos mokytojos bei saksofono muzikos atlikėjo profesijas, regis, iškeis į uogininkystę kaime.

Skubėdavo paliesti žemę

„Su instrumentu neatsisveikinu, juolab kad turiu ir ką pamokyti groti“, – vyras mosteli ranka į čia pat, po kambarį, straksintį dvejų dar neturintį Žygimantą. Vyresnėlis poros sūnus, beveik 7-erių Adomas, dar tebebuvo mokykloje.

Mažeikiuose augęs, save asfalto vaiku vadinantis Viktoras prisipažino, jog veikla, kuria užsiima dabar, jam – netikėta ir įdomi. „Su Kristina, nors ji gimusi ir užaugusi ūkininkų šeimoje, niekada negalvojome gyventi kaime. Susipažinome būdami studentai Klaipėdoje, manėme, kad kursimės čia“, – pasakojo jis.

Viskas prasidėjo nuo diplomuotos matematikės-informatikės darbo paieškų, kurios pamažu ir atvedė į gimtąjį Kretingos rajoną, iki Senosios Įpilties. „Įsidarbinau Darbėnų gimnazijos Piliakalnio skyriuje. Tuo metu tėvai, pasistatę naują būstą, savo senąjį namą tame pačiame kaime užleido mums. O čia – ir šiltnamis, ir lapojantis daržas – viskas man taip artima, tarsi ant lėkštutės padėta! Būdavo, grįžtu po pamokų iš mokyklos – ir tuoj prie ūkio darbų. Paneriu rankas į žemę – smagu, geresnio atokvėpio būti negali“, – atviravo Kristina.

Kol kas mažojo sūnaus priežiūros atostogose tebesanti jauna moteris negalvoja, ar darbui mokykloje tikrai bus padėtas taškas. „Laiko dar yra, tačiau jaučiu, jog širdis daugiau linksta prie to, ką darau dabar“,– šypsojosi ji.


Norvegus moko sveikatos semtis iš gamtos

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis

„Esu vienintelė Norvegijoje, kuri savo rankomis renka vaistažoles ir jas paruošia vartojimui“, – tvirtino dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti ir socialine darbuotoja dirbanti 65 metų Salva Buzinovienė, kuri, grįžusi atostogų į Lietuvą, būtinai apsilanko ir Kretingoje: čia gyvena šeimas sukūrę jos vaikai bei bičiuliai.


Sodo įvairovė – derliui ir sveikatai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

„Tokį šaltą pavasarį turėtume džiaugtis bent tuo, jog sodai dar nespėjo sužydėti. Priešingu atveju šalnos pridarytų labai daug žalos“, – teigė „Pajūrio naujienų“ bičiulis agronomas Fortūnatas Mingėla, teigdamas, jog dar galima suskubti daug ką pasodinti: obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, vyšnias.


Jaunajai viešosios komunikacijos specialistei Gintarei Labotakytei (antra iš kairės) studijų metais itin artimas tapo šilumą spinduliuojantis ispaniškas temperamentas.

Melodingas ispanų kalbos skambesys kretingiškei studentei 24-erių Gintarei Labotakytei – jau įprastas, tačiau nepaprastas reiškinys. Pasirinkimas įsilieti į egzotiškos kultūros propagavimą merginai atvėrė duris ne tik į naują veiklą – mokytojavimą, bet ir suteikė galimybę sutikti nuostabių žmonių, puoselėjančių bendras idėjas.

Ispanų kultūra uždega ir jauniausius

„Įprastai dėstytojos nori dirbti su vyresniais mokiniais, todėl mano meilė vaikams padėjo užpildyti nišą darbo rinkoje“, – teigė šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) paskutiniame magistrantūros kurse studijuojanti G. Labotakytė.

Gavusi pasiūlymą padirbėti ispanų kalbos pedagoge pradinukams mergina tuo užsiima nuo rudens ir sako jau sukaupusi įvairios patirties.

„Aš mokau imersijos būdu, tai yra mokykloje dėstau tik ispaniškai, ir vaikai manęs kalbant lietuviškai niekada nėra girdėję“, – neįprastą mokymo būdą įvardijo G. Labotakytė.


Priešpaskutiniai metai mokykloje III klasės gimnazistams iš pažiūros gali atrodyti vieni lengviausių – dešimtos klasės egzaminai jau praeityje, o dvyliktos – tik po metų. Kaip bebūtų, nederėtų pamiršti, kad vienuoliktokams pailsėti prieš kitąmet laukiančius brandos egzaminus bei stojimo į aukštąsias mokyklas maratoną neleidžia mintis apie pavasarį jų laukiantį pasirinkto dalyko metinio projektinio darbo gynimą. „Kuprinė“ aiškinosi, kaip mokiniai bei mokytojai vertina šiuos darbus bei jų svarbą.


Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime kasdien susiduria su įvairiais pasirinkimais. XXI amžius yra pilnas naujovių, tad einant per pasaulį jaunam žmogui iškyla begalė klausimų: ką rinktis, kuo tikėti, o kuo ne, kas gerai, o kas blogai?


Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos keliautojų grupė prie Reimso katedros Prancūzijoje.

Balandį 22 Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, lydimi 6 mokytojų, lankėsi Prancūzijoje, Paryžiuje, tačiau kelionės metu pabuvojo ne tik sostinėje.

Keliauninkai išvyko iš Lietuvos anksti ryte ir keliavo per Lenkiją, kitą dieną pralėkė pro Vokietiją, nepamiršdami stabtelti nykštukinėje kunigaikštystėje – Liuksemburge, kur aplankė įmantrų miesto senamiestį, Konstitucijos aikštę, Dievo motinos katedrą, Didžiųjų hercogų rūmus bei jų tvirtovės fragmentus. Galiausiai trečią dieną autobusas pajudėjo Paryžiaus link, pakeliui aplankydamas žymiąją Reimso katedrą, kur būdavo karūnuojami Prancūzijos karaliai.

Pasiekus Paryžių, turistams buvo pravesta ekskursija po žavingą, jaukų, buvusį bohemišką Monmartro rajoną. Teatro aikštė – miesto menininkų meka, kalvos viršūnėje iškilusi Šventosios širdies bazilika, Kliši bulvaras. Mulen ružas – žymiausias Prancūzijos kabaretas, Vakarų Europos bohemos simbolis.

Vėliau pabrėžiečiai tyrinėjo Defansą – ateities miestą, kuris pribloškė įspūdingų formų stiklo ir plieno konstrukcijomis. Mokiniai užlipo į Naująją arka – „Defanso galvą“, nuo kurios atsivėrė įspūdinga Paryžiaus panorama.


Pastarąsias keletą savaičių vaikų ir jaunimo teatro studija „Atžalynas“ neturėjo laiko nė atsikvėpti, nes dalyvavo net trijuose konkursuose užsienyje ir Lietuvoje. Ir nors dirbo įtemptai – visuose skynė laurus.

Iš Rygos festivalio „Atžalynas“ parsivežė Grand Prix ir stilingiausio spektaklio nominaciją, iš Klaipėdos – taip pat Grand Prix bei nominaciją „Už vilties ir laimės skleidimą“, asmeniniais diplomais buvo apdovanoti atžalyniečiai Danielius Mizgiris ir Kotryna Vaineikytė.


Viena iš aktualiausių temų dabartinėje Lietuvoje – emigracija. Ir nenuostabu – kasdien dalis lietuvių palieka savo gimtąjį kraštą, tikėdamiesi geresnio gyvenimo svetur. O liūdniausia tai, kad didelė dalis emigrantų – jaunimas, žadantis užsienyje mokytis, uždarbiauti. Emigracijos problema aktuali ir Kretingos miestui bei rajonui. Požiūriu ir mintimis šia tema pasidalino keli jauni kretingiškiai, Pranciškonų gimnazijos mokiniai.


Kamilė Stonkutė, 14 m.:

– Knyga, kuri paliko man didžiausią įspūdį, be abejonės yra Denio Leahano „Kuždesių sala“. Tai – mistinio žanro kūrinys, kurį man rekomendavo viena draugė. „Kuždesių sala“ sužavėjo veikėjų mąstymu bei jausmais. Manau, kad būtent ši knyga mane paskatino atrasti ir pamilti mistines bei detektyvines istorijas, tačiau vaikščiodama tarp knygų lentynų aplenkiu siaubo žanro knygas, nes jose, mano nuomone, viskas rašoma labai jau perdėtai ir neįtikinamai.

Giedrė Stankūnaitė, 16 m.:

– Mano širdį labiausiai pavergė Davido Almondo knyga „Skeligas“, parodžiusi, jog visuomet, nesvarbu, kaip sunku tau būtų, yra išeitis. O kodėl būtent ši knyga? Manau todėl, kad ji kupina meilės, rūpesčio, užuojautos bei pagarbos kitam, o tai, kaip žinia, kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu. Šią knygą radau visiškai atsitiktinai, neatsisakiusi mokyklos skaityklos vadovės siūlymo, dėl ko labai džiaugiuosi. Manau, jog ši knyga yra viena iš tų, kurias galima skaityti keletą kartų, vis iš naujo ir iš naujo. Šiaip labai mėgstu mistinio žanro knygas, tačiau vengiu detektyvų, nes jie tiesiog ne prie širdies.

Dominyka Bričkutė, 15 m.:

– Esu perskaičiusi nemažai knygų, nors laisvo laiko tam rasti yra išties sunku. Knygos labai didelės įtakos mano gyvenimui nedaro, nors ir neneigiu, kad kai kurios turi gilią prasmę, tačiau labiausiai mane sužavėjo Rūtos Šepetys kūrinys „Tarp pilkų debesų“. Tai knyga, pasakojanti nuostabią istoriją apie nepakartojamus veikėjus. „Tarp pilkų debesų“ mano rankose atsidūrė istorijos mokytojos bei bibliotekos darbuotojos dėka. Pirmiausia mano akį patraukė knygos viršelis, tačiau pradėjus skaityti, turinys pranoko visus lūkesčius. Tad labiausiai man patinka skaityti tokias knygas, kurios kažko pamoko – psichologines arba pasakojančias apie paauglių gyvenimą. Norėčiau knygoms skirti kur kas daugiau savo laiko ir taip prailginti jau perskaitytų kūrinių sąrašą.

Simonas Vigėlas, 17 m.:

– Knyga, kuri labiausiai mane paveikė yra Albero Kamiu romanas „Svetimas“. Šioje knygoje pasakojama apie žmogų, kuris nežaidžia pagal gyvenimo priimtas taisykles. Ją radau labai paprastai – naršydamas internete. Gana dažnai pats nesivadovauju, mano nuomone, jau pasenusiais standartais, todėl ši knyga padėjo man suprasti, jog pasaulis yra pilnas kitokių žmonių, o tai ir padaro gyvenimą įdomesnį bei patrauklesnį. Labiausiai mane žavi filosofinės knygos. Negalėčiau įvardyti žanro, kurio labiausiai nemėgstu, mat tokio nėra, tačiau, jei atvirai, manęs netraukia poezija.

Monika Kutelytė, 16 m.:

– Jei reikėtų išskirti vieną kūrinį, tai būtų Julie Kagawos fantastinė knygų serija „Geležies fėjūnai“, kuri mane paveikė labiausiai bei paliko neišdildomą įspūdį. Būtent ši knygų serija parodė, kokia svarbi yra šeima, kad paskui mylimus žmones sektum net į pasaulio kraštą. Be to, šios knygos yra atgaiva protui ir išvaduoja nuo kasdienybės, privalomos mokyklinės literatūros skaitymo. „Geležies fėjūnus“ atradau visiškai atsitiktinai, eidama pro parduotuvės knygų lentynas. Pirmiausia, atkreipiau dėmesį į dailius viršelius, o tuomet sugalvojau perskaityti pirmos knygos aprašymą, kuris pasirodė be galo įdomus. Tikrai nepasigailėjau įsigijusi šias knygas. Kai jas perskaičiau, fantastika tapo mano mėgstamiausiu knygų žanru.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Palangiškiai 36 metų Dovydas Lukaitis ir 30 metų Linas Vaitkus nė nenumanė, kad tada, kai jie bandė užvesti ir iš vietos pajudinti pavogtą ir Darbėnų miške slepiamą prabangų visureigį „Lexus“, juos stebėjo pasaloje budėję policijos pareigūnai. Antradienį D. Lukaitis ir L. Vaitkus stojo prieš Palangos miesto apylinkės teismą.


Rajono veteranų salės futbolo pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: „Topoliai“ (melsvi marškinėliai) – I v., „Grafas“ (oranžinė apranga) – II v. ir „Sanpola-Baltija“ – III v.

Rajono salės futbolo pirmenybių finale susigrūmė ,,Topolių“ ir ,,Grafo“ veteranai. Rungtynes sėkmingiau pradėjo favoritais laikyti ,,Topoliai“, po Mariaus Valskio ir Sauliaus Drąsučio įvarčių 10 minutę pirmavę 2:0. „,Grafas“ nepasimetė ir po dviejų Egidijaus Šakio įvarčių išlygino rezultatą 2:2. ,,Topoliai“ netruko atkurti dviejų įvarčių persvaros, o kėlinio pabaigoje Mindaugas Alksnys dar kartą priartino ,,Grafą“ prie varžovų (4:3). Įtampa išliko ir antrajame kėlinyje: ,,Topoliai“ vis didino persvarą iki 2 įvarčių, bet ,,Grafui“ vis pavyko skirtumą sušvelninti, o pabaigoje nedaug trūko ir iki išlyginamojo įvarčio.

Po laimėto finalo ,,Topolių“ vadovas Rimantas Macius neslėpė džiaugsmo, teigdamas, kad komandai puikiai sekasi veteranų pirmenybėse, o visus apdovanojimus sunku ir suskaičiuoti. Jis negailėjo komplimentų varžovams: ,,Finalas buvo labai kovingas, smagu, kad finale susitiko dvi rimtos komandos ir kova vyko iki pat rungtynių pabaigos“. R. Macius taip pat pasidžiaugė, kad šiemet nebuvo traumų ir problemų susirenkant į varžybas.


Kanale žuvų – atsitiktinai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gamta

Salantiškis Alfonsas Pocius pasipiktino, kad, jo žodžiais, iš užtvenkto Erlos upelio kanalo, jame išneršus lydekoms, šį pavasarį buvo nuleistas vanduo. „Kodėl dabar nuleido vandenį – kažkas pasielgė gana barbariškai“, – įsitikinęs skaitytojas.


Trečiadienį ugniagesiai darbavosi Kartenos seniūnijoje esančiame Pecelių kaime, kuris yra visai šalia Plungės rajono – čia teko surinkti teršalus, kurie pasipylė iš vilkiko, įvažiavusio į griovį. Teršalai buvo surinkti sėkmingai – į Minijos upę jie nutekėti nespėjo.


Grožėjosi Gėlių paradu ir spalvų jūra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kelionės

Floristika besidominti Kretingos Šv. Antano dienos centro vadovė Margarita Lizdenytė išvien su kolege Rūta Kalniene buvo išvykusios į Olandijoje kas pavasarį rengiamą tradicinį Gėlių paradą. O apsilankiusios Keukenhofo miesto gėlių parke, parsivežė idėjų, kaip pagražinti centro, o ir Kretingos miesto aplinką.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas