|
|
|
(1264) 2018-06-22Miesto šventės matematika
Sakoma, kad ūkininkai viščiukus skaičiuoja rudenį, o miestiečiai šventės išlaidas – jai pasibaigus. Šiemet Kretingos miesto šventė kainavo 45 tūkst. Eur: 35 tūkst. Eur iš biudžeto skyrė rajono Savivaldybė, vietos verslininkai paaukojo apie 10 tūkst. Eur. Vasaros estradoje vykusiai Dainų šventei „Tai gražiai mane augino“ iš biudžeto skirta 15 tūkst. Eur. Detektyvas dėl ekrano Vasaros estradoje, regis, neapsieita be incidento. Liudininkų žodžiais, ruošiantis Dainų šventei, vienas iš dviejų scenoje pakabintų LED ekranų krito, o krisdamas sumaitojo dar ir aptarnaujančio personalo mašiną. Apie renginius aptemdžiusį įvykį Kultūros skyriaus vedėja Dalia Činkienė teigė sužinojusi iš kitų. „Tuo metu pati estradoje nebuvau, kaip tai atsitiko, nemačiau, nieko negaliu komentuoti. Pasakysiu tik tiek – ačiū Dievui, kad sunkiasvoris ekranas nesužalojo žmonių“, – sakė ji. Anot D. Činkienės, už scenos paslaugas atsakinga bendrovė „Muzikos servisas“ turi saugos sertifikatus, atsiliepimai iš kitų renginius ir miesto šventes organizuojančių miestų – geri, o nelaimės galinčios ištikti bet ką ir bet kuriuo momentu. Vedėja paaiškino, ir kodėl Kretingai prireikė dviejų ekranų: „Kiekvieną šventę stebim, kaip sklinda garsas, norim, kad kretingiškiai bei miesto svečiai jaustųsi kuo patogiau. Sėdintieji dešinėje estrados pusėje prasčiau galėjo matyti scenos gilumoje esantį ekraną, tad nusprendėme pritvirtinti dar vieną“. Paklausta, ar už nukritusį LED ekraną, kuriuo nepasinaudojo, Savivaldybė vis tiek turės sumokėti pinigus, D. Činkienė atsakė: „Veikia žmogiškieji faktoriai. Iš šios viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios įmonės mes ir taip išsiderėjome sutartyje nenumatytų papildomų paslaugų. Kiti teikėjai galbūt būtų sakę „Ką nusipirkot, tą gavot“, o šie buvo geranoriški“. „Pajūrio naujienos“ pakalbino ir patį 12-us metus veikiančios, patirties rengiant žinomų atlikėjų turus per Lietuvą bei miestų ir miestelių šventes turinčios bendrovės „Muzikos servisas“ vadovą Raimondą Marozą. „O kas jums sakė, kad ekranas nukrito? Man tik smalsu žinoti, iš kur ateina tokie gandai? Tas ekranas gavo elektros krūvį, nebeveikė, todėl mes jį demontavom. Nei LED ekranas, nei mūsų mašina nenukentėjo, jokių nuostolių mes nepatyrėme“, – R. Marozas suskubo paneigti faktus. š
Ar pasiteisino rajono Savivaldybės sprendimas riboti alkoholio prieinamumą per miesto šventes?
Raguviškių įkalnes šienauja avys
Raguviškiuose nuo mažumės užaugusio 42-jų Virginijaus Brazausko išmoningai puoselėjamą kone 2 ha ploto sodybą nuo kelio, leidžiantis į Minijos slėnį, slepia pušynas. Visi sodybos statiniai augte suaugę su vietovės gamta: pušys stiebiasi į debesis per dviaukštes pirties terasas, iškeltuose inkiluose apsigyvenę skirtingų rūšių paukščių, o kalvotos vietovės šlaituose žolę rupšnoja pulkas avių. Pušys perauga terasų lubas Verslą Raguviškiuose nuo molinių lipdinių pradėjęs buvęs rajono politikas, dabar – švaros įmonės „Raguvilė“ savininkas V. Brazauskas, prieš kelerius metus įsigijęs sklypą kaimo prieigose, ėmėsi tvarkyti apleistą žemę, į kurią kolūkio laikais pildavę katilinės šlaką bei kitokį šlamštą, ir joje kurtis. „Dieną naktį tvarkėme kuopėme tą vietą. Iš pradžių galvojau pasistatyti nedidelę pirtelę, bet savo draugo pirtininko Dariaus Dirmeičio paskatintas, kitaip perplanavau erdves, iš vienaukštės ji tapo dviaukšte“, – pasakojo V. Brazauskas, akcentuodamas, jog pagrindinis jo siekis buvęs išsaugoti nepažeistą gamtą – senąsias pušis. Kai teko viešėti Švedijoje, tvirtino jis, pamatė, kaip švedai, statydami namus, nepjauna šalia augančių medžių, atvirkščiai – juos išsaugo. Todėl ir jis, prisiminęs švediškus architektūros ypatumus, nusprendė, kad pušys gali sau augti terasos viduryje. Pušims stypstant ir storėjant kamienams, ertmes lubose galima padidinti. Pušų kamienai – tarsi natūralios statinio kolonos, o terasos turėklai, verslininko išmone, užpildyti ne medinėmis lentelėmis, bet tvirtai perpintomis virvėmis. „Man patinka natūralus grožis, – atviravo pašnekovas. – Viduje, užvertus galvą, pro stoglangį matosi plaukiantys debesys ir pagal vėją linguojančios pušų viršūnės“, – tvirtino sodybos šeimininkas.
Miškininkai ir ugniagesiai perspėja: miškai ir pievos tokios išdžiūvusios, kad įsiplieksti gaisrui užtektų net menkiausios kibirkšties. Tad žmonės raginami šiomis dienomis elgtis ypač atsargiai.
Įdomybes išbando savo sodyboje
Kretingoje, J. Jablonskio gatvėje, gyvenantis Kęstutis Krasauskis per žiemą interneto platybėse surastas žemės ūkio įdomybes – kaip ką sodinti ar sėti – pavasarį-vasarą pritaiko savo sodyboje. Viena naujovių – šiaudų ryšyje pasodintos ir auginamos bulvės. Kol kas jos veši tikrai gerai, tik nežinia, koks bus derlius. Iš pradžių bulvės dygti nelabai norėjusios, bet dabar jos, per kaitrą laistomos, jau žydi, o bulvienojai išsikeroję ir vešlūs. Bulves K. Krasauskis sodino taip: sluoksnis šiaudų, tada sluoksnis žemių ir – 4 bulvės. Užbaigus vieną „aukštą“, buvo dedamas kitas ir vėl – 4 bulvės, pridengtos žemėmis ir šiaudais. Bulvienojai iš šiaudų ryšio išlindo taip, kaip jiems reikėjo – į visas puses. Šiauduose auginamos bulvės nereikalauja tiek priežiūros, kiek esame įpratę: nereikia ravėti, vagoti, o tręštantys šiaudai, matyt, suteikia maistingųjų medžiagų besivystantiems šakniavaisiams.
Žaliuojantis ir mėlynuojantis birželio turgus
Kretingos turguje ant prekystalių žaliuoja pirmosios lauko sąlygomis užaugintos daržovės – salotos, krapai, burokėlių lapai, petražolės, svogūnlaiškiai, kai kur krepšiuose sveiku raudoniu sublyksi braškės, tik nesuprasi: vienur skelbia, kad jos lietuviškos, kitur – kad lenkiškos, o kainą rašo vienodą. Kam pirmųjų mėlynių, kam – žirnių? „Mūsų braškės – pačių užaugintos, tikrai lietuviškos, skanios, saldžios, – tikino prisistatyti nepanorusi jauna prekeivė. – Trys eurai už kilogramą.“ O kretingiškį Rimantą Stonkų sutikome „prisimėlyniavusį“. „Antai ten, už kampo, moterėlė parduoda“, – mostelėjo jis. Tačiau pirmosiomis mėlynėmis prekiaujančiųjų turguje buvo ir daugiau. „Ankstus rytas, iš kitų, kurie arčiau, uogas išgraibstys, ir tada ateis mano eilė“, – juokėsi Aloyza Čiunkienė iš Juodupėnų kaimo. Už litrą šių sveikatai naudingų uogų, išvakarėse kruopščiai surinktų Daubėnų miške, kaip ir kiti prekeiviai, Aloyza prašė 5 Eur, o už puslitrį – 2,50 Eur. Pirkėjai galbūt kartais paniurna: „Et, brangoka“, tačiau tiems, kas kelias valandas per dieną nugarą lenkia, tokia kaina – į pigiąją pusę. „Skabai po vieną uogą, dedi į saują, kad būtų švarios, išrenki lapelius ar šakeles. Uodai apie ausis zyzia, puola, kanda, erkės įsisiurbti grasina – toks darbas toli gražu ne pyragai“, – sakė A. Čiunkienė. Tris litrus uogų ji, sakė, prirenka per 4 valandas, ilgiau nesikankina.
Krikščioniškas ir patriotiškas vertybes puoselėjantiems Pranciškonų gimnazijos mokiniams trečiadienį suteiktos Juozo Giedraičio fondo (JGF) metinės stipendijos, skirtos mokslo, uniformų bei rekolekcijų išlaidoms. Stipendijoms gauti šiemet norą pareiškė vienuolika gimnazijos mokinių: jie siuntė prašymus, rekomendacijas bei rašė rašinius tema „Per tikėjimą ir kančią į šimtmečio Lietuvą“. Fondo stipendijų skirstymo komiteto nariai įvertino mokinių prašymus ir vienerių metų stipendijas nusprendė skirti devyniems moksleiviams nuo šeštos iki pirmos gimnazijos klasės: Martynai Lipskytei, Linui Daugėlai, Gerdai Jedenkutei, Ugnei Spučytei, Akvilei Slušnytei, Rugilei Šutaitei, Dainiui Valantinui, Justinai Šiaulytei ir Gabrielei Slivskytei. Apdovanojimas už geriausią rašinį, skirtas pirmos gimnazijos klasės mokiniui Linui Daugėlai, kuris aprašė savo močiutės Eugenijos gyvenimo tremtyje istoriją. Stebėdamos gimnazisto įvertinimą, ašarų nesulaikė jo močiutė ir mama. „Graudi, ilga gyvenimo Irkutske istorija. Močiutei labai sunku ją prisiminti, ji pasakojo verkdama, išgyvenimai išlikę iki pat šių dienų. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Linas šitaip įvertintas“, – sakė gimnazisto mama Virginija Daugėlienė.
Pučiamųjų garsai – nuo Platelių ežero
Kretingiškio trimitininko Sigito Petrulio bei jo bičiulio Platelių meno mokyklos vadovo Virginijaus Valančiaus iniciatyva, talkinant Telšių šauliams, šią savaitę Plateliuose buvo surengta jubiliejinė kūrybinė-edukacinė stovykla jauniesiems Lietuvos muzikos talentams ugdyti. „Penkerius metus iš eilės rengiame vasaros stovyklą tam, kad kuo daugiau vaikų sudomintume pučiamųjų instrumentų muzika, o talentingus vaikus dar labiau paskatintume gilintis į muzikos pasaulį‘, – tikino Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojas bei Klaipėdos muzikinio teatro orkestro atlikėjas S. Petrulis. Jo nuomone, tam, kad vaikai pailsėtų nuo mokyklos suolo, geriausia vieta esanti gamtos prieglobstis, juolab – viename iš gražiausių Žemaitijos kampelių, prie Platelių ežero. Kai realizuoti šią idėją, sumanytą išvien su kitais S. Šimkaus konservatorijos pedagogais, jis pasiūlęs kolegai V. Valančiui, gimęs bendras sėkmingas projektas. „Šiemet, kaip ir pernai, stovyklautojams talkina Žemaitijos šaulių 8 rinktinės šauliai bei jų vadas Julius Svirušis iš Telšių. Šauliai stovyklos programą paįvairino sporto rungtimis bei užsiėmimais – šaudymo, dviračių lenktynių bei žygių“, – apie specifinę stovyklą, kurioje suderintas aktyvus sportas ir menas bei edukacija, kalbėjo trimito meistras. Jo žodžiais, šiandien, birželio 22-ąją, Platelių miestelio apylinkės skambės dūdų garsias – įvyks stovyklos uždarymas. Baigiamasis stovyklautojų pučiamųjų muzikos koncertas tradiciškai rengiamas ant Platelių ežero ir jo pakrantėse. Per penkias stovyklos dienas 38 vaikai, kurių amžius – 10–15 metų, suvažiavę iš Kretingos, Platelių, Plungės, Klaipėdos, Palangos ir Vilniaus meno mokyklų, pabuvojo ir Palangos pučiamųjų orkestro rengiamame tradiciniame kurorto festivalyje „Dūdų vasara“.
Į mylimą miestą – su natiurmortų paroda
Birželio 27 dieną 15 val. Kretingos kultūros centre kretingiškis tautodailininkas 84-erių Alfonsas Sereika atidarys naujausių savo sukurtų natiurmortų parodą ir į ją ateinant laukia savo bičiulių, pažįstamų bei visų kūrybos gerbėjų. Į Kretingą, kur prabėgo didžioji A. Sereikos gyvenimo dalis, kur gimė ir ilgus metus mokytojavo jo žmona Elena, A. Sereika pastaruosius metus sugrįžta tik vasaroti, – žiemas jis leidžia Vilniuje. „Peržiem bute sostinėje nėra ką veikti, tad nuolatos tapau. Vien per šią žiemą sukūriau 60 paveikslų – peizažų, natiurmortų, kuriuos dar norėčiau parodyti savo mylimo miesto žmonėms“, – sakė A. Sereika, save laikąs tapytoju realistu, kuriam patinka tikroviški potėpiai, gerai tarpusavyje derančios ryškios spalvos. Tapo aliejumi, išsyk pasiruošia po kelias drobes. Kuria iš vaizduotės, o kartais popieriuje prisimeta patikusio vaizdo kontūrus. Jo mėgstamos temos – gamtos vaizdai, gėlės, įdomūs statiniai. Portretai jo netraukia. Kone visos menininko namų Kretingoje sienos užpildytos jo sukurtais paveikslais ir jis prisipažino, jog savo darbų neskaičiuojąs: „Po 200-ojo paveikslo pamečiau skaičių, – daugumą jų tiesiog išdovanoju.“
Buvusiai žemėtvarkininkei pasiūlė skirti nelaisvę
Kitą savaitę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai skelbs nuosprendį 53 metų kretingiškei buvusiai žemėtvarkininkei Javitai Anužytei, o taip pat – ir 40 metų alytiškiui Raimondui Jančiauskui bei 36 metų Klaipėdos rajono gyventojui Rolandui Šveikauskui, kurie kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą žemę. J. Anužytei siūloma skirti laisvės atėmimo bausmę.
PALANGOJE. J. BASANAVIČIAUS g. Birželio 18 dieną apie 4 val. pranešta, kad kavinės lauko terasoje pavogti du dviračiai: TREK, kurio vertė – 500 eurų, ir MEK, kurio vertė – 250 eurų. Dviračiai buvo palikti neprirakinti. Taip pat nuo stalo dingo telefonas „HUAWEI P9“, kurio vertė – 300 eurų. Padaryta 1 tūkst. 50 eurų turtinė žala. KOPŲ g. Birželio 19 dieną Palangos pareigūnams pranešta apie vagystes iš dviejų kioskų. Iš vieno kiosko pavogta 100 eurų, muiliukų, žiebtuvėlių. Iš antrojo kiosko pavogta 88,40 eurai, įvairių gaiviųjų gėrimų, kurių vertė – 78 eurai, kasos aparatas, kurio vertė – 100 eurų.
„P. n.“ informacija
Gimnastikos šventė – metų rezultatui įvertinti
Pagal Neformaliojo vaikų švietimo programą jaunąsias gimnastes Kretingoje ugdanti pedagogė Laima Idė savo auklėtines sukvietė į aerobinės gimnastikos šventę, kurioje viešėjo ne tik mergaičių tėvai – savo pasirodymais džiugino ir svečiai iš Molėtų pradinės mokyklos bei Molėtų r. Alantos gimnazijos. Šventę pradėjo sportinių šokių šokėjai, treniruojami šokių mokytojo Ingrido Kiškio. Po to sekė jaunųjų gimnastų pasirodymai. Programos būta įvairios: vieni demonstravo daugiau akrobatikos, kiti – šokių elementų. Tačiau visus juos suvienijo aerobinės gimnastikos pratimai, siekis pademonstruoti špagato ir „ratlankių“ rekordus. „Pasirodo, jog ne viena gimnasčių ratlankį padaro ne tik dviem, bet ir viena ranka“, – mergaičių pasiekimais pasidžiaugė L. Idė, kurios vedamus gimnastikos užsiėmimus skirtingo amžiaus – nuo ikimokyklinio iki VII kl. – grupėse lanko 55 mergaitės. Gimnastikos mokytoja akcentavo, jog šventės tikslas – įvertinti metų darbą, auklėtinių pasiektą rezultatą ir tuo nudžiuginti tėvus. „Vaikai jiems surengė šventę savo darbu“, – sakė L. Idė.
Nepagarba palaidotiems kolumbariume
Į redakciją paskambinusi skaitytoja Nelė Oškinienė sakė, jog jau kelintąsyk, lankydama artimo žmogaus kapą Petrikaičių kapinėse, matanti netvarką prie kolumbariumo.
„Tegu tai bus mūsų dovana Kretingai gimtadienio proga“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis, pasidžiaugęs sėkmingu komandos pasirodymu ugniagesių mokomajame-parodomajame renginyje „Saugus kaimynas – saugiai gyvenu ir aš“, kur net dviejose rungtyse iškovotos prizinės vietos. Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos rinktinę sudarė Sigitas Grinevičius, Leonas Bieliauskas, Nerijus Galdikas, Mantas Trakumas, Marius Rimkus ir Pranas Viršilas, kuris buvo rinktinės vyresnysis. Šie vyrai buvo nepralenkiami gaisrinės žarnos traukimo rungtyje, kur laimėjo I vietą, o kovinio išdėstymo mokomosiose-parodomosiose varžybose pelnė II vietą. „Mums tai – antrosios varžybos, joms rengėmės ir rezultatai nenuvylė. Pernai gaisrinės žarnos traukimo rungtyje taip pat buvome pelnę I vietą, tad per metus taip patobulėjome, kad ne tik neužleidome pozicijų, bet ir labai gerai pasirodėme dar vienoje rungtyje. Didžiuojuosi šiais vyrais, kurie ne tik puikiai atlieka tarnybines funkcijas, bet ir garsina Kretingos savivaldybės vardą“, – kalbėjo N. Ciparis. Renginys „Saugus kaimynas – saugiai gyvenu ir aš“ birželio 16 dieną įvyko Klaipėdos rajone, Priekulėje esančiame Vingio parke. Renginyje, kurį suorganizavo Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, dalyvavo ne tik ugniagesių komandos iš Klaipėdos rajono, bet ir Kretingos, ir Šilalės rajonų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, Lietuvos ugniagesių-gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo. Komandoms, kurias sudarė po 6 ugniagesius-gelbėtojus, teko įveikti tris rungtis: teorinių žinių ir bendrųjų gebėjimo testą, praktinių įgūdžių ir traukti žarną. Tradiciniu renginiu „Saugus kaimynas – saugiai gyvenu ir aš“ siekiama populiarinti ugniagesio-gelbėtojo profesiją, kelti ugniagesių-gelbėtojų fizinį ir moralinį pasirengimą, skatinti gyventojus būti atsakingiems už savo ir kaimyno saugumą, padėti nelaimės atveju savanoriaujant.
„P. n.“ informacija
|
|
