Vairuotojams tenka ne tik kaskart pasitikrinti, kaip pasikeitė eismas rekonstruojamoje sankryžoje, tačiau ir saugotis nekliudyti pėsčiųjų, kurie gatvę kerta ten, kur įpratę, nesižvalgydami, kad dabar perėja yra nukelta į kitą vietą.

Jau ryškėja rekonstruojamos Žemaitės al. ir Vilniaus g. žiedinės sankryžos kontūrai – tačiau kol ji nebaigta, panašu, kad daugiausia nepatogumų patiria pėstieji. Nors jiems skirta perėja Žemaitės al. yra laikinai perkelta artėliau ligoninės, tačiau pėstieji važiuojamąją kelio dalį kerta taip, kaip sugalvoja.

„Pajūrio naujienų“ skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo vieną rytą pastebėjusi remontuojamoje sankryžoje besiblaškančią pradinukę – ši šokinėjo nuo bortelio ant bortelio ir, atrodė, nelabai nutuokia, kur eiti.

„Pakalbinau tą mergaitę – papasakojo, kad ji sirgo ir į mokyklą sugrįžta po pertraukos. Per tą laiką situacija sankryžoje gerokai pasikeitė ir mergaitė nebežinojo, kaip pereiti gatvę, kad pasiektų mokyklą, – kalbėjo pašnekovė. – Parodžiau jai, kur dabar yra pėsčiųjų perėja ir palydėjau iki mokyklos, tačiau pagalvojau: juk toks po sankryžą besiblaškantis vaikas gali pakliūti ir po mašinos ratais. Kuris vairuotojas tokioje netikėtoje vietoje gali tikėtis, kad priešais išdygs pėsčiasis?“

Vaikus palydi tėvai

Kad pėstieji rekonstruojamoje sankryžoje pasiklysta, pastebi ne vienas vairuotojas – žmonės vaikšto palei atitvarus, ieško perėjos, tyčia ar netyčia važiuojamąją dalį kerta tam neskirtoje vietoje. Nors sankryžoje blaškosi ir suaugusieji, tačiau daugiausiai nerimo kyla dėl vaikų saugumo.

Jurgita Tertelienė, kurios vaikai mokosi Marijono Daujoto progimnazijoje, „Pajūrio naujienoms“ prisipažino kiekvieną rytą juos palydinti į mokyklą. „Ketvirtokas sūnus gatvę pereina be problemų, bet šešiametę dukrą visada lydžiu ir į mokyklą, ir iš mokyklos. Bijau: jei seniau, kai dar sankryža buvo reguliuojama laikinais šviesoforais, kiekvieną rytą pasitaikydavo bent vienas vairuotojas, kuris važiuodavo per raudoną signalą, tai kas bus dabar? Ar tikrai vairuotojai sustos prie pėsčiųjų perėjos? Man – neramu. Bent jau kol kas“, – atviravo J. Tertelienė.

Moteris pastebi, kad ji ne vienintelė taip elgiasi – prie mokyklos po pamokų būriuojasi pradinukai, kurie laukia, kada jų pasiimti atvyks tėvai, neleidžiantys gatvę kirsti patiems savarankiškai. „Tiesą pasakius, aš ir sūnaus, nors jis jau vyresnis, prašau, kad man paskambintų prieš eidamas per sankryžą ir paskambintų ją perėjęs. Kol kas susitarimo laikosi“, – sakė J. Tertelienė.

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

Festivalio vedėjai (iš kairės) Virginija Kochanskytė, meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė ir Juozas Pocius.

„Dainavome Lietuvai ir širdyse kiekvienas glaudėme Lietuvą“, – taip šeštadienį, pasibaigus tradicinio Kretingos dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ atidarymo iškilmėms, teigė viena Vakarų regione išgarsėjusio renginio iniciatorių ir vadovių Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Anot direktorės, nors neįprastai šiltas auksinis ruduo dalį kretingiškių bei miesto svečių išviliojo prie jūros ar marių, Žiemos sode klausytojų netrūko. Koncerto metu „Memelio“ kvartetas pažėrė savo atliekamus „Muzikos perlus“, o su tokius kūrinius, kaip Vytauto Klovos „Tylūs tylūs vakariele“, Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ dovanojusiu Klaipėdos choru „Aukuras“ Juozo Naujalio bei Maironio „Lietuva brangi“ publika atsistojusi dainavo kartu.

Susidomėjimo sulaukė ir visas muziejaus parodų sales užpildžiusi kraštietės Irenos Valiulienės kūrybos darbų paroda „Mano pasaulis piešiniuose ir tapyboje“. Autorė Kretingoje baigė vidurinę mokyklą, nuo 1961-ųjų gyvena Vilniuje. Nors iš profesijos inžinierė, širdyje – menininkė. Tapyba ir grafika jai tapo pomėgiu: lanko dailės studiją „Paletė“, yra surengusi 14 personalinių parodų. Šios autorės paveiksluose dominuoja Žemaitijai būdingos ryškios žalios, raudonos spalvos, daug liaudiškų motyvų.

V. Kanapkienė neabejojo, jog, jeigu ne Klaipėdos, Palangos, Kretingos įstaigų bei organizacijų vadovų, verslininkų parama, kretingiškiai neturėtų galimybės pabuvoti profesionaliuose ir brangiai kainuojančiuose renginiuose, kuriuose sutelkiami geriausi šalies meno kūrėjai, muzikantai, solistai.

„Mūsų žmonėms belieka tik pasinaudoti gera proga, ateiti, pamatyti, pasiklausyti, pasigėrėti, išgyventi emocijas“, – sakė direktorė. Spalio 26-ąją, penktadienį, 18 valandą muziejuje skambės Vilniaus tradicinio džiazo ir svingo grupės „Home Jazz Band“ bei solistų Mildos Stasaitytės ir Mindaugo Bikausko atliekami kūriniai.

Penktasis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ festivalis, globojamas Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos, šiemet skirtas Lietuvos 100-mečiui. Festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė pristatydama koncertą taip pat prisiminė valstybės 100-mečio priešistorę, istoriją ir chorinės muzikos kūrėjų vaidmenį joje. Ypatingą nuotaiką tradiciškai kūrė Kretingos dvarą valdžiusių grafų personažais virtę aktorė Virginija Kochanskytė ir kraštietis žurnalistas Juozas Pocius.

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas pasidžiaugė, kad dabar, norint apklausti vaikus, jų nebereikia vežti į kitą miestą – taip vaikai patiria mažiau streso, o teisėsaugininkai gali racionaliau organizuoti darbą.

Kad vaikas jaustų kuo mažiau įtampos – toks buvo pagrindinis siekis, Kretingos rajono policijos komisariate įrengiant vaikų apklausos kambarį. Jis nė iš tolo neprimena įprasto policijos kabineto – jaukumo jausmą kuria žaismingai dekoruotos sienos, minkšti baldai, žaislai, o ir apklausą čia vykdo ne uniformuotas pareigūnas, o psichologas.

Tokius specialiai vaikų apklausoms skirtus kabinetus, reaguojant į Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, teko įsirengti visiems šalies policijos komisariatams. Kretingoje vaikų apklausos kabinetas veikia nuo vasaros, čia jau įvykdyta keletas nepilnamečių apklausų.

„Atsižvelgdami į jų rezultatus, tobuliname vaikų apklausos kabinete esančią įrangą, siekdami, kad apklausos būtų kuo kokybiškesnės“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Vaikų apklausas vykdo psichologai, kurie yra specialiai parengti šiam darbui – jie su nepilnamečiu kambaryje lieka dviese. Psichologas, susipažinęs su bylos medžiaga ir užduotimis, kokias aplinkybes reikėtų sužinoti, pats parenka klausinėjimo strategiją ir tokią klausimų formuluotę, kokia vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir individualias savybes, būtų priimtiniausia, lengviausiai suprantama. Visas pokalbio turinys yra fiksuojamas ir tampa bylos dalimi.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Spalio 14 d. apie 9 val. 50 min. kretingiškis pasigedo kieme, J. Pabrėžos g., stovėjusio automobilio „Nissan X-Trail“, kurio vertė – 11 tūkst. Eur. Automobilyje buvo ir avių kirpimo mašina, kurią šeimininkas įkainojo 300 Eur. Pirminiais duomenimis, automobilis buvo paliktas neužrakintas, jame buvo ir užvedimo rakteliai.

Tą pačią dieną apie 11 val. automobilis rastas Marijampolėje, P. Armino g., po eismo įvykio. Sulaikyti galimai šį nusikaltimą padarę 1987 m. gimęs Pagėgių sav. gyventojas ir 2000 m. gimęs kretingiškis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos.

Panašu, kad jiems teks aiškintis ne tik dėl to, kodėl pasiėmė svetimą automobilį ir kokiu tikslu atsidūrė Marijampolėje, bet ir dar dėl 2 mobiliojo ryšio telefonų bei garso kolonėlės dingimo. Šių daiktų pasigedo asmenys, kurie išvakarėse kartu su sulaikytaisiais dalyvavo išgertuvėse – apie pastebėtas vagystes buvo informuota policija.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Noro sėsti girtam už vairo nesulaiko nė didelės baudos – savaitgalį policijos pareigūnams įkliuvo po vieną neblaivų mopedo ir automobilio vairuotoją, o dar vienas vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Susidurti su girtais asmenimis pareigūnams teko ir aiškinantis smurto artimoje aplinkoje atvejus.

„Tradiciškai: kuo savaitgalį šiltesnis oras, tuo daugiau darbo turi policija“, – paskutinių dienų įvykius apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.

Savaitgalį pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai, iš kurių 2 – dėl smurto artimoje aplinkoje.

Šeštadienio popietę pareigūnams teko aiškintis konfliktą, kilusį tarp sugyventinių. Teko priimti ir nelengvą sprendimą – kadangi atvykus pareigūnams, vyras buvo pasišalinęs, o moteriai nustatytas 2,01 promilės girtumas, nutarta iš šeimos paimti 2 vaikus ir perkelti juos į saugesnę aplinką.

Apie konfliktą kitoje šeimoje policija buvo informuota sekmadienį apie 18 val. – šįsyk buvo sulaikyta ir į areštinę uždaryta 1984 m. gimusi moteris, kuriai nustatytas 1,87 prom. girtumas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Kretingos Minija“ pasiekė istorinę pergalę – po beveik trijų dešimtmečių minijiečiai iškovojo Lietuvos futbolo federacijos II lygos Vakarų zonos nugalėtojų vardus ir įrodė, kad futbolas Kretingoje – gyvas.

„Kretingos Minija“ po papildomų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakar zonos rungtynių neutralioje aikštėje – jos įvyko Mažeikių centriniame stadione, stebint gausiai sirgalių, į savo pasiekimų istoriją pirmąkart įsirašė šios lygos Vakarų zonos nugalėtojų vardus.

Savo varžovą Plungės „Babrungą“ „Kretingos Minija“ nugalėjo 5:0. Tos dienos herojai, pelnę įvarčius, buvo: 5-ą min. – Mantas Elzbergas, 15-ą min. – Nerijus Jurkaitis, 64-ą min. – Mindaugas Grušauskas, 76-ą min. – Donatas Surblys, 80-ą min. – Evaldas Kaliniauskas.

Nuo pat rungtynių pradžios „Kretingos Minija“ buvo rimtai nusiteikusi, ir jau 5-ą min. po perdavimo iš krašto atšokusį kamuolį kaire koja į varžovų vartus nukreipė krašto saugas Mantas Elzbergas. Pelnę įvartį minijiečiai nesitraukė ir kėlė grėsmę prie varžovų vartų. Po vienos atakų ir sužaidus gražią kombinaciją baudos aikštelėje po Mindaug Grušausko perdavimo rezultatą padvigubino krašto gynėjas Nerijus Jurkaitis.

Kad varžovai atsigautų po tokio nokauto, prireikė 25 min. Likus žaisti apie 10 min. I kėlinio plungiškiai porą kartų bandė grasinti „Kretingos Minijos“ vartams, tačiau su jų bandymais puikiai susidorojo komandos gynėjai ir vartininkas Martynas Viluckas.

Per pertrauką rūbinėje minijiečiai pasikalbėjo, jog vis dėlto žaidžiamas finalas, ir rezultatas 2:0 nieko nereiškia: futbolininkai suprato, kad negali sau leisti atsipalaiduoti, kad varžovai eis į priekį ir bandys lyginti rezultatą. Taip ir buvo: pirmąsias 10 antrojo kėlinių minučių varžovai bandė mūsiškius laikyti įtampoje, atakavo, tačiau „Kretingos Minijai“ pavyko susitvarkyti gynyboje ir atlaikyti varžovų šturmą.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą – įkūrė Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą, įkurdami Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.

Svarbu – ne vardas, o saviraiška

Asociacija vienija kelias dešimtis kuriančių žmonių iš Žemaitijos regiono – Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Skuodo, Rietavo. „Mes bendraujame tarpusavyje, rengiame šventes, į kurias pasikviečiame svečių iš visos Lietuvos. Šįkart į mūsų pirmojo 5-erių metų jubiliejaus šventę be nuolatinių dalyvių atvyko tolimų svečių – skaitovų bei muzikantų – iš Kauno, Kėdainių, Kupiškio“, – kalbėjo asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai G. ir J. Tiškai.

Kūrėjų veikla nėra sisteminga – ji įvyksta proveržiais, todėl, pasak J. Tiškaus, visi „sublizga“ suvažiavę į šventes, – todėl ir buvęs sumanytas toks asociacijos pavadinimas. O į tradicinę asociacijos rengiamą poezijos šventę, tarsi į derlingą kūrybos kraitę, žmonės suveža tai, ką sukuria per ilgus vasaros vakarus.

„Tuos žmones mes vadiname liaudies poetais, nes neįgaliajam kūryba yra labai stipri dvasinė terapija. Čia jie nesidrovi vieni kitų: susirinkę su įvairiomis savo negaliomis, bet būdami tarp savų, jie pamiršta apie ligas. Juos pagauna kūrybos džiaugsmas ir jei nors trumpam pasijaučia sveikais“, – tvirtino pašnekovai.

G. Tiškuvienė patikino, jog jų sambūriui nėra svarbu kuriančiojo vardas, jo praeitis ar užimamos pareigos, o tik– pats žmogus: „Mes taip pat nevertiname – geriau ar prasčiau skamba jo poetinis žodis ar muzika, svarbiausia yra tai, kad žmogus kuria ir taip išreiškia save.“

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...