Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 68 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1186) 2017-09-19

  • Įvykis

  • Įvykis

Po susidūrimo automobilis „Chrysler“ buvo nublokštas į elektros atramą, kurią nuvertė (nuotr. kairėje), o avarijos kaltininko vairuotas visureigis „Mercedes-Benz“ rėžėsi į privačios sodybos tvorą ir ją apgadino.

„Ar reikia, kad žūtų žmogus, jog būtų imamasi kažkokių priemonių?“ – taip vietiniai gyventojai reagavo pamatę, jog sekmadienio popietę P. Vileišio g. ir Šiaulių g. sankryžoje įvyko dar vienas eismo įvykis. Laimei, šįkart žmonės nenukentėjo, nors po susidūrimo abu automobiliai sugadinti nepataisomai.

Visureigis „Mercedes-Benz“, važiuodamas Šiaulių g., nestabtelėjo prie „Stop“ ženklo, ir įvažiavo į sankryžą – ją tą pačią akimirką kirto automobilis „Chrysler“, važiavęs pagrindiniu keliu – P. Vileišio g.

Paskutinę minutę vaiką persodino kitur

Po susidūrimo „Mercedes-Benz“ trenkėsi į privačią sodybą juosiančią tvorą ir ją apgadino, o automobilis „Chrysler“ buvo nublokštas į elektros atramą – ši nuo smūgio nuvirto, kuriam laikui gatvę palikdama be elektros. Abu automobiliai buvo sugadinti nepataisomai.

„Kai mano vyras išlipo iš automobilio, ir priėjo prie kito vairuotojo, šis jam pasakė: „Ko išpuolei?“ Jis galvojo, kad mes esame kalti, ir tik tada, kai pradėjome jam aiškinti, rodyti kelio ženklus, suprato, kas nutiko. Žmogus buvo šoko būsenos, jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja gerai“, – pasakojo „Chrysler“ automobiliu važiavusi Aida Andriukaitienė.

Nei ji su vyru, nei, pirminiais duomenimis, visureigiu „Mercedes-Benz“ važiavusi senjorų pora sužalojimų nepatyrė. „Prieš kelionę mūsų dukrytė sėdėjo gale ir tik paskutinę minutę nusprendėme ją persodinti į mano sesers mašiną. O per avariją pagrindiniai smūgiai ir buvo į automobilio galą – į vieną pusę trenkėsi mašina, o kita puse rėžėmės į stulpą“, – kokia tragedija galėjo baigtis eismo įvykis, bijojo ir pagalvoti A. Andriukaitienė.


Dėl tęsiamų Žemaitės al. rekonstrukcijos darbų vakar buvo uždarytas pėsčiųjų eismas tiltu per Akmeną – mokiniai į mokyklą ir iš jos pradėti vežioti autobusu. Šį sekmadienį trumpam bus uždarytas ir transporto eismas Vilniaus g.


Kūrėjui tiko sėdėti grafo krėsle

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
E. Giedrimo drobėse užfiksuota Kretingos praeitis.

Didis žemaitis, nukeliavęs nemenką gyvenimo kelionę. Savo darbais įprasminęs Kretingos miesto ir dvaro praeitį. Jam šiandieną tinka sėdėti grafo Tiškevičiaus krėsle, nes jo senelis ir tėvas draugavo su grafu Aleksandru, vaikščiojo po rūmus. Taip Kretingos muziejaus Baltojoje salėje, aktorei Virginijai Kochanskytei pasodinus į istorinį krėslą garbų kretingiškį Edmundą Giedrimą, buvo atidaryta 75-mečio jubiliejui skirta jo tapybos darbų paroda. Menininką paviliojo dvaras Ilgamečio Kretingos miesto architekto, dailininko E. Giedrimo drobėse tiksliai, lyg per fotoobjektyvą, užfiksuoti senieji Kretingos dvaro sodybos pastatai, miesto statinių fragmentai, piliakalniai bei išgalvotų pilių vaizdai. Menininkui buvo svarbu statinius perteikti tiksliai, pasitelkus architekto įgūdžius apskaičiuoti mastelius. Ir tik po to jis imasi spalvų, potėpiais įkvėpdamas savo paveikslams gyvybę. „Vieną kūrybinio atokvėpio minutę man pavyko išvilioti Edmundą iš jo dirbtuvių, įkalbėti, kad padėtų į šoną teptukus ir drobes, ir pasikviesti čia. Per gyvenimą dirbdamas įvairius darbus, ir net keliolika metų – vyriausiuoju Kretingos rajono ir Palangos miesto architektu, nesusikrovė didelių turtų, neįsigijo daug žemių, bet puoselėjo meilę savajam miestui, grožio pajautą, išsaugojo bendrystę su žmonėmis. Jo šaknys – ant Akmenos kranto, tarp dvaro akmenų. Dvaras ir paviliojo Edmundą: jis žino kiekvieną kampą, posūkį, akmenį. Ir atstatant dvaro sodybos kompleksą, jis konsultavo, patarė, kartais net įkyrėdavo savo atkaklumu – anot jo, čia reikia pakelti palanges, o čia ištiesinti liniją“, – protarpiais pajuokaudama, E. Giedrimo kūrybą pristatė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė.


Penktadienį vakare Palangos oro uoste budėję VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai gavo informacijos, jog išvykimo salėje triukšmauja ir agresyviai elgiasi galimai neblaivus vyras, ketinęs skristi į Londoną.

Sunkiai aplinkoje besiorientavęs 40 metų lietuvis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, nepaisė uniformuotų pasieniečių reikalavimų liautis, todėl jį tramdant buvo panaudoti antrankiai. Orlaivio įgula atsisakė skraidinti chuliganą, kadangi šis potencialiai kėlė grėsmę skrydžio saugumui.

Vyrui nustatytas 1,67 promilės girtumas. Sulaikytasis perduotas Palangos miesto policininkams.

Pagal VSAT informaciją


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS RAJONE.

Rugsėjo 17 dieną apie 20.28 val. policijai pranešta, kad grybaujant miške, tarp Dimitravo ir Rūdaičių, rasti 6 apie 30 cm ilgio apvalūs pailgi II pasaulinio karo artilerijos sviediniai. Rugsėjo 18 dienos rytą jie išvežti sunaikinti.

PADVARIŲ k. Rugsėjo 17 dieną apie 5 val. sodybos savininkas (gimęs 1961 m.) išgirdo lojant šunį ir prie savo neužrakinto, su rakteliais spynoje palikto automobilio „Audi 80“ vairo pamatė jaunuolį. Kitas vaikinas sukiojosi aplink mašiną. Savininko manymu, vaikinai norėjo pavogti jo automobilį. 1996 ir 1998 m. gimę neblaivūs įtariamieji uždaryti į areštinę.

PALANGOJE.

ŠERMUKŠNIŲ g. Rugsėjo 17 dieną apie 15 val. pastebėta, kad iš gyvenamojo namo kiemo pavogta 1 tūkst. Eur vertės kepsninė.

„P. n.“ informacija


Arboristai fikusą genėjo, prisitvirtinę specialiais diržais.

Vakar Kretingos muziejaus Žiemos sode darbavosi 2 arboristai – medžių genėjimo profesionalai, kurie ėmėsi išgenėti 1987-aisiais, atkuriant Žiemos sodą, pasodintą fikusą bei pakoregavo araukarijos viršūnę.

„Specialistai ne tik išgenėjo fikusą – nė pagalvoti nepagalvojome, jog galėjo nudžiūti tiek daug augalo šakų, bet ir ištaisė mūsų padarytas klaidas – jų buvome padarę, bandydami sekatoriais pasiekti ir praretinti fikusą“, – kalbėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, akcentuodama, jog arboristai Žiemos sodo augalų prižiūrėtojoms suteikė ir naujų žinių, patarimų, kaip reikia genėti augalus. Arboristai į Kretingos muziejų dar sugrįš pavasarį – specialistų pastebėjimu, būtina atnaujinti virves, kuriomis prie oranžerijos stogo pririštas fikusas – netvirtinamas augalas neišlaikytų savo svorio ir nulūžtų arba sulinktų. Anot J. Tertelienės, senieji įtvirtinimai bus pakeisti naujais diržais, kurie neįauga į kamieną ar šakas ir nežaloja augalo.

Paskutinįsyk aukštalipiai, genėję Žiemos sodą, čia lankėsi po renovacijos, 2012-aisiais. Per pastaruosius penkerius metus Žiemos sodo prižiūrėtojos vertėsi, kaip išmanė: ką pasiekė, genėjo pačios, nes augalams reikia šviesos.

Įmonės „Arborita ir Ko“ iš Vilkaviškio specialistams už darbą Kretingos muziejus sumokės apie 300 Eur.

„P. n.“ informacija


Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.


Praėjusį penktadienį, solidarizuojantis su Europos paveldo dienų renginiu „Nuo piliakalnių iki miestų bokštų“, Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko rūpesčiu Vydmantų gimnazijoje buvo surengtas paskaitų ciklas rajono mokiniams „Archeologinio, istorinio paveldo ženklai Vakarų Lietuvoje“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas