|
|
|
(1383) 2019-08-23Baltijos kelyje – širdimi į Lietuvą
Šią dieną prieš 30 metų Baltijos kelyje į 650 km gyvą grandinę susikibti rankomis stojo trijų laisvės trokštančių sesių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – žmonės. Kretingiškiai vyko į šio kelio dalį ties Pasvaliu. Prisiminimais apie tai, ką tuomet išgyveno, ir pasvarstymais, kokį kelią Lietuva nuėjo per šiuos 30 metų, su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo kretingiškės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovės: pedagogė Aldona Kruševičiūtė, Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė ir muziejininkė Danutė Šorienė. Vyko su išsaugotomis trispalvėmis Dabartinėje Rotušės aikštėje, prisiminė A. Kruševičiūtė, sąjūdiečiai buvo iškabinę skelbimus, raginančius kretingiškius vieningai vykti į Baltijos kelią. Išvyko keli autobusai, – jais pasirūpino tuometinis Kretingos rajono komunistų partijos pirmasis sekretorius Valerijonas Kubilius. „Nebebuvo skirstymo – partinis nepartinis, atrodė, kad nebus nė vieno, kuris neis kartu, nepalaikys ir nesistengs dėl tautos laisvės. Žmonės buvo pakylėti, atviresni ir tikresni, negu šiandieną“, – tikino pašnekovė. Į Baltijos kelią žmonės pajudėjo, su pasididžiavimu veždamiesi sovietmečiu išsaugotas ar naujai pasiūdintas trispalves, vyčio ir Gedimino stulpų ženklus, žemės ar giminės kilmės dokumentus. „Vaizdas nepamirštamas: visą kelią judėjome kolona – autobusas po autobuso, automobilis prie automobilio. Krūtines užliejo pakylėto džiaugsmo ir vienybės jausmas, visą kelią traukėme lietuviškas dainas, – buvo kažkas neįprasta ir žodžiais sunkiai nusakoma“, – įspūdžius atgaivino D. Šorienė, į Baltijos kelią vykusi kartu su dešimtmečiu sūnumi, dabar žinomu tautodailininku Tadu Šoriu. Kretingiškiai vežė kryžių Amžinybėn jau iškeliavęs buvęs politinis kalinys Zigmas Krakauskas į Pasvalį vežė paties padirbtą atminimo kryžių. „Parašiau jam trumpą kalbą, tik nežinau, kaip praėjo kryžiaus statymo ceremonija“, – sakė A. Kruševičiūtė, mat, į Baltijos kelią ji išvažiavo su draugų šeima tiesiai iš Vilniaus, iš Sąjūdžio Seimo posėdžio, į kurį buvo pakviesta vieno iš lyderių – Bronislovo Genzelio.
Ragina apkarpyti gyvatvores
Artėjant rugsėjo 1-ąjai pradėta galvoti apie pasiruošimą jai – pėsčiųjų saugumas ne išimtis. Specialistai, policijos pareigūnai rugsėjo pradžioje daug dėmesio skirs pėstiesiems, stebės pėsčiųjų perėjas. „Prie pėsčiųjų perėjų specialistams budėti padės ir Kretingos jaunieji šauliai, kurie stengsis užtikrinti vaikų saugumą“, – įvardijo Kretingos jaunųjų šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas. Bus stebima ne tik, kaip vaikai pereina gatvę, bet kaip vairuotojai praleidžia pėsčiuosius kertančius gatvę. Gyventojus specialistai taip pat ragina ir apkirpti gyvatvores, kurios blogina matomumą kelyje. „Gyvatvores reikia apkarpyti taip, kad netrukdytų vairuotojų matomumui“, – atkreipė dėmesį Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Silva Lopatinienė. Tam dėmesio skirs ir seniūnijos. „P. n.“ informacija
Rotušės aikštė: problema išlieka
Vienas didžiausių Kretingos miesto automobilių statymo skaudulių – vis dar yra Rotušės aikštėje be „laikrodukų“ paliekamos transporto priemonės. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius inicijavo akciją, per kurią ant automobilių priekinio stiklo paliko lapelius su įspėjimais, o sutiktiems vairuotojams padovanojo po „laikroduką“.
Darbėniškio kuriama muzika skamba ir radijo stotyse
Darbėnuose užaugusiam Ramūnui Tamošauskui maždaug prieš ketverius metus kilo mintis įgyvendinti projektą „UraganiuS“. Dabar šio kūrėjo liaudiška muzika skamba ir radijo stotyse. „Tai – mano pomėgis ir mėgstamas darbas nuosavoje įrašų studijoje. Dirbu vienas: esu ir prodiuseris, ir garso režisierius bei muzikos kūrėjas“, – įvardijo jis, pridūręs, kad dainoms tekstų kol kas nerašo.
Labai taurūs ir mažiau taurūs metalai, brangūs ir pusbrangiai akmenys – tokios medžiagos visada asocijuojasi su žodžiu juvelyrika. Tačiau juvelyrą Beną Staškauską kūrybai įkvepia ne tradicinės medžiagos, o plastikas, lava, silikonas.
Visą vasarą vyko Lietuvos krepšinio „3x3“ čempionatas, kuriame dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos auklėtinių komanda „Kretingalė“. Jai atstovavo Rokas Tiškus, Šarūnas Tiškus ir Rokas Žilinskis. Vaikinus treniruoja Vytautas Šližius.
Gimtosios Kretingos vardą garsina šalyje ir užsienyje
Dvi kretingiškės lengvaatletės – 21-erių Augustė Regalaitė ir 24-erių Karolina Deliautaitė – šalyje ir užsienyje garsina ne tik savo mokslo įstaigos – Lietuvos sporto universiteto, bet ir gimtosios Kretingos vardą. Abi jos – trenerio Jono Čižausko auklėtinės, ir ne per seniausiai dalyvavo Norvegijoje įvykusiame Europos komandinėse lengvosios atletikos I lygos varžybose, kur lietuvaičiai įsivertino savo jėgas, varžydamiesi su pasaulinio lygio lengvosios atletikos žvaigždėmis.
Dvaralio kaime, Valerijos Urbonienės sodyboje, atkurta ir pašventinta 1923 metais pastatyta koplyčia. Nors ji matė ir Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių ir sovietines okupacijas, tačiau visas korpusas ir koplyčios detalės išliko iki šiandien.
Kretingoje irgi įamžins prezidento Antano Smetonos atminimą
Užvakar Kretingos rajono savivaldybės Laisvės kovų įamžinimo komisija, vadovaujama Kretingos rajono vicemero Dangiro Samaliaus, pritarė TS-LKD siūlymui tipiniu Savivaldybės atminimo ženklu pažymėti prezidento Antano Smetonos Kretingos mieste, Rotušės aikštėje, pasodintą ąžuolą.
Apie pirtį ir jos karalienę vantą
Šukėje po vienu stogu įsikūrę ir jau daugiau kaip 10 metų kartu gyvenantys Vaida Bružienė bei Rimantas Liebus puoselėja svajonę prieš šias šv. Kalėdas atverti sodyboje pasistatytos pirties duris. Šis statinys, galima sakyti, bus pačių šeimininkų sunkaus darbo vaisius, kadangi darbininkų samdė nedaug, beveik viskas, kas pirtelėje padaryta, atlikta pačių rankomis.
Tėvo ir sūnaus verslas: vienam rūpi krapai, o kitam – riešutai
„Jei nemyli savęs, augink krapus, eik tą lažą“, – juokavo nuo šios veiklos kuo toliau bėgantis kretingiškis Tadas Jurgila. Tačiau Kartenos miestelyje gyvenantis jo 73-jų tėvas Zenonas Jurgila patikino, jog ne viskas yra taip blogai, kaip sūnus nupiešė. Nors fizinio darbo daug, mat vienintelė derliaus nuėmimo technika – rankos ir turguje pirkti peiliai, bet, jei oro sąlygos palankios, po 20 minučių viena dėžė šviežių krapų būna pilna.
Kūlupėniškė – dailiausios Lietuvos kaimo merginos konkurse
Devyniolikmetė kūlupėniškė Erika Benetytė nusprendė dalyvauti socialinio projekto – „MIS Timac Agro–Agroeta.lt“ konkurse, kuriame bus išrinkta dailiausia Lietuvos kaimo mergina. „Šis konkursas suteikia pasitikėjimo savo ir tėvų veikla. Įgyju neįkainojamos patirties, siekdama įgyvendinti iššūkius ir svajones“, – tikino mergina.
Kretinga ir Palanga – du Lietuvos pajūrio miestai, kuriuos skiria tik 10 km, kaip ir Antakalnio bei Pilaitės mikrorajonus Vilniuje, amžiams „pasmerkti“ būti kartu. Buvimas šalia be jokių galimybių išsiskirti turėtų skatinti glaudžią abiem pusėms naudingą partnerystę. Bet ar taip yra iš tikrųjų?
|
|
