|
|
|
(1271) 2018-07-20Naktimis šurmuliuojantys paaugliai – galvos skausmas kaimynams
Kretingiškė, prašiusi neviešinti jos vardo ir pavardės, sakė nebegalinti ilgiau tverti – kaimyno pavėsinėje vakarais susiburianti paauglių kompanija, kuri čia šurmuliuoja iki paryčių ir trikdo nakties ramybę. Sodybos šeimininkas Vaclovas Bumblys teigė su savo anūku paaugliu, pas kurį ir susirenka draugai, jau kalbėjęsis ir žadėjo, kad daugiau tokių situacijų nesikartos. Tačiau panašu, kad šio žodžio jam ištęsėti nepavyko. Vakar V. Bumblio kaimynė „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad ir vėl prieš pat vidurnaktį kaimyno pavėsinėje, kuri yra prie pat jos miegamojo, šurmuliavo paaugliai. Tik šįkart esą jie buvę ne vieni – kartu sėdėjęs ir sodybos šeimininkas V. Bumblys. „Aš jau miegojau, bet prabudau, išgirdusi, kaip kaimynas diskutuoja su jaunimu – kalbėjosi, kad aš „šiokia ir anokia“, piktinosi, kad dėl jų skundžiuosi. Iškišau galvą ir pasakiau, kad baigtų kalbas ir eitų į trobą, nes aš noriu miego, o mane kaimynas rusiškai pasiuntė, pasakė, kad jis savo kieme ką nori, tą daro, ir kad aš galiu nesiklausyti“, – vakaro įvykius perpasakojo moteris. Nors po apsižodžiavimo kaimyno pavėsinė ištuštėjo, tačiau kretingiškė nusprendė, kad ilgiau nebetylės – ji pasiryžusi parašyti pareiškimą policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Į sudrausminimus nereaguoja Moteris pasakojo, kad naktimis kaimynystėje dažnai triukšmaujama – į pavėsinę susirenka 6–8 paaugliai ir garsiai bendrauja, klausosi muzikos, o į sudrausminimus yra nereaguojama. „Kartą tie vaikai pasakė „mes tuoj išsiskirstysime“, o išsiskirstymas įvyko 4.30 val., ir taip tęsėsi visą savaitę. Tas pats buvo ir pernai. Kvietėme policiją, gąsdinome, kad parašysime pareiškimą – bet, pamatę pareigūnus atvykstant iš vienos pusės, vaikai išlaksto pro kitą pusę. Ir pati suprantu, kad policininkai turi ir rimtesnių darbų negu per naktį gaudyti tuos vaikus, – kalbėjo pašnekovė. – Bet man kyla klausimas: o kur tų vaikų tėvai? Negi jiems neįdomu, kur naktis leidžia jų 14–16 metų jaunuoliai, kodėl jiems tai nerūpi?“ Moteris teigė suprantanti, kad jaunimas neturi, kur būti, tačiau esą viskam turi būti ribos. „Nesu idiotė: auginau 3 vaikus, žinau, kad jie turi kažkur susiburti, nesakome, jei tai būtų vieną ar kitą šeštadienį, penktadienį – dėl tokių dalykų nesame kėlę pretenzijų. Ar pabūtų bent jau iki 22–23 val. Bet dabar jau nebejuokinga – ištisai liekame be miego, o juk mums reikia eiti į darbą“, – sakė moteris. Žadėjo nebetriukšmauti V. Bumblys sutiko apie šią situaciją pasikalbėti su „Pajūrio naujienomis“. Anot jo, nėra taip, kad pas jo globojamą anūką draugai rinktųsi kasvakar. „Mano anūkas dirba per vasarą Palangoje, jo draugai – taip pat, tad jie net ir neturi laiko dažnai matytis, dažniausiai susitinka savaitgaliais. Pažįstu anūko draugus – jiems 15–16 metų, jie yra iš jo klasės ar mokyklos, kartu važiuoja į ekskursijas, lanko sporto užsiėmimus, tai yra neišdykę, geri vaikai. Ir pavėsinėje jie ne girtauja – gal garsiau pakalba ir tiek“, – kalbėjo V. Bumblys. Anot jo, ilgesnis jaunimo užsisėdėjimas buvęs praėjusį šeštadienį, tačiau šis atvejis esą tėra vienkartinis. „Aš pats miegojau ir negirdėjau, kad jie triukšmautų, ir tik iš ryto iš kaimynės sužinojau, kad jaunimas jai trikdė ramybę. Aptariau tai su anūku, pasakiau, kad daugiau taip būti negali“, – tikino V. Bumblys.
Ar švenčių metu išskirtinis dėmesys valdžiai neprimena sovietmečio?
Vanduo švarus, maudytis galima
Rajono Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius informavo, jog liepos 18 d. buvo atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių tų rekreacinių vietų, kurias yra pamėgę rajono gyventojai bei svečiai: Kretingos dvaro parko I tvenkinio, Salanto upės (prie užtvankos), Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu, Darbėnų tvenkinio. Stebimose maudyklose vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotų vandens kokybės reikalavimų. Rekreacinių vietų vandens kokybės tyrimus Kretingos rajono savivaldybės administracijos užsakymu pagal patvirtintą grafiką atlieka Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius.
„P. n.“ informacija
Vaikų vasaros stovyklų tikslams įgyvendinti – Savivaldybės parama
Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje surengtoje vasaros poilsio stovykloje vaikai ilsėjosi ir pramogavo dviem pamainomis. Šią galimybę jiems suteikė rajono Savivaldybė, stovyklos tikslams įgyvendinti paskyrusi 890 Eur. Stovyklos programą „Draugaukime, pažinkime, keliaukime“, pagal kurią dviejose pamainose buvo užimti po 18 vaikų, parengė Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės Vilija Lupeikienė ir Rita Stančienė. Pedagogės pasistengė, kad I pamainoje ilsėjęsi V–VIII kl., o II pamainoje – II–IV kl. mokiniai laiką praleistų išties turiningai ir prasmingai. „Į stovyklą pakvietėme tuos vaikus, kurie įvairiose veiklose dėl tam tikrų aplinkybių mažiau dalyvavo per mokslo metus“, – teigė V. Lupeikienė, stovykloje dirbusi su mažesniųjų grupe. Tokia stovykla mokykloje buvo surengta jau nebe pirmą kartą, jos, pedagogių žodžiai, vaikai labai laukia ir noriai dalyvavo meninėje, sportininkėje, turistinėje, kraštotyrinėje bei kitose stovyklos veiklose.
Sulaikė sukčiavimu įtariamus asmenis
Nors dažnai įspėjami apie sukčiavimą telefonu (dažnai vadinamu „alio, mama“), senyvo amžiaus žmonės vis dar apsigauna, nusikaltėliai išvilioja iš jų grynuosius arba banko kortelės prisijungimo kodus. Išgryninami, tretiesiems asmenims pervedami sąskaitose turimi pinigai.
Aplink Lietuvą – dviračiais
Per Lietuvą dviračiais, papuoštais trispalvėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis, keliaujantys entuziastai, žygį pradėję liepos 6-ąją Vilniuje, trečiadienį pasiekė ir Kretingos rajoną. Nors tądien buvo 13-oji dviračių žygio diena, nuvažiuota apie 900 kilometrų, nuovargio veiduose nematyti – vien tik šypsenos ir džiaugsmingi šūksniai. Dviračių žygio, skirto Lietuvos šimtmečiui, dalyviai važiuoja perimetru aplink Lietuvą, lanko labiausiai nutolusias Lietuvos vietas bei valstybių sankirtas. Pakeliui esančiuose miesteliuose sustoja, lanko bendruomenes, įvairius istorinius, gamtinius ir kitus lankytinus objektus. Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubo surengto žygio dalyviai trečiadienį pasiekė Lazdininkus, apsilankė Baltų mitologijos parke, važiavo į S. Įpiltį, kur juos pasitiko ir pietumis vaišino kaimo bendruomenė. Nuo Lazdininkų iki S. Įpilties žygio dalyvius dviračiu lydėjo Darbėnų seniūnijos sporto organizatorius Rolandas Juknevičius. Karių asociacijos keliautojų klubo prezidentas Rolandas Lubys sakė, kad žygis – turistinis, o ne sportinis, tad kelionė kupina nuotykių. „Važiuodami patys susikuriame sau nuotykį su edukacija. Apvažiavome visas galimas karines rinktines, lankėmės ir karinių jūrų pajėgose, mums aprodė karinius laivus, Klaipėdos policijoje kinologai supažindino su savo išdresiruotais šunimis. Vienas žmogus, prisijungęs prie žygio, Jurbarke mums surengė įspūdingą savo nuotraukų galeriją, o prie Kintų sutikom žolininką, kuris pasidalijo gydymo įvairiomis žolelėmis paslaptimis“, – pasakojo R. Lubys.
Meilę Tėvynei įkvepia jos istorija
Vakar iš Vilniaus geležinkelių stoties buvo išlydėtos dvi „Misija Sibiras“ komandos, kurios išvyko į Kazachstaną – Karagandos, Džezkazgano bei Balchašo apylinkes, kuriose dalis lietuvių patyrė tremtį ir kalinimus. Būti šios ekspedicijos dalyve šįmet pretendavo ir 19 metų kretingiškė Irma Vilutytė. Merginai meilė Tėvynei nėra tik skambūs žodžiai – ji prieš 5 metus tapo Lietuvos šaulių sąjungos narė, dabar tarnauja ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose, imasi savanoriškų darbų nevyriausybinėse organizacijose ir net nesvarsto varianto emigruoti iš gimtinės, kurios istorija ji negali atsigrožėti. I. Vilutytė pasakojo, kad atrankoje į ekspediciją „Misija Sibiras“ pirmą kartą dalyvavo dar besimokydama mokykloje – nors tąkart jai sėkmės pritrūko, mergina pabandė savo laimę ir šiemet. Šįkart iš beveik 970 žmonių, užpildžiusių anketas, I. Vilutytė pateko tarp maždaug 80 kandidatų, kurie buvo pakviesti į bandomąjį žygį. „Tai buvo didelis išbandymas – per 2 dienas įveikėme daugiau kaip 50 km, teko eiti ir per miškus, brūzgynus. Tuo metu kaip tik vyravo karščiai. Nors buvo žmonių, kurie patys „atkrito“, neatlaikę sunkumų, tačiau dalyviai labai vieni kitus motyvavo, buvo draugiški ir dalinosi savo mintimis, patirtimi, žiniomis apie Lietuvos istoriją. Grupė buvo labai įvairi, joje – ir jaunimo, ir vyresnių žmonių“, – pasakojo I. Vilutytė, kuri kartu su kitais dalyviais per bandomąjį žygį taip pat sutvarkė partizanų brolių Bagdonavičių gimtosios sodybos vietas. Po šio bandomojo žygio organizatoriai atrinko 20 dalyvių, kuriuos pakvietė dalyvauti ekspedicijoje. „Labai nenusivyliau, kad nepatekau tarp ekspedicijos dalyvių. Atvirai pasakius, žygyje nesijaučiau labai stipri, kartais žygiuojant kildavo minčių, kodėl aš save šitaip kankinu,“ – linksmai pasakojo nutrintas kojas ir nuovargį prisiminusi I. Vilutytė. Be to, svarstė pašnekovė, gal ji pasirodė truputį pasyvesnė už kitus – Klaipėdos universitete radiologiją studijuojančios merginos kitą dieną laukė egzaminas, tad jai buvo sunku atsiduoti vien tik žygio nuotaikai.
Dzūkuojantys „Šalcinio “ kapelos saviveiklininkai aplankė pajūrį
Senojoje Įpiltyje įvykusioje vasaros šventėje pakviestų dalyvauti Punsko kaimo kapelos „Šalcinis“ saviveiklininkų savo jaukių namų terasoje Kretingoje pirmiausia sulaukė Gražina Banienė. Užplikė jiems arbatos, paruošė sumuštinių – priėmė kaip gimines, kiekvieną apkabino. „O kaip kitaip? Visus juos puikiai pažįstu, bet kada susiskambinam, aš tiesiog myliu šiuos žmones!“ – atviravo ji. Prašė nevadinti lenkais Tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją baigusi, už žemaičio, taip pat miškininko, Tomo ištekėjusi, Kretingos miškų urėdijoje miško želdinimo ir apsaugos inžiniere dirbanti Gražina pati yra kilusi iš Punsko krašto, Seinų miesto. Ten ir dabar dar tebegyvena ausiai maloniai dzūkuojantys jos tėvai, brolis, daug klasės draugų bei buvusių kaimynų, ten gyvuoja ir ši daug gerų emocijų teikianti liaudiška kapela. Anot Gražinos, tik tie, kurie nežino istorijos, visus Punsko krašto žmones vadina lenkais. „Na, paklausykit, pakalbėkit su jais – kokie ten lenkai?! O nuvažiuokit – pamatysit ir Seinų kunigų seminariją, tą katedrą, kur palaidotas vyskupas, garsiąją poemą „Anykščių šilelis“ parašęs lietuvių poetas Antanas Baranauskas, ir to poeto vardu pavadinto fondo „Lietuvių namus“, propaguojančius lietuvišką dvasią“, – vardijo G. Banienė. Į Kretingą kartu su „Šalcinio“ kapela atvykusi kultūros specialistė Dalia Astrauskienė kaip tik ir vadovauja „Lietuvių namams“. Be šios kapelos, juose yra susibūrusi vokalinė moterų grupė bei 3 liaudiškų šokių kolektyvai, kurių vienas šiemet dalyvavo Lietuvos 100-mečio garbei skirtoje Dainų šventėje Vilniuje. Visi kolektyvų vadovai dirba sutarčių pagrindu, o jų pareigybes finansuoja Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija, kuriai kasmet teikiami projektai. „Lietuvių namai“ užsiima ne tik kultūrine, bet ir ūkine veikla – turi nedidelį viešbutį, iš kurio taip pat pinigų užsidirba.
Bronislava gimė ir augo atokiame Peldžių kaime. Čia 1938 m. baigė pradinę mokyklą. Dirbo vedėja pieno supirkimo punkte, kuris dar tarpukario metais buvo įkurtas jos tėvų ūkyje. Tėvai – Ona ir Juozas Kniežos. Buvo dori, tvarkingi ir darbštūs ūkininkai. Valdė beveik 30 ha ariamos žemės. Be to, turėjo dar nemažai pievų, ganyklų, jų sodyboje stovėjo aštuoni pastatai. Ypač didelis buvo gyvenamasis namas. Neatsitiktinai jame 1927 m. buvo įsteigta pradinė mokykla, kurioje iš pradžių buvo tik trys skyriai. Vėliau, pagausėjus mokinių skaičiui, buvo atidarytas ir ketvirtas skyrius. Bronislava kilusi iš gausios šeimos – gimė dvylika vaikų. Užaugo dešimt: septynios seserys ir trys broliai. Bronislava – devintoji. Dvidešimt ketverių metų buvo areštuota kartu su mama Ona, broliu Feliksu ir jauniausia seserimi Birute. Tai buvo 1948 m. gegužės 22-oji diena. Ankstyvas šeštadienio rytas. Nubudusios pro aušrą, lakštingalos nedrąsiai virpino savo giesmes galingų, ką tik sulapojusių klevų viršūnėse. Prie senos kūdros, apsitraukusios maurais, žieduotas šakas svarino ievos. Į pavasarinį džiaugsmą skubinosi melsvažiedės alyvos. Deja, tą pasakišką grožį netikėtai užgožė baisūs trenksmai į duris ir langus. Pašokę iš miego, pro langus pamatė kieme šmėžuojančius ginkluotus stribus. Motinai atšovus durų skląstį, uniformuoti vyrai bemat suvirto į vidų.
Šiandien be pėdsakų išnykęs Kretingos pranciškonų vienuolyno sodas – legendinė miesto istorinė vieta, tarpukariu regėjusi daugybę to meto garsių asmenybių – dvasininkų ir pasauliečių bei jaunimo, vėliau Lietuvos ir užsienio lietuvių išeivijos veikloje palikusio didesnį ar mažesnį savo gyvenimo pėdsaką. Vienuolyno sodas buvo įkurtas pietinėje vienuolyno pusėje, jį nuo miesto centro skyrė aukšta akmenų mūro tvora. Jame vienuoliai vykdė ūkinę veiklą: augino daržoves, vaisius savo reikmėms, o garsus bitininkas tėvas Jeronimas Pečkaitis (1885–1925 m.) 1917 m. įkūrė ir bityną, kuris sėkmingai gyvavo iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Nuo miesto triukšmo tvora atskirtas sodas buvo ir vienuolių bei klierikų susitikimų vieta, čia būdavo priimami ir garsūs svečiai, vykdavo įvairūs renginiai, bažnytinių ir katalikiškų organizacijų sambūriai. Sode buvo įrengtas Saulės laikrodis, veikė nesudėtingas fontanas, o ketvirto dešimtmečio pradžioje ant kalvelės pastatyta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ant neaukšto postamento įkurdinta baltos spalvos žiūrinti į miestą skulptūra vaizdavo Mariją visu ūgiu, vienplaukę, stovinčią ant pusrutulio, rankas sulenkusią per alkūnes ir delnais priglaudusią vieną šalia kitos prie krūtinės. Pilna dvasingumo skulptūra, žydintys ir kvepiantys vaismedžiai, rami aplinka sodo lankytojams teikdavo sielos ramybę, padėdavo palikti nuošalyje žemiškas problemas ir pailsėti po sunkių darbų. 1932 m. prie vienuolyno pastačius Šv. Antano kolegijos–pranciškonų gimnazijos pastatą, šį sodą pamėgo ir jos auklėtiniai – būsimieji klierikai – kunigai ir misionieriai bei pasauliečiai, čia mėgę fotografuotis su gimnazijos mokytojais ir savo dvasiniais globėjais.
ISTORIJOS POTĖPIAI
Paskirstė lėšas seniūnijų veikloms
Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos stiprinimui šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 26,3 tūkst. eurų – 7,5 tūkst. mažiau, nei pernai . Šią sumą Savivaldybės administracija išdalino pagal gyventojų skaičių. Lėšos atiteko Darbėnų, Imbarės, Kartenos, Kretingos miesto, Kretingos, Kūlupėnų, Salantų miesto, Žalgirio ir Vydmantų seniūnijoms.
|
|
