Pajūrio naujienos
Help
2016 Gegužė
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 0 %
Naktį7°C debesuotumas 0 %
Apklausa

Ar rajone efektyviai tvarkomos kelių duobės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1046) 2016-05-06

Keturratininkų sąmoningumo dar teks palaukti, o kol kas apeliavimas į jų sąžinę išlieka veiksmingiausiu vaistu“, – apžiūrėdamas keturračių išdraskytą Minijos vagą teigė Salantų regioninio parko specialistas Andrius Kazlauskas.

Prieš tris savaites Minijos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje išvydęs krantais ir bekelėmis važinėjančius 14 keturračių ir motokrosinį motociklą kūlupėniškis Alvydas Šverys neapsikentęs iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kol šie pasirodė, ekstremalų nebebuvo nė kvapo. Pasirodo, saugomose teritorijose, miškuose ir ūkininkų pasėliuose besilinksminantys keturračių vairuotojai – vis aktualesnė problema.

„Matėme, kaip kirsdami upę jie įkrito, vienas kitą tampė, bet visi buvo su šalmais, tad veidų neįžiūrėjome. Ir iš kur jie atvažiuoja – niekas nežino. Bet faktas, kad ne vietiniai – Kūlupėnuose gal tik vienas ar du žmonės turi keturratį motociklą. Žmonės kalba, kad plungiškiai, nors ką gali žinoti“, – apie ramybės neduodančius pramogautojus pasakojo A. Šverys.

Tai, kad keturračiai Minijos kraštovaizdžio draustinį vanoja jau ne pirmą mėnesį, patikino kita kūlupėniškė Oksana Taučiutė, gyvenanti visai greta upės.

„Su keturratininkais susiduriame kone kiekvieną savaitgalį, nesvarbu – žiema ar pavasaris. Jie taip išdrasko takus, kad palijus nei dviračiu, nei pėstute nebegalime keliauti, o juk reikia ir į darbą, ir į mokyklą“, – guodėsi moteris. Anot jos, kartą keturratininkai lėkė tiesiai per kiemą, tada sodybos šeimininkai juos sustabdę, bet šie savo maršruto nepakeitė, tik kiemo teritoriją apvažiuoja didesniu lankstu.

„Atlekia jie nuo Kartenos pusės. Kaip savaitgalis, taip ir važiuoja, ypač šeštadieniais. Ir visada ne po vieną – bent 4–8 „pacanėliai“. O pastarąjį kartą suskaičiavau net 18“, – kalbėjo kūlupėniškė.

Kitas Kūlupėnų gyventojas Algis Švelnys taip pat teigė periodiškai girdintis keturračių gausmą. Nors palei Minijos vagą jų važinėjančių nematęs, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį jie kaimo keliu pralekia Prystovų kryptimi.


Vytautas Daugintis:

– Be problemų. Juk visi jaučiame, kad kainos pakilo, ypač daržovių. Stengiamės jų nepirkti, geriau patys pasiauginame. Iš parduotuvės nusiperkame tik mandarinų, apelsinų. Į didesnius prekybos centrus retai tenuvažiuojame, gal kartą per mėnesį – kaimo parduotuvėje galima rasti beveik visko, ko reikia. O su kainomis būna visaip – kai kurios prekės kaime pigesnės, kitos – didžiuosiuose prekybos centruose.

Janina Paulauskienė:

– Į prekybos centrus mes ir nesiveržiame, turime savo kaimo parduotuvę. Didžiąsias parduotuves seniai reikia pamokyti. Net ir čia, kaime, matome, kad kainos eina prie lito – kiek mokėjome litais, tiek pat reikia mokėti ir eurais, todėl bet ko, vos užsimanę, ir neperkame. Pensijos gi mažos. Kas, kad užsiauginu bulvių, daržovių, pieno nusiperku iš kaimynės, viso kito vis tiek tenka ieškoti parduotuvėje. Bet savaitę, manau, išgyvenčiau ir be jos.

Ignas Paulauskis:

– Nelabai ištverčiau. Pritrūktų gėrimų, pavyzdžiui, mineralinio vandens. Parduotuvėje jis kur kas skanesnis negu iš čiaupo. Prisipažinsiu, apie akciją, kviečiančią neiti į parduotuves tris dienas, negirdėjau, bet jei ji tikrai vyktų, prisidėčiau. Gal tuomet prekybos centrai sureaguotų, nes dabar kainos tokios, kad vienintelė išeitis – mažiau valgyti arba „ant vandens“ sėdėti.

Gintarė Vaitkevičienė:

– Ištverčiau, ir patį sumanymą vertinu labai gerai – jau seniai mūsų valstybėje reikėjo pokyčių. Tik kad būtų pasiektas efektas, tokių akcijų turėtų būti ne viena. Visa mano giminė gegužės 10–12 dienomis, kai siūloma boikotuoti prekybos centrus, į juos žada neiti. O kainos itin pakilo per paskutinį pusmetį. Labiausiai – paslaugų sferoje: brangesni apsilankymai pas dantistus, kirpėjus. Taip pat pabrango maistas, drabužiai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Paminklu įamžins bažnyčios jubiliejų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Artėjant Kretingos katalikų bažnyčios ir parapijos įkūrimo 400 m. jubiliejui, kurį minėsime 2017 m., rajono mero potvarkiu sudaryta darbo grupė pateikė idėjas, kaip šią datą įamžinti kuo įspūdingiau.


Kretingos rajono savivaldybėje įkurtos Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis bei Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Bendikas šv. Florijono dienos proga aplankė ir pasveikino Darbėnų, Kartenos, Salantų ir Baublių ugniagesius, palinkėjo jiems ištvermės bei atsakomybės jausmo kasdien.


Tradiciniame renginyje mergaitės bei merginos patyrė daugybę įspūdžių.

Minint Tarptautinę šokių dieną, Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerė Ieva Januškienė savo auklėtines tradiciškai sukvietė į kasmetinį renginį „Šokių naktis“.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet „Šokių naktį“ netrūko įvairių pramogų: mergaitės ir merginos žiūrėjo filmą, žaidė įvairius žaidimus ir labai, labai daug šoko.

„Šokių naktį“ buvo išrinktos geriausios Sporto mokyklos šokėjos – I v. užėmė Kotryna Kiškytė, II v. – Dominyka Letkauskaitė, III v. – Karolina Mažrimaitė.

Trenerės kvietimu renginyje viešėjo „Impuls“ trenerė Sigita Laurinaitienė, kuri surengė „Vilties šokio“ žaibišką sambūrį – flašmobą bei kretingiškes šokėjas pamokė šokti zumbą.

„Tai buvo pati smagiausia šokių nakties dalis“, – neslėpė trenerė, kuri ankstų rytą su ištvermingiausiomis šokėjomis dar išvyko į Klaipėdą, kur vyko paramos renginys „Vilties šokis“. Šiame renginyje kretingiškės pademonstravo, ko išmoko per naktį, stebėjo renginį ir pagal galimybes paaukojo Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.

„P. n.“ informacija


Kretingos pranciškonų gimnazija tapo geriausiai tvarkomų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso rajoninio etapo nugalėtoja tarp bendrojo ugdymo mokyklų.


Standartų visuomenė turi keistis

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
Viešoje paskaitoje „Žmogus su negalia: griauti mąstymo stereotipus“ dr. Jolita Viluckienė ir jos vyras Tomas Viluckas skatino nebijoti peržengti ribą, eiti į visuomenę ir kurti geresnę aplinką skirtingiems žmonės.

„Jeigu neįgaliųjų ir toliau nebus visuomenėje, jie išliks nematomi. Žinoma, eiti į pasaulį nėra lengva, bet tai, grubiai kalbant, apsimoka – visuomenė tampa kitokia, o tie, kurie yra kitokie, tampa tos visuomenės nariais“, – kalbėjo publicistas Tomas Viluckas, kartu su žmona, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro lektore dr. Jolita Viluckiene, Kretingos Dienos veiklos centre susitikęs su žmonėmis, gyvenančiais su negalia ir greta jos.

Viešą paskaitą „Žmogus su negalia: griauti mąstymo stereotipus“ Dienos veiklos centre surengusi J. Viluckienė negalios temą pasirinko ir savo disertacijai, ir gyvenimui.

„Gyvendama su Tomu tarsi gyvenu su negalia, – kalbėjo J. Viluckienė. – Turiu jį nešioti, valgydinti ir prausti – padaryti už jį tai, ko jis pats negali. Negalia yra labai arti manęs, ji – mano gyvenimo dalis, kurią pati pasirinkau prieš 12 metų. Tačiau viską galėčiau pakartoti.“

Pasirinkusi ištirti negalią iš vidinės perspektyvos – ką reiškia būti žmogumi su negalia ir gyventi mūsų visuomenėje, ką reiškia išgyventi laiką ir net erdvę būnant neįgaliu, ypač turint fizinę negalią – lektorė suprato, kad būti neįgaliu, vadinasi, būti tam tikrame vaidmenyje, kurį netrukus pajaučia ir neįgalaus žmogaus artimieji.

„Šis vaidmuo kyla santykyje su visuomene. Tiriant žmones, nuo mažes turinčius negalią, paaiškėjo, kad iki tam tikro amžiaus jie apskritai nesuprato turintys negalią, kol visuomenė į ją neparodė pirštu. Vadinasi, negalia nėra tik kūno disfunkcijos, negalia – ir socialinis konstruktas. Turime kurti konstruktyvų ir kiek įmanoma pozityvesnį santykį, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų artimųjų gyvenimo kokybė“, – kalbėjo J. Viluckienė.


„Pažiūrėkite į savo gyvenimą naujoko žvilgsniu – ar tikrai norite šitaip tęsti? – siūlo savęs paklausti gydytojas-psichoterapeutas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas dr. Julius Neverauskas. Anot jo, žmogus turi keistą bruožą – jeigu jam kažkas nesiseka, jis daro tą patį, tik dar stipriau, tačiau jeigu iš tiesų norime ką nors savo gyvenime keisti, turime keisti ir savo elgesį, o tam, kad kistų elgesys, reikia keisti mintis.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos institutas (EMI) ir Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija kolegas sukvietė į XV tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją Palangoje „Iššūkiai gyvensenos medicinoje“. Joje nagrinėtos priklausomybių ir savižudybių temos, senėjančios visuomenės iššūkiai bei pristatyti LSMU EMI moksliniai darbai.


Rajono Savivaldybės taryba paskutiniajame posėdyje patvirtino praėjusių metų Savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios programos lėšų panaudojimo ataskaitą bei 2016 m. pagal šią programą įgyvendinamų priemonių planą, numatė lėšas joms vykdyti.


Justina Vaičekauskienė:

– Taip, valgau, ir užsiauginu jų pati. Ridikėliams svarbu žemę išpurenti ir laiku palaistyti. Žmogus – vaikščiojanti Mendelejevo lentelė, tai kažkokių medžiagų iš ridikėlių taip pat pasisaviname. Todėl, kai jau atsiranda, suvalgau jų pakankamai – ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Esu auginusi ir baltuosius, ir juoduosius ridikus. Juodasis – geras vaistas nuo kosulio: vidų išskaptuoji, pridedi medaus, kuris ištraukia sultis, ir gauni gydantį sirupą.

Evelina Poranskytė:

– Valgau, bet tai nėra mano mėgstamiausia daržovė. Kai jau prireikia, ridikėlių nusiperku parduotuvėje, bet tai būna gana retai, todėl net nepagalvoju – juos valgyti sveika ar nelabai. Ridikėlių norisi pačioje pradžioje, kai atsiranda pirmieji. Jei turėčiau galimybę, šiek tiek jų užsiauginčiau pati. O apie gydomąsias juodųjų ridikų savybes kažką esu girdėjusi, bet nelabai gilinausi.

Jurgita Kelpšienė:

– Mėgstu ir auginu. Kiek užsiauginame, tiek ir suvalgome. Bet sėjame jų nedaug. Dažniausiai ridikėliai patenka į salotas – kitokių būdų juos gaminti nežinau. Apie gerąsias, gydomąsias ridikėlių savybes nesu girdėjusi, nors ir domėtis niekada nebandžiau. Auginame ir juoduosius bei baltuosius ridikus, juos taip pat naudojame salotoms. Tiesa, juodasis ridikas tinka sergantiems bronchitu, kvėpavimo takų ligomis – susitarkuoji ir valgai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savanorės iš Barselonos su nekantrumu laukia vasaros, kada galės atvykti į Kretingą, ir jau planuoja būsimus susitikimus su Kretingos vaikais bei jaunimu.

Kaip ir kasmet, savanorės nemokamai surengs ispanų kalbos pamokas, kurios liepos 19–26 dienomis vyks Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Vienoje grupių ispanų kalbos mokysis 6–11 metų vaikai, antroje grupėje – 12–16 metų moksleivės. Savanorės jau dabar prašo registruotis tuos, kurie norės mokytis ispanų kalbos. Skambinti galima tel. 8 621 55747 vienai iš savanorių Marijai, su kuria galima susikalbėti lietuviškai.

Ispanų kalbos pamokomis Kretingoje rūpinasi Kauno „Slėnio“ kultūros centras, kurio tikslas – per kultūrinius ir švietimo renginius teikti žmogišką ir krikščionišką ugdymą, padėti moterims bei merginoms vystyti savo asmenybę ir skatinti savo veikla prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerovės kūrimo.

„P. n.“ informacija


  • Kultūra

Anykščiuose įvyko Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos inicijuoti tarptautiniai teoriniai bei praktiniai mokymai „E-knygų rinka ir bibliotekų partnerystė“, kuriuose dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė bei Baublių filialo bibliotekininkė Zofija Mačiuvienė. Per mokymus Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir jų filialams buvo įteiktos Asociacijos įsteigtos Metų nominacijos, pasveikinti nominantai. Viena nominacijų už įspūdingą veiklą su mažaisiais skaitytojais ir diplomu „Biblioteka – geriausias mažųjų draugas“ buvo apdovanota Baublių biblioteka.

Surengtų mokymų tikslas – plėtojant tarptautinę partnerystę bibliotekų sektoriuje, organizuojant kvalifikacines priemones viešųjų bibliotekų vadovams ir darbuotojams, didinti e-paslaugų kokybę ir bibliotekų išteklių prieinamumą visuomenei.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono kultūros centre Vitražo salėje atidaryta unikali, vien pieštuku sukurta kraštiečio dailininko Andriaus Seselsko grafikos darbų paroda, kurioje vyrauja simbolių kupinas siurrealistinis pasaulis.


Kretingos muziejuje atidarytoje Klaipėdos regiono liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ šiemet savo darbus eksponuoja 95 tautodailininkai, tarp jų – 25 kretingiškiai. Dviejų kraštiečių darbai – Adolfo Vilucko medžio drožiniai bei Sandros Bričkuvienės gintaro juvelyrika – atrinkti į respublikinį konkursą. Abu kūrėjai konkurse užėmė pirmąsias vietas. Vienas jų atstovauja vaizduojamajai, o kitas – taikomajai dailei.


Viešosios įstaigos „Kretingos rajono futbolas“ vadovai Edmundas Bružis ir Almantas Skruibys prisipažino, jog iki pat prasidedant Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos sezonui buvo abejojama, ar Kretingos futbolo komanda „Minija“ dalyvaus šioje lygoje.


Teisėjo ir trenerio Gedimino Petrausko pamokymai mažiesiems futboliuko mėgėjams.

Bendromis lopšelių-darželių „Eglutė“ ir „Žilvitis“ pedagogių pastangomis Kretingos sporto mokykloje buvo surengtos jau ketvirtosios „Futboliuko“ varžytuvės, kurios į mažąją futbolo aikštę sukvietė 3-7 metų amžiaus vaikus iš viso Kretingos rajono.

Žaisti futbolo susirinko ne tik renginio iniciatorių – „Eglutės“ ir „Žilvičio“ – ugdytiniai, bet ir bendraamžiai iš lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Pasaka“, „Pasagėlė“, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės, Kurmaičių pradinės, Rūdaičių mokyklų, Simono Daukanto progimnazijos: varžytuvėse dalyvavo 16 komandų, suvienijusių apie 60 mažųjų futbolo žaidėjų.

Šventės dalyvius pasveikino renginio rėmėja, lopšelio-darželio „Žilvitis“ tėvų komiteto pirmininkė Vaida Jakumienė, vaikus linksmino pelytė Mini ir peliukas Mikis, kuriuos suvaidino Vilma ir Renatas Malūkai. Šie personažai, išklausę komandų prisistatymų, pakvietė visus pašokti linksmo „Letkio“ ir padrąsino vaikus aktyviai žaisti.

Komandos buvo suskirstytos pogrupiais ir žaidė pagal iš anksto sudarytą varžytuvių grafiką. Renginio iniciatorėms talkino ir varžybose teisėjavo Kretingos sporto mokyklos futbolo treneriai Gediminas Petrauskas ir Arvydas Balsevičius. Visos komandos apdovanotos organizatorių padėkos raštais ir rėmėjos įsteigtais prizais – medaliais.

---

Futboliukas“ – Lietuvos futbolo federacijos vykdomos ilgalaikės vaikų masinio užimtumo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ dalis.

Projekto tikslas – padėti švietimo ir ugdymo įstaigoms atnaujinti sporto inventorių, mokytojams – suteikti naujų metodinių žinių. Naudojant smagaus futbolo koncepciją, populiarinamas mažasis futbolas, žaidžiamas mokyklų salėse žiemos metu, ir skatinamas vaikų užimtumas.

„P. n.“ informacija


Kretingą puošia ir vienmetėmis gėlėmis

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Naujienos

Pirmo pavasario sulaukusius, bet vis dar nesuvešėjusius gėlynus Kretingos Rotušės aikštėje komunalininkai pagyvino betoniniuose vazonuose žydinčiomis našlaitėmis.


Ateinančią savaitę Kretingos rajono savivaldybės vadovų – nei mero Juozo Mažeikos, nei administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko – darbe Kretingoje nebus. Meras ir direktorius su delegacija išvyksta į Vokietiją, Blankenfeldės miestą. Kartu su jais vyks Savivaldybės tarybos sekretorė Sigita Riepšaitė, Kartenos seniūnijos seniūnė Gintarė Padvaiskienė ir Rūta Šulskienė.

„Blankenfeldės krašto žmonės jau daug metų remia Kretingos evangelikų liuteronų parapiją, kuriai priklauso ir Rūta Šulskienė. Tai jos dėka užsimezgė ryšys tarp Kretingos bei Blankenfeldės savivaldybių. Pernai į Kretingą buvo atvykusi Blankenfeldės delegacija, kuriai vadovavo vicemeras“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Mažeika. Pernai liepos mėnesį buvo pasirašyta ir dviejų savivaldybių bendradarbiavimo sutartis.

Mero teigimu, Blankenfeldės miesto savivaldybė kretingiškiams delegacijai parengė specialią priėmimo programą. „Visko neatskleidė su užuomina, kad bus ir siurprizų. Žinome, kad lankysimės savivaldybės socialinėse įstaigose, tokiose kaip mūsų Dienos veiklos centras. Vienai dienai vyksime į Berlyną, Bundestagą“, – aiškino J. Mažeika.

Į Vokietiją grupė važiuoja Savivaldybės autobusiuku. Nuo Kretingos iki Blankenfeldės, mero žinojimu, yra per 1 tūkstantį kilometrų. Išvykos dalyviai į Kretingą turėtų sugrįžti penktadienį.

„P. n.“ informacija







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas