|
|
|
Seneliai – pavyzdys anūkams
Budriuose gyvenantys Birutė Morta ir Stanislovas Stuopeliai atšventė auksines vestuves. Jie užaugino du sūnus ir dukrą, susilaukė aštuonių anūkų.
Kai prieš penkiasdešimt metų Birutė Morta su Stanislovu Budriuose žengė prie altoriaus, jai buvo 24, o vyrui – 25 metai. Iki tol jų draugystė tęsėsi pusantrų metų. Gyveno jie skirtinguose kaimuose: ji – Nausodyje, jis – Žutautų Medsėdžiuose. Prisiminęs jaunas dienas S.Stuopelis sakė, kad ir kolūkių laikais jam nebuvo labai blogai gyventi. Ypač patiko ataskaitiniai susirinkimai, kur jis ir susipažino su savo būsima žmona. - Jei ne tie ataskaitiniai susirinkimai, daug senmergių ir senbernių būtų likę,- juokėsi pašnekovas. B.M.Stuopelienė sakė, kad būdama jauna labai bijojo tekėti. Nes jai kažkodėl atrodė, kad ištekėjus reikės su vyru bartis. Ištekėjusi už Stanislovo, moteris suprato, kad ir sukūrus šeimą galima gyventi taikiai. Per visus bendro gyvenimo metus iš vyro ji nėra girdėjusi keiksmažodžio ar grubaus žodžio. Prisimindama praeitį Birutė Morta sakė, kad jai, keturiolikmetei, jau teko patirti tremtinės dalią. Tremtyje ji praleido septynerius metus. Vėliau, sukūrusi šeimą, sužinojo, ir ką reiškia gaisras, kai vieną žiemos naktį supleškėjo tėvų namai Nausodyje, kur ji gyveno su vyru ir vaikais. Po gaisro kolūkio pirmininkas pasiūlė Stanislovui su šeima apsigyventi daugiabutyje Budriuose. Tačiau jam nesutikus, paskyrė sklypą namui statyti ir tūkstantį rublių. Dar 600 rublių iš žmonių surinko laiškininkė. Tų laiškininkės surinktų pinigų pakako nusipirkti plytų visam namui. Stanislovas visą gyvenimą dirbo traktorininku–kombainininku ir yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Ir tik pusantrų ar dvejus metus dirbo kino mechaniku. Tačiau filmų demonstravimas trukdė jo pagrindiniam darbui, todėl rodyti filmus buvo patikėta jo žmonai Birutei Mortai. Kino mechanike ji išdirbo net 19 metų, ir, kaip pati sakė, prisižiūrėjo įvairių įvairiausių filmų. Nors Stuopeliai augino ne vieną, o tris vaikus, vargo su jais neturėjo. Tiek dukra Zina, tiek vėliau gimę du sūnūs – Stasys ir Arvydas - buvo geri ir paklusnūs vaikai. Jų auklėjimui „beržinės košės“ nereikėjo. Dažnai vaikams pakakdavo tėvo žodžių. Prasikaltusiems liepdavo nuošalioje vietoje pabūti vieniems. Prasikaltimo dydis lemdavo ir laiką: valandą ar pusvalandį reikės tūnoti vienam. Prasikaltusių vaikų ašaros nuo bausmės negelbėdavo. Sutuoktiniai šiandien džiaugiasi ne tik savo užaugusiais vaikais, bet ir marčiomis -Rima, Laima bei žentu Eugenijumi, anūkais. Stuopeliai patenkinti, kad užaugę ir šeimas sukūrę jų vaikai ne visi paliko namus – jauniausias sūnus liko gyventi kartu. Vieniems gyventi būtų liūdna.
|
|
