Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 100 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

Gėid maju – jautas gluobuojami Dieva muotėnas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2018-05-15
Gėiduore sosieda pryšas Žemaitėjės dievdėrbiu Marėjės skolptūras.

Bova laiks, kumet Kretinguos rajuona Padvariu kaima gėiduore gėiduotė majaus rinkdavuos pri padvarėškiu pastatyta kryžiaus, katras men tuo kaima trėmtinius ėr anu kančias. O šion pavasari Kretinguos moziejaus Etnuografėjės skyriaus vediejė Nijolė Vasiliauskienė kaima gėiduorius sokvėitė gėiduotė i senuojė malūna, katram gėiduore sosieda pryšas žemaitiu dievdėrbiu Marėjės skolptūras, iškeltas ėš moziejaus fuondu. „Pamėslyjau – toram tuokės gražės erdvės, tuokė ėšskėrtėnė pavelda – dievdėrbiu skolptūras. Diel ko nesuejus ėr čia nepabovus tuokė poikė – majaus – pruoga“, – ruokava N. Vasiliauskienė.

Anuos paragėnti majaus gėiduotė sosirinka padvarėške Vida ėr Kazimieras Rojai, Onutė Stončienė, Antanina Lipskienė, Danutė Einikytė, pri anu prėsėdiejė ėr miestietės Kretinguos Jorgė Pabriežas malduos grupelės muotrėškas Kleta Gindvilienė, Morta Jautakienė, Halina Šakinienė, Angelė Pazdrazdienė, Irena Varkulevičienė, moziejaus darbuotojės Jolanta Klietkutė, Aušrinė Kasparavičiūtė ėr pati Nijolė Vasilliauskienė. Paskiau, sakė, ates gėiduoriu ėr daugiau – jok maju gėiduos vėsa gegožė.


Dainiou ėr gruo jau 30 metu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2018-05-15
Palonguos onsambli „Miegova“, katras gyvoun jau 30 metu, vaduovės Zita Baniulaitytė ėr Diana Šeduikienė (dešėnie).

Yr Palonguo tuoks folkluora onsamblis „Miegova“ („Mėguva“), katram vadovau dvė muotrėškas – Zita Baniulaitytė ėr Diana Šeduikienė. Anos ėr pasėdalėna naujyna, kad Palonguos kolturas ėr jaunėma cėntra folkluora kolektyvs šes metas atšvėntė sava gyvastėis 30-meti.

Ka pamėnavuotu ton sokaktė, miegovėške švėntė per Jorgėnes. „Anuos dūšė gal ožgaut tėktas tyms, katrėi myl gamta, parkus, žemė, o ne tyms, katrėi vėsa laika žiūr televizuoriu“, – rokava Z. Baniulaitytė, katra ėr paaiškėna, kad onsamblė vards yr kėlės ėš istuorėnės koršiu žemės, katros cėntros bova Palonga, pavadėnėma.

Diel tuo „Miegovas“ repertuare ėr skomb pamarė krašta ėr žemaitiu dainas, gėismės, ruomansa, yr sekamas sakmės, rokoujama, sokas ratele, žaidami žaidėma, šuokama, skomb instrumėnta. Onsamblis ėkorts 1988 metas, nu 1997 m. muzėkėne dale vadovaun Diana, o šep pradėninka yr Regina Andriekutė, Petras Kazlauskas, Petras Domeika, Kazys Jakubauskas. Ka 1999 metas Lietuvos nacionalinės koltūras cėntros „Miegova“ prėpažėna geriausio miesta folkluorėniu onsambliu, i Palonga atskrėda „Auksa paukštė“. O kor da keliuonės ė Latvėjė, Čekėjė, Francūzėjė, Bielarosėjė, Belgėjė, Rosėjė, Vengrėjė, Okraina...

O kap kėla mintis ėkortė onsambli?

„Bova laiks, kumet kūriės vėsi – vėsi nuoriejė būtė lietuves, dainioutė lietoviška. Sava laisvė beatgaunantėis ejuom pri Bėrutas kalna ne vėina, o po kelis kartus i metus, svarbi bova ėr Vasari 16-uojė. Metus bovuom be vaduova – rinkdavuomės ėr dainioudavom“, – puorėna Z. Baniulaitytė.


Švėntės: tuos patės, bet ne tuokės pat

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-12-05
Lauželi blukiou sudegint kor Valentins Dilgins.

Dar tik advėnts stuojė, vo jau daugelie mūsa miestu ėr miesteliu žėb papuoštas Kaliedu eglės. Tas reišk, ka ramybės, dvasini apsivalyma mets yr persimaišės so linksmybiem ėr švėntiem.

Bendruomeniškoma jausmus – lig šiu dėinu

Kap sakė palongėškė etnuografė Zita Baniulaitytė, žmuonis kaliedinius džiaugsmus ėšsėtaška ėš onksta ėr per šventės jau būn nu tuo pavargė padosė. Bet nieka nepadarysi – pasaulis keitas, karto so pasauliu keitamies ėr mes.

Onkstiau, kumet nebova elektras, per advėnta, šeimas, ka vėsor nerektu degt lėmpu ėr ka galietu žėbala pataupyt, vakaras sosėbordava i vėina truoba ėr dėrbdava vėsuokius ronku darbus. Pavakare, kumet saulė edava ont laiduos ėr tik pradiedava tomsiet, bova vadėnami pėlkuosiuom arba švėntuosiuom adyneliem. Je nedėrbdava kuokiu nuors darbu, ta pasakuodavuos vėsuokės istuorėjės – kas preita žėima kaimynou, buočiou a kėtam gėmėnaitiou atsėtėka. Būdava, ka tuos istorėjės, apipintas fantazijuom, nejoukas ėšgousdindava, ypač vakus, nes būdava dėdėle baisės.

Advėnta laikuotarpi darba skirtingus Lietuvos regiuonus bova tuokėi pat: mint lėnus, verpt vėlnas, pešiuot nomėniu paukštiu plunksnas, nu, pajūri žveje ėr anu žmuonas specialė adata kryželiu dar raišiuojė tinklus – tėkiejė, ka pagaus daugiau žovėis. Ruošontėis Kalieduoms reikiedava pjaut kiaulė, tvarkyt mesa. Pagal kiaulės kasa spieliuojė, kuokė bus žėima. Je kasa ėš pradžiu stuora, paskiau pluonie, tumet viel sustuorie, vadėnas, paspėgins šalte, paskiau pašėlties, vo priš pavasari žėima apėnt nagus paruodys.

Apie kuokės nuors linksmybės per advėnta nebova ni kalbuos, jaunims negaliejė ni veseliu tumet kelt.

Žėnuoma, šėndėin mes nabgalem lygintėis i tus senus laikus, o ka per advėnta kulturnamius vakaruoniu netrūkst, vės tėik ruoda nu senu laiku ėšlėkusi nuora bėndruomeniems sosėet i vėina kopeta ėr kartu pavakaruot.


Tautinis kuostiums – kap valstybės vieliava

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-09-19
Etnuografė Zita Baniulaitytė sakė, ka tautinis kuostiums yr kap vieliava, kap himns, ons atspind naciuonalini savitoma.

„Palonguo gyvena tuoks Vėskonts Jozė. Ons ne tik griežė smoikeliu, graže dainiava, bet išmanė madas ėr poike siova – ne šep sau drabužius, vo tuokius, so katras žemaitele gal priš kuokius 150 metu poušies edami i bažnyčė. Šėndėin tus apriedus mes vadėnam tautines“, – sakė Palonguos kultūras ėr jaunima cėntra folkluora ansambli „Mieguva“ vaduovė etnuografė Zita Baniulaitytė.

Audėms – maluoni zabuova

Zita pate nusiaustė tautini kuostiuma dabar – vėini jouka. Vo išmuokėna anou iš Skouda kėlusi, bet nu 1956 metu Palonguo gyvenosi, i omžinybė jau palydieta audieju muotina praminta Emilijė Černeckienė. Zita pasakuoje so ana ėš arčiau sosėpažėnusi tumet, kumet so ansambliu reikiejė važiuotė i 1990 metas Vėlniou vykusė Dainu švėntė, vo neturiejusi tautini kuostiuma.

„Nuejau tumet pas Emilijė, paprašiau, ka ana mon nuaustu, o ta – neturinti laika, lėipė siestė pri staklių ėr ėšsėaustė pate“, – senas dėinas prisiminė pašnekuovė.

Nuorint austė, kuožna audiejė tor turietė vėsuokiu rakandu: ne tik staklės, bet ėr nytis, mestovus, nertovus, vytovus, šaudyklės, lonkti. Zita staklės toriejė, o vėsku kėtku davė Černeckienė, pas katrou muokytėis, gal sakyt, kuožna vakara ana takus mynė.

Nu tuo laika jau daug vondėns nutekiejė. Nevyriausybinė organizacijė „Palonguos krašta etnokultūras klubs „Mieguva“ , katram Z. Baniulaitytė vadovava, kartu su Naciuonaliniu kultūras cėntru ėr UNESCO taryba siekminga dalyvava konkurse ėr pagal pruojekta 2005 m. isteigė Tradicinės tekstilės muokyma cėntra.

„Ėr patys nusipėrkuom, ėr paskiau iš draugu Švedijuo gavuom daugiau stakliu, tep pat – kėtų reikalingu priemuoniu, pati pradiejau nuorinčius muotrėškas ėr vyrus muokytė austė“, – sakė pašnekuovė. Kelis entuziastus „Pajūri naujienu“ paprašyta ana išvardina: ta ėr Jadvyga Tamašauskienė, ėr Ramūnė Petkuvienė, ėr Daiva Lizzi, ėr Diana Rakauskienė, ėr Sandra Bučiūtė- Paulauskienė, vo iš vyru – Juonis Beinuorius, kretingėškis Antans Sendrauskis.

Z. Baniulaitytės žuodes, nebūn tep, ka anėi austu, kabinetė sosiedė, vėsa dėina nu ryta lig vakara. Audėms visims yr tik maluoni zabuova. Kas kuoki kilimeli, kas šalikeli nusėaud sau, o dar ėr draugiem a draugam per Kaliedas ar gimtadėini paduovanuotė. Ka nuor, prisied ėr pri rimtesniu darbu.


Septintoks sosėrinka Majaus gėiduotė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-05-23
Ka ožtraukė gražes balsas gėismė Imbaries krašta gėiduorkas (ėš kairies) Irena Juškienė, Adelė Motužienė, Darata Žvinklienė, Petruonelė Indriuškienė, Alduona Preibienė, Dalė Gurkšnienė so anūkelio Saulioko ė suodybas šeimininkė Angelė Duonielienė, ta vėsus Gargždelės kaims soskomba.

„Marija Marija, skaisčiausė lelija“, – lyges, gražes ė stėpres balsas anon dėina ka ožtraukė Gargždelie į Angelės Duonielienės suodyba sosėrinkosės Kretinguos rajuona Imbaries krašta gėiduorkas.

Ėšpėldė mamalės svajuonė

Gegožės mienesis nu sena jog yr paskėrts garbintė Dieva Muotina. Mergelės Marijės lėtanėjės, gėismės ė šes laikas skleidas nebūtina po bažnyčiu skliautas, bet ė laukūs, pri kryžiu, arba, kas tor, pri kuoplyčeliu žmuoniū nomū kėimūs.

Suodybas šeimininkė papasakuojė, kap ta kuoplyčelė atsėrada anū kėimė. Pasėruoda, čia bova Angelės mamalės dėdėliausė svajuonė: senatvie, kumet pradiejė skaudietė sanare, ė į bažnyčelė nuetė pasėdarė laba sunke, ana paprašiosi žėnta, Angelės vyra, ė sūnaus, ka padėrbdintu kuoplyčelė so Marijė. Toudu tep ė padarė. Nuvažiava į Kretinga pas žėnuoma medė meistra Aniceta Puškuoriu ė užsakė. Somuokiejė bronge, nu bet nimaž nebova gaila – vėskū atpėrka tas džiaugsmos, ka Dieva Muotina išejė tuoki poiki ė maluoni, ė ka mamalė toriejė, kor ne tik Majaus gėismės gėiduotė, bet ė šep pasėmelstė.


Liečynas druožiejou – kap draugės

  • Būkem žemaitē
  • 2017-02-28
Raimunds Puškuorius sava dėrbtovie pri stala vakaras būn kap prikalts – neatsėspėr puomiegiuou dėrbt liečynas.

Artiejėnt vėina spalvingiausiu mūsa tautuos švėntiu – Ožgavieniems, kretingėškis tautuodailininks Raimunds Puškuorius sava dėrbtuviu stala viel apsėkruovės galybė patėis sukurtu kaukiu, Žemaitėjuo vadėnamu liečynuom.

Geriausis muokytuos bova tievs

Po teisybė, kėtas tuos kaukės jau onkstiau yr ėšdruožtas, šiuom dėinuom baigts naus Kanapėnis, bet Raimiou ryt puoryt dar būtėna rek sospiet padėrbt ėr Lašėnėni.

„Platelių Ožgavieniu kaukiu muziejaus vadė Alduona Kuprelytė skombėna – nuor i paruoda ėšstatyt, o kap būs vėins pats Kanapėnis be Lašėnėni?“ – puorėna „Pajūri naujienu“ pašnekuovs.

Kartas vėina kaukė ons, sakė, ėšdruož ėr per darba dėina, bet ta darba dėina tumet trunk tėkra ne aštounės valondas. „Nu bet kumet tori ikvėipėma, tumet tuos valondas prabieg laba greta, ėr patiam atsėtraukt nesėnuor“, – sakė R. Puškuorius.

Kuokė liečyna – linksma, gerašėrdė, klastinga, sokta a liūdna kap žemės ka būtu pardavusi išes, Raimis žėna ėš onksta, bet kartas anam padiktou ėr pats medis. Tėksliau – lėipa.

„Mona tėivalis – tautuodailininks omžėna atėlsi Anicets Puškuorius – vėsa gyvenima liečynas druožė ėš lėipas, o jau tas skulptūras, katruos stuov laukė, – ėš patvaresni oužuola. Tep ėr aš darau“, – sakė pašnekuovs, katruo stuogastolpe, kuoplytstolpe pouš ne tik Kretinguos, bet ėr kėtus aplinkėnius rajuonus, paėiškuojės anū aptėktumi net užsienie.


Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
  • 2016-08-02

Kretinguos rajuonė yr tuoks kaims. Ė vadėnas ons Kormaite (Kurmaičiai). Nutuolės nu Kretinguos 4 kiluometros, apsopts Akmenuos opės vondėnū, piliakalnė, katrou vietine vadėn Pilale, pilkapynū, kapinynū ė senkapynū – Markapiū, Švedynės, Prancūzkapiū, ons da tor ė kėtuoki senouji palėkėma: kryžiū ė kuoplyteliū, katrus žmuonės statė ivariuoms intėncijuoms: kas tėkiejė stebuklas, katras kažkun Dieva prašė, kas kuokės kaima datas nuoriejė pamėnavuotė a kuokė ivyki iomžėntė.


Diel kuo rek rokoutė api žemaitius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2016-04-26
Kretinguo gyvenonti ė pri rajuona politiku savi prėskaitonti homanitarėniu muokslu daktarė ė na vėina straipsnė api lietoviu bei kėtu baltu gentiu etnogenezė (kitep – kėlmė) autuorė Jūratė Sofija Laučiūtė sakė vėsa dūšia pritar tyms muokslininkams, katrėi žemaitius skaita esont gėntim.

Antanas – Ontė

Bernadeta – Bernutė, Bernusė

Eugenijus – Augis

Irena - Renė

Jadvyga – Jadzė

Juozas - Jozė

Leonas – Levis, Levė

Liudas – Liūdis

Salomėja – Saliūnė

Zenonas – Zenius


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas