Šeimyninę laimę užtvirtino trejomis vestuvėmis

Angelė ir Kazimieras Urbeliai iš Laukžemės kartu - jau pusšimtį metų. Vasario 25-ąją minintys savo vestuvių metines, sutuoktiniai ta pačia proga pakelti šampano taurę gali dar du kartus, mat savo šeimyninę laimę pastatė ant tvirtų pamatų – vestuves keldami tris kartus, dovanodami vienas kitam meilę ir kantrybę bei rasdami laiko visa nugalinčiam gerumui.

Angelė ir Kazimieras Urbeliai kartu – 50 metų. Sutuoktiniai užaugino tris sūnus, sulaukė šešių anūkų.

„Mūsų vestuvių buvo daug – net trejos. Pirmosios buvo slaptos, nes tuokėmės bažnyčioje. 1960-ųjų gruodį paslapčiomis nuvykome į mažą bažnytėlę Klaipėdoje – ten tapome vyru ir žmona. Vasario 25-ąją, Kazimiero gimtadienio išvakarėse, santuoką užregistravome civilinės metrikacijos skyriuje. Buvo nepaprastai baisi diena – siautė pūga, šaltis stingdantis, o mes vestuvių proga iš Šventosios per Palangą į Kretingą važiavome atviru sunkvežimiu. Tikrosios vestuvės su suknia ir pulku svečių įvyko gegužės 1 dieną mano tėviškėje – Kalnalyje“, - pasakojo 74-erių A.Urbelienė.

Dvejais metais vyresnį Kazimierą ji sutiko būdama 21-erių. Jauną porą draugėn suvedė lemtingi atsitiktinumai. Iš Kelmės kilęs K.Urbelis galbūt niekad nebūtų sutikęs savo gyvenimo meilės, jei ne nenoras likti kolūkyje. Iš armijos grįžęs vaikinas, norėdamas ištrūkti iš kolūkio, įsidarbino Kalgraužių girininkijoje. Meilė tarp atvykėlio iš Kelmės ir jaunos Laukžemės mokyklos mokytojos įsiplieskė šokiuose – ant romantiškų dvaro laiptų.

„Susipažinome 1959 metais. Pamačiau jauną, gražią mergaitę. Pakviečiau ją šokti. Taip viskas ir prasidėjo“, - prisimena K.Urbelis.

Jo žmonai Angelei atmintin įstrigusi kita akimirka: jos būsimas vyras, stovintis ant įspūdingų dvaro laiptų – tuomet ten buvo įsikūrusi mokykla.

„Laiptai tokie gražūs ir Kazimieras stovi ant jų. Su drauge jau ėjome namo: juokais įsikibau Kazimierui į parankę ir sakau – gal palydėsi. Jis ir palydėjo. Draugė pasuko kitur, o mudu nuo tos akimirkos taip ir likome drauge visam gyvenimui“, - apie romantišką draugystės pradžią pasakojo A.Urbelienė.

Sutuoktiniai prisipažįsta – gyvenimas ne visada būna vien tik lengvas, kiekvienam tenka pakelti ir sunkumų. Tris pamečiui gimusius sūnus užauginę A. ir K.Urbeliai kaip vakar dieną prisimena sunkias dienas, kai dirbti tekdavo be išeiginių, iš darbo grįžti vėlai, o rasti auklę vaikams praktiškai būdavę neįmanoma.

„Ir pasipykti tekdavo. Bet kai susipyksti, būna gražus laikas taikytis“, - sakė K.Urbelis. Jam pritarė ir žmona – jei kas grąžintų anuos jaunystės metus, būtų pasiryžusi auginti kad ir dešimt vaikų ir vėl iš naujo kurti gyvenimą.

„Gyvenimas – tai laivas audringoje jūroje. Joje gali plaukti tiesiai, bangos gali nublokšti ir dešinėn, ir kairėn. Laivas netyčia kartais užplaukia ir ant uolų – tada jam gresia sudužti. Tą laivą valdo du žmonės. Jei nemokės valdyti, gali ir sudužti. Bet jei mokės, laivas, nežiūrint gyvenimo audrų, uolų išvengs“, - ilgo ir laimingo santuokinio gyvenimo paslaptį atskleidė A.Urbelienė.

Auksines vestuves švenčiančius A. ir K.Urbelius pasveikino meras Juozas Mažeika, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis ir Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.

• Rašyti komentarą (0)