Kaukėse – tikrų personažų veidai

Baubliškis Rudolfas Gibiš juokavo, kad nuo mažumės menui dūšią pardavęs, bet profesionaliu menininku taip ir netapęs. Bet, per pastaruosius metus pamėgęs drožinėti kaukes, jų sukaupė tiek, kad susidarė visa kolekcija. Pirmąkart savo kūrybos darbus, žmonos Danguolės, Baublių filialo bibliotekininkės, paskatintas, bendruomenės žmonėms ryžosi parodyti dar prieš Užgavėnes.

Savo sukurtas kaukes Rudolfas Gibiš pirmąsyk viešai parodė Baublių bibliotekoje.

Kiekviena Rudolfo išdrožta kaukė turi ne tik savo veidą, bet ir į ją įsikūnijusį personažą. „Man labai patinka stebėti žmogaus veidą, kintančias emocijas. Gal todėl, paėmęs medžio gabalą, aš jau iš anksto žinau, ką noriu jame pamatyti“, - savo kūrybos koncepciją apibūdino pašnekovas.

„Pats pirmasis šios kolekcijos darbas – žmonos portretas. O štai čia pavaizdavau filmo „Laukinė širdis“ herojų: man įstrigo drąsa ir pasiaukojimu spinduliuojantis jo veidas, - rodydamas drožinius, kiekvieną jų apibūdino baubliškis. – Vidury – kipšas, už jo – dar keli velniai, - kažkaip palaipsniui ir aš pasidaviau madai kurti Užgavėnių kaukes“.

Pačią naujausią kaukę, dar prieš kelias dienas tvirtino drožėjas, jis baiginėjąs – beliko tik šiek tiek padailinti jos formas. Galbūt ją užsidėjęs pats Užgavėnių vakarą ryšis išeiti po Baublius užgavėti.

Tačiau, R.Gibiš tikino, vėl sugrįšiąs prie kasdienybėje egzistuojančių personažų – idėjų juos įkūnyti medyje turįs sočiai.

Savo drožtų kaukių jis yra padovanojęs ir Vokietijoje gyvenantiems giminaičiams. R.Gibiš taip pat išbandė save tapyboje - tapo aliejiniais dažais. Du stambius tapybos darbus jis jau anksčiau yra padovanojęs Baublių bendruomenei: jo paveikslas „Laiminantis Kristus“ papuošė Šv.Kazimiero koplyčią, o paveikslas „Jūra“ – Baublių biblioteką.

Tačiau savo kūrybinių gebėjimų vyras nelinkęs sureikšminti: „Visą gyvenimą esu neiškeptas menininkas. Vis prisiliečiu prie meno, bet gyvenimas mane bloškia į realų gyvenimą ir paprastus darbus. Menas lieka tik laisvalaikiui“, - atviravo jis.

Baubliškis pasakojo, jog drožinėti pabandęs dar vaikystėje. Taip pat mėgęs lipdyti iš molio, piešti. Piešdavęs žmonių šaržus ir susilaukdavęs aplinkinių susidomėjimo. „Man teko mokytis Klaipėdos meno mokykloje kartu su šiandien garsiu dailininku Audriumi Gražiu, abu mėgdavome drožinėti iš keramzito. Nesyk mokytojų buvau pastebėtas, kaip turintis savitą meninį braižą, apdovanotas konkursuose ir stovyklose. Vėliau buvau įstojęs į Telšių taikomosios dailės technikumą, bet susižalojau ranką ir toliau nebesimokiau“, - baubliškis prisiminė bandymus, kurie kažkada jį vedė profesionalaus meno link.

Tačiau likimas 49-erių R.Gibiš gyvenimą pakoregavo savaip: įsidarbinęs kolūkyje traktorininku, sykį kalvėje gamino užrakto detalę ir lemtingai susižalojo kairę akį. Viena akimi šiandien tematantis vyras dirba kroviku bendrovėje „Kretingos grūdai“.

„Perpus sumažėjusi rega man netrukdo matyti aplinkinį pasaulį taip, kaip aš jį suvokiu. Labai mėgstu gamtą: vasarą prisirenku vaistažolių, žinau, kur noksta žemuogės, kur auga grybai. Nešuosi fotoaparatą ir įstrigusius vaizdus tuoj pat užfiksuoju“, - savo pomėgius atskleidė vyras.

Buvimas gamtoje ir kūryba jam teikia dvasinę ramybę, pagaliau – savęs pažinimą. „Juk kitąkart nė pats nežinai, kas tavo viduje susikaupė, o kurdamas akivaizdžiai pamatai, ką norėjai pasakyti, kaip save išreikšti“, - sakė kūrėjas. Išdrįsęs surengti pirmąją savo darbų parodą Baublių bibliotekoje, R.Gibiš atviravo tikėjęsis sulaukti žmonių atsiliepimų, nesvarbu – gerų ar blogų, norėjosi, kad jie skatintų kažką tobulinti ar keisti. Tačiau per visą parodos laiką buvusi tyla. „Aš suprantu, kad nesu joks atradimas, bet, sykį išdrįsęs parodyti, ką moku, išgyvenau jaudulį: norėjosi, kad bent kūrybingieji bendruomenės žmonės ištartų savo žodį“, - apmaudo neslėpė vyras.

Labiau atsiduoti kūrybiniams impulsams baubliškis tikisi išėjęs į pensiją. Dabar gi jo dirbtuvėse, kurios įrengtos garaže, džiūsta skroblo ir ąžuolo gabalai. Kaimynas dar ir liepos medžio padovanojo. „Darbo rankoms ir fantazijai – per akis. Kyla mintis išdrožti vienuolį, einantį piligriminio gyvenimo sunkumų keliu“, - kalbėjo pavasarinėmis nuotaikomis jau gyvenantis drožėjas.

• Rašyti komentarą (7)