|
|
|
Ketino skelbti ekstremalią situaciją
Kretinga savaitgalį buvo pakibusi ties nežinios bedugne: įvykus gedimams elektros kabeliuose ir visame mieste nutrūkus šilumos tiekimui, Kretingos vadovai svarstė, ar nereikėtų skelbti ekstremalios situacijos – gyventojams grėsė daugiau negu parą butuose kęsti šaltį. Tačiau bendrovės Kretingos šilumos tinklai specialistai gedimus operatyviai pašalino – jau tą patį vakarą šiluma vėl buvo pradėta tiekti.
Bendrovės LESTO Kretingos tinklo eksploatacinės grupės vadovas Ramūnas Korsakas informavo, jog viskas prasidėjo dėl avarijos elektros kabeliuose. Buvo užfiksuota, kad elektros tiekimas mieste nutrūko apie pusę šešių ryto. Kiek daugiau negu po valandos tiekimas buvo atnaujintas – tą laiką be elektros buvo likusi šiaurinė bei centrinė Kretingos dalis, Padvariai. Elektros neturėjo 1 tūkst. 131 vartotojas. Tarp jų pateko ir bendrovės Kretingos šilumos tinklai katilinės. „Pakilęs katilų slėgis pateko į trasas, sukeldamas gedimus ne tik ten, bet ir gyventojų butuose – kai kur sprogo vamzdžiai, radiatoriai. Iki šeštadienio popietės turėjome užregistravę 21 įvykį“, - sakė ekstremalių situacijų posėdyje dalyvavęs bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktorius Jonas Barzdys. Dėl dingusios elektros sukeltų gedimų katilinės nebegalėjo į šildymo sistemą tiekti vandens – tokiu būdu visoje Kretingoje radiatoriai pamažu ėmė šalti, šilumos tiekimas nutrūko. Popiet šilumininkams šilumos tiekimą pavyko atnaujinti centrinėje miesto dalyje. Tačiau dėl skylės trasoje Savanorių gatvėje nešildomi buvo viso Topolių mikrorajono daugiabučiai. „Nepaleidę į sistemą vandens negalime surasti, kur konkrečiai trasoje yra gedimas. Katilų pakuros yra įkaitusios iki apytiksliai tūkstančio laipsnių karščio. Pilant vandenį į katilus dėl tokios aukštos temperatūros jis virsta garais. Kad galėtume į trasą paleisti vandenį, pakuras reikia atvėsinti. Tam gali prireikti ir visos paros. Visko gali būti, kad šilumos tiekimo taip greitai atnaujinti nepavyks“, - į šeštadienį sukviestą ekstremalių situacijų posėdį susirinkusiems rajono vadovams, specialistams paaiškino J.Barzdys. Būtent dėl šios priežasties ekstremalių situacijų komisija įtemptai skaičiavo laiką – jei miestas būtų buvęs nešildomas 24 valandas, komisijai Kretingoje būtų tekę skelbti ekstremalią situaciją. J.Barzdys pripažino, kad tokio masto avarija šilumos tinkluose jo darbo praktikoje įvyko pirmą kartą. Informuoti gyventojus dėl galimų nepatogumų ėmėsi Kretingos miesto seniūnija, šilumininkai. „Kadangi šilumos galėjo nebūti ir visą naktį, turėjome įspėti žmones, ypač tuos, kurie augina mažus vaikus ar turi ligonių, kad jų laukia nepatogumai. Šioje situacijoje itin operatyviai sureagavo bendrijų pirmininkai, kurie ne tik informavo gyventojus, bet į daugiabučius iškvietė savus ūkio specialistus. Ekstremalioje situacijoje nuvylė bendrovė „Kretingos būstas“ – jie padėti nesugebėjo“, - po įtempto savaitgalio sakė Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius. Kai kurių kretingiškių apie dingusią šilumą įspėti nereikėjo: apie įvykusią avariją žmonėms teko sužinoti pačiu bjauriausiu būdu – jų pačių butuose trūkus radiatoriams. „Anksti rytą išgirdau lyg pokštelėjimą, o netrukus kaimynų bute pasigirdo lyg čiurlentų srovė. Kadangi kaimynė buvo išvykusi ir palikusi raktą, atsirakinusi duris nuėjau aiškintis, kas vyksta: visas butas buvo paplūdęs vandeniu“, - pasakojo Žemaitės alėjoje esančio daugiabučio gyventoja Genovaitė Vitkauskienė. Antrame namo aukšte sprogus radiatoriui, vanduo užliejo visą butą – sumirko baldai, kilimai, knygos, tapetai, grindų danga. Buto šeimininkai guodiesi tik tuo, kad spėta jį laiku apdrausti, nes dalį daiktų paprasčiausiai teks išmesti. J.Barzdys patikino, kad patirtus nuostolius gyventojams bendrovė Kretingos šilumos tinklai pasistengs atlyginti.
|
|
