Degantis tvartas ugnimi grasino gyvenamajam namui

Trečiadienio vakarą Padvariuose kilęs gaisras ant kojų sukėlė visą gyvenvietę: degančio didžiulio tvarto ugnies liežuviai buvo matomi iš tolo. Tačiau labiausiai jų baiminosi vos už keleto metrų esančio gyvenamojo namo gyventojai – žarijas ir ugnies dūmus vėjas kaip tik pūtė jų link.

Ugnis greitai įsiplieskė ir apėmė du trečdalius ūkinio pastato, kuriame tvartus turėjo per dvidešimt šeimų.

Ugnis staiga apėmė du trečdalius 900 kv. metrų ploto pastato, kuriame įsirengę tvartus turėjo daugiau negu 20 šeimų, gyvenančių trijuose aštuonbučiuose Žemaičių gatvėje. Malšinti gaisro liepsnas atvyko penkios ugniagesių autocisternos: dvi – iš Kretingos ir po vieną – iš Kartenos, Palangos ir Darbėnų.

Vienas ugniagesių ekipažas budėjo prie arčiausiai degančio ūkinio pastato esančio gyvenamojo namo: dar iš grafo Tiškevičiaus laikų išlikusiame pastate gyvena dvi šeimos – Virginijos ir Rimvydo Zaborų bei Giletos ir Rimanto Simonavičių. Išsigandę ugnies pavojaus namo gyventojai prisileido kibirus vandens ir nuolat budėjo, ar kokia žiežirba neįlėks į namo plyšį. Juolab – kad po šiferio danga yra išklotas skiedrų stogas.

Gaisrą, kuris supleškino 600 kv. m pastato ploto, ugniagesiams pavyko užgesinti per dvi valandas. Laimei, ugnis į gyvenamąjį namą nepersimetė.

Į gaisrą subėgę tvartų savininkai pasakojo, kad pastaruoju metu pastatas buvo ištuštėjęs – vos pora jų laikė vištas, triušius. Saugodamiesi gaisro, žmonės net elektrą pastate buvo išjungę.

Žmonės dar pamena, kaip gaisras šį angarą buvo nuniokojęs apie 1980 metus – tuomet jį teko atstatyti iš naujo.

Padvariškiai kalbėjo, kad šįkart gaisrą galėjo sukelti benamiai. Nors jie gyvendavo netoli esančioje daržinėje ir į žmonių tvartus nelįsdavo, bet kas žino – ko čia galėjo ieškoti. Didžiuliame angare, padalintame į atskiras dalis kiekvienai šeimai, žmonės laikė malkas, įvairių namų apyvokos daiktų.

Šią gaisro priežastį kaip labiausiai tikėtiną versiją patvirtino ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas. „Galbūt benamiai specialiai nenorėjo padegti tvartų, tačiau jie gaisrą galėjo sukelti netyčia, pavyzdžiui, numetę nuorūką“,- svarstė G.Bruzdeilinas.

Jis paneigė pasipiktinusių žmonių kalbas, esą ugniagesiai į gaisrą atvyko be vandens, arba šis buvo užšalęs. „Vanduo nebuvo užšalęs. Be to, iš abiejų pastato pusių buvo gaisriniai hidrantai, tad vandens tikrai nepritrūko. Paprasčiausiai ugniagesiams pirmiausia reikia išsitiesti žarnas, o tik tada gesinti, gal dėl to žmonėms ir pasirodė, kad jie neturi vandens“,- paaiškino G. Bruzdeilinas.

Šiuo metu ugniagesiai dar tikslina nukentėjusiųjų asmenų sąrašą ir gaisro nuostolius.

• Rašyti komentarą (1)