|
|
|
Rankdarbiais puošia vaikus ir jų erdves
Kretingiškė 34-erių Erika Stačkūnė įkūrė savo siūtų rankdarbių – plaukų aksesuarų, papuošalų, kabančių lopšių karuselių, vardinių juostų, pagalvėlių – liniją „With love KERA“, kuriuos paskyrė tik vaikams. Spalvingi, stilingi ir originalūs – tuo Erikos rankdarbiai iš kitų kūrėjų darbų patraukia dėmesį Kretingos miesto mugėse. E. Stačkūnės sukurtos vaikų kambario dekoracijos, aksesuarai mergaitėms – preciziškas rankų darbas. „Galiu valandų valandas sėdėti su siuviniu: man tai – didžiausias malonumas, atsipalaidavimas. Gražu pačiai pažiūrėti, kaip susiderina spalvos, įsivaizduoju, kaip vienas ar kitas gaminys papuoš vaiką ar jo kambarį“, – kalbėjo kūrybinga moteris, pagal profesiją – dailės pedagogė, išvien studijavusi dar ir interjero dizainą, o vėliau baigusi specialius siuvimo kursus. Kurti rankdarbius būtent vaikams, neslėpė, pradėjusi po dukters Kotrynos, dabar jau 5-metės, gimimo, labai jau norėjusi ją puošti pačios sukurtais aksesuarais, siūti drabužėlius jos lėlėms. O pirmąją nuotaikingą karuselę su meškiukais pasiuvo savo krikštasūniui Liamui, sesers Ievos sūnui. Po to šias pamatė draugai, pažįstami – ir taip viršum lopšių kabinamos karuselės įsivažiavo, kad sumanė jų sukurti vis daugiau ir realizuoti miesto mugėse ar internetu.
‚Mugėse labai smagu bendrauti su žmonėmis, jausti pulsą, kaip tėvai nori papuošti savo mažylio kambarį, kuo mamos nori padabinti savo mažąsias princeses ir kas patinka paauglėms. Visa tai stebiu, fiksuoju ir kitai mugei stengiuosi naujais darbais atliepti jų poreikius“, – nuotaikingai kalbėjo pašnekovė. Reikalingų medžiagų, sakė, įsigyjanti internetinėse, siuvimo reikmenų parduotuvėse. Pirmiausiai ant popieriaus nusipiešianti eskizus, po to juos perkelianti ant medžiagos – dažniausiai renkasi filcą, po to minkštą gaminį prikemša specialiu kamšalu. Visą siuvimo darbą atlieka vien rankomis, pakraščius preciziškai susiūdama itin smulkiu dygsniu su užmetimu per adatą.
Kol kas Erikai rankdarbių kūryba – saviraiškos būdas ir tik papildomas uždarbis, nes duoną valganti iš manikiūrininkės darbo, tačiau labai norėtų, kad rankdarbių kūryba taptų pagrindine veikla. Juolab kad jos kūrybinį užsidegimą palaiko vyras Evaldas, pasirinkęs ypatingą specialybę – jis dirba aukštalipiu, dažniausiai užsienyje, jo darbas susijęs su ryšio antenų įrengimu ir jų priežiūra. Erika ir Evaldas yra ragavę emigrantų duonos – gyvenę, dirbę Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau gimus dukrai nusprendė sugrįžti į Lietuvą. „Norėjosi, kad vaikas turėtų senelius, su jais bendrautų ne per atstumą, o gyvai. Svetimoje šalyje uždirbi geriau, žmonės mandagūs ir malonūs, bent jau viešumoje tokie stengiasi būti. Bet traukė tėvynė ir šeima. Sugrįžę į Kretingą, susidūrėme su žmonių šaltumu, kartais – nemandagumu. Mano vyras biržietis, bet ilgainiui adaptavosi, apsiprato su savitu šio krašto žmonių būdu“, – neslėpė E. Stačkūnė.
|
|
