|
|
|
(1946) 2025-04-18Daugiausia svarstymų – dėl Šaltinių skvero
Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti galingą, šiandienos skaičiavimu, 5 mln. Eur vertės projektą, gerokai pakeisiantį miesto veidą – sutvarkyti Akmenos upės pakrantes ir suformuoti erdves kretingiškių poreikiams. Vilniečių bendrovės „Maspro“ architektai jau parengė upės pakrančių sutvarkymo projektinius pasiūlymus, kurie antradienį buvo pristatyti visuomenei. Daugiausia svarstymų kilo dėl Šaltinių skvero kitapus lurdo, kaip dar vienos miesto rekreacinės ir edukacinės erdvės, įrengimo. Išskirtinė vandens erdvė Akmenos upės pakrančių tvarkymo projektas bus įgyvendinamas etapais per kelerius metus, sujungiant Birutės gatvės salelę prie pirties su istorine Kretingos dvaro teritorija. Bendras pėsčiųjų tako su modernia infrastruktūra ir 5 aikštelėmis greta jo ilgis – 3,4 km. Daugiau kaip pusė – 2, 4 km – tako, pagaminto iš klijuotos medienos, bus įrengta ant polių. Tako plotis – 3,5 m. Pirmiausia darbai bus pradėti dešiniajame Akmenos krante, nuo Žuvinės tilto iki Sapiegų gatvės ties muziejaus Ūkvedžio namu. Pats Žuvinės tilto tvarkymas į šį projektą nepatenka. Projekto vadovė Svaja Kaniušėnienė ir projektuotoja Evelina Miežanskaitė būriui susirinkusių kretingiškių, tarp kurių buvo ir Vilniaus gatvės dalies, besileidžiančios į Šaltinių slėnį, gyventojai, priminė, kad didžiuma tako konstrukcijų būtent šioje dalyje ir bus įrengtos ant polių. Takas prasidės nusileidimu laiptais į nedidelę apžvalgos aikštelę prie tilto ir ves Šaltinių skvero link, kur bus formuojama vandenų erdvė su gėlynais, akmenų fragmentais, išsaugant vertingus medžius. Šaltinių skveras, kurį papuoš fontanai, šaltinis, upelis, tvenkinys, bus išskirtinis – ši erdvė bus pritaikyta įvairaus pobūdžio renginiams, iškyloms. Ten numatytas ir viešasis tualetas, kuris bus prijungtas prie miesto bendrųjų tinklų. Taip pat arčiau Vilniaus gatvės šlaito bus įrengta laikino automobilių stovėjimo aikštelė atvykusiems pasigrožėti ar į renginius. Į ją bus patenkama iš aikštelės už senųjų kapinių tvoros. Iš Vilniaus gatvės bus įrengtas ir pandusas į Šaltinių skverą nusileisti negalią turintiems žmonėms ir tėvams su vaikais vežimėliuose.
Kodėl Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų?
Priedangų rajone randasi daugiau
Kretingos mieste yra 14 priedangų pasislėpti nuo oro pavojaus arba esant stichiniams gamtos reiškiniams, o gyventojų – per 17 tūkst. 800. Savivaldybės duomenimis, vietų užtektų 3 tūkst. 899-iems žmonėms. Vidaus reikalų ministerija (VRM) priedangų infrastruktūros plėtrai Kretingoje skyrė 200 tūkst. eurų. Ruošė pasisėdėjimams – paruošė priedangai Investicijos numatytos į priedangas Jurgio Pabrėžos universitetinėje ir Pranciškonų gimnazijose, lopšeliuose-darželiuose „Ąžuoliukas“ ir „Žilvitis“, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Marijono Daujoto progimnazijoje, Kretingos rajono kultūros centre. Pirmosios priedangos, įrengtos Savivaldybės ar jai pavaldžių institucijų patalpose, iš dalies jau buvo pritaikytos, ir, kaip teigė Savivaldybės atstovė viešiesiems ryšiams Rūta Laurinaitienė, reikėjo tik jas iškuopti, be papildomo Savivaldybės finansavimo, savo pačių lėšomis atlikti kai kuriuos smulkius darbus. Tačiau Kretingoje jau yra gyventojų, kurie daugiabučių rūsiuose priedangas įsirengė savo iniciatyva. „Iš pradžių mes nei galvojom apie priedangą, nei ką. Po renovacijos prieš kelerius metus, kai kiekvienas butas pradėjom šildytis atskirai, nebereikalingu tapo šilumos punktas, ir mes jį paprasčiausiai susitvarkėm. Kol Ukrainoje karo nebuvo, net svarstėm, gal kaimynams pasiūlius pirtelę čia įsirengti?“ – juokavo viename daugiabučių Melioratorių gatvėje gyvenantys Adelė ir Adomas Drakšai. Adomui senų rakandų ir šiukšlių sandėliu paverstose rūsio patalpose porą mėnesių veikti buvo ką, tačiau tikra vargo vakarienė prasidėjusi, kai pjovė seną, sveikatai kenksmingo asbesto sluoksniu apsuktą vamzdyną. Žmogus bandęs kaimynus pagalbon kviestis, bet nė vienas „nepasirašė“. Tad, užsidėjęs kaukę, plūkėsi pats, o visą „grūzą“, priekabon susikrovęs, į sąvartyną per kelis kartus išdangino brolis Ignas Drakšas. „Bet dabar žiūrim, kad patalpa, kurią paruošti gyventojams nė cento nekainavo, tikrai galėtų priedangą atstoti: tvarkinga, turim pasidėję kėdžių, spintelių, namo vandentiekis yra. Tik kriauklės reiktų, nors, iš bėdos kibirą galėtume pasidėti. Dar būtinas tualetas ir elektros generatorius, kad turėtume kaip telefonus įsikrauti, arbatos ar kavos išsivirti“, – ko trūksta, vardijo A. ir A. Drakšai. O kol po padange taika ir ramybė, buvęs namo šilumos punktas – geriausia salė gyventojų susirinkimams. „Anksčiau reikalus spręsdavome laiptinėje ant laiptų sustoję, dabar – patogiai, civilizuotai“, – palygino Adelė.
Lėlių teatrą atkurs su saugiu langu
Prieš dvejus metus, per jubiliejinę – 770 metų – Kretingos miesto šventę atgijo vienas paslaptingiausių statinių Vilniaus gatvėje – senųjų kapinių tvoros dalis, kurioje, Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės ir Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės bei jos brolio kraštiečio menininko Andriaus Seselsko rūpesčiu, buvo įrengtas medinių lėlių teatras. Teatras, deja, vis buvo niokojamas vandalų, kol galop seniūnija erdvę peržiem laikinai užsandarino plokšte. Šį pavasarį teatrą rengiamasi vėl atkurti. Pasak seniūnės G. Liobikienės, jau yra nupirktos medžiagos – bus sudėti grūdinto stiklo langai, kad nebebūtų lengva juos išdaužti vėlyvu paros metu siautėjantiems paaugliams. Taip pat susitarta ir su lėlių kūrėju A. Seselsku, kad atnaujintų lėlių kompoziciją statinio viduje. Lėlių teatrą planuojama sutvarkyti iki birželio pradžios. Seniūnija jau anksčiau įrengė erdvės apšvietimą, baterija tiekiant saulės energiją. Sumanymas kapinių tvoros priestate įkurdinti lėlių teatrą kilo režisierei A. Antulienei. Jau anksčiau „Pajūrio naujienoms“ ji sakė, kad einant renovuota Vilniaus gatve prošal senąsias kapines, jai kildavę minčių, kad deramai nėra panaudota ši gana įdomi vieta greta aukščiausių Lietuvoje kapinių vartų, traukiančių praeivių dėmesį. „Kai sugalvojau įgyvendinti Kretingos jubiliejui skirtą projektą – atgaivinti senąsias krašto lėlininkystės tradicijas, kartu su broliu pradėjome ieškoti, kur mieste labiausiai tiktų įrengti lėlių teatrą. Pamatėme, kad būtent ši vieta su arkiniu langeliu tobulai tam tinka. Su miesto seniūne, muziejininkais išsiaiškinome priestato paskirtį. Gavus jų pritarimą, Andrius ėmėsi kurti lėles, jų mechanizmus, o seniūnija – tvarkyti priestatą“, – kalbėjo A. Antulienė.
Teatrų festivalis Utenoje – iššūkis kretingiškių kolektyvui
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro kolektyvui praėjusį savaitgalį išvyka į teatrų festivalį „GiYlių beieškant“ Utenoje tapo rimtu iššūkiu ir išbandymu: staiga susirgus vienai pagrindinių aktorių, kolektyvui teko pasirinkti – vykti ar atšaukti populiarų spektaklį Antano Škėmos „Vienas ir kiti“. Apsispręsta dalyvauti ir per parą naujo vaidmens išmokyti tam pasiryžusią uteniškę Andriją Joaną Juškėnaitę. Kretingos teatro vyriausiais režisierius Nerijus Gedminas po kelionės neslėpė patirtos įtampos: „Staiga kolektyvui teko priimti sprendimą – vykti į festivalį ar žlugdyti jo organizatorių – Utenos kamerinio teatro ir jo vadovo Šarūno Kunicko – planus, kai spektaklis įtrauktas į programą ir parduoti bilietai. Skambinau kolegai režisieriui Š. Kunickui, išklojau situaciją, sakiau – jeigu staiga sugebi surasti merginą, kuri imsis moksleivės vaidmens ir per parą išmoks tekstą, atvykstam. Netrukus sulaukiau skambučio: yra tokia mergina, turinti nedaug teatrinės patirties, bet drąsi ir imli. Bet kuris patyręs aktorius būtų išpūtęs akis ir pasakęs – jūs ką, juokaujat? Nes šio, užatlantėje kūrusio rašytojo dramaturgo Antano Škėmos spektaklio, vaizduojančio vieną lietuvių tautos trėmimų epizodą, žanras nėra iš tų, kur galima lengvai improvizuoti.“ Tačiau, N. Gedmino žodžiais, kretingiškiai susitelkė ir kliūtis įveikė. Iš pradžių režisierius išsiuntė A. J. Juškėnaitei spektaklio vaizdo medžiagą, po to telefonu pusantros valandos analizavo jai skirtą vaidmenį. O atvykę į festivalį surengė tris repeticijas per dieną, prieš pasirodant – dar trumpą repeticiją, ir – į sceną. Vaidinat gimnazistų duetą, Andrijai Joanai supratingai talkino partneris Dominykas Miežetis. „Mums pavyko puikiai: jautėme, kad vaidina kita aktorė, nors personažas tas pats, tačiau publikai šie niuansai nebuvo žinomi, už ką po spektaklio, kai atskleidėme situaciją, sulaukėme galingų ovacijų“, – atviravo nemenko streso šiame festivalyje patyręs režisierius.
Aptiko dalį mamuto ilties?
Kauno oro uosto posto pareigūnai, patikrinę siuntą į Šveicariją, rado galimai mamuto ilties fragmentą. Siuntos turinys buvo deklaruotas kaip suakmenėjęs medienos luitas. Panašumas į mamuto ilties dalį sukėlė įtarimų, todėl ji buvo perduota tikrajam prekės kodui (KN) bei vertei nustatyti. Muitinės pareigūnai surašė prekių sulaikymo protokolą ir pradėjo tyrimą. Juodojoje rinkoje šios medžiagos kilogramas kainuoja 350–400 eurų. Mamutų iltys dažnai naudojamos juvelyriškoje, iš jų gali būti raižomos skulptūrėlės.
Parengta pagal Muitinės informaciją
Klaipėdos apskrities kriminalistai tiria labai didelės vertės kapams skirtų žvakių vagystę – pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 str. 4 dalį. Įtarimai pareikšti trims įtariamiesiems. Ikiteisminis tyrimas pradėtas vasarį gavus žvakes Klaipėdos apskrityje gaminančios uždarosios akcinės bendrovės atstovų pareiškimą, kuriame nurodoma, kad, atlikus inventorizaciją, buvo nustatytas daugiau negu 52 tūkst. eurų siekiantis prekių trūkumas. Pernai balandžio 9 d. buvo sulaikyti trys vagyste įtariami 1977 m., 1975 m. ir 1995 m. gimę asmenys. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtaria, kad, įtariamiesiems galimai susitarus iš anksto, iš gamintojo sandėlio per kelis kartus, nesumokant gamintojui, būdavo paimami tam tikri žvakių kiekiai ir tiekiami į įvairias prekybos vietas. Visiems įtariamiesiems, kurių vienas, gimęs 1995 m., yra anksčiau teistas, skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiemet balandžio 9 d. Klaipėdos apskrities pareigūnai kartu su Mažeikių, Joniškio rajonų ir Telšių apskr. pareigūnais, atliko kratas įtariamųjų namuose ir prekybos vietose Mažeikiuose, Kretingos rajone, Joniškyje, Telšiuose bei Klaipėdoje. Rastos apie 22 paletės įvairių dydžių ir pavadinimų kapų žvakių. Pagrobtų žvakių kiekis nustatomas ir tikslinimas, tačiau pareigūnai įtaria, kad iš viso gali būti pagrobta apie 40 palečių kapams skirtų žvakių. Gamintojo duomenimis, vienoje paletėje telpa nuo 480 iki 1 tūkst. 800 žvakių. Už labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Parengta pagal policijos informaciją
Per šventes policija žada ypatingą kontrolę
Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje vykdys sustiprintas prevencines priemones – bus sustabdytas kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Balandžio 18–20 d. vyks vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė. Balandžio 22–24 d. ypatingas dėmesys bus skiriamas naudojimuisi mobiliaisiais įrenginiais neturint laisvųjų rankų įrangos, tikrinama, ar dėvimi saugos diržai ir šalmai, ar vaikai vežami specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Nors per dešimtmetį Lietuvoje žuvusiųjų keliuose sumažėjo, pernai vis dar daugiau kaip 10 tūkst. vairuotojų įžūliai sėdo girti prie vairo. 2024 m. tokie asmenys sukėlė 156 eismo įvykius, kuriuose 4 žmonės žuvo, 191 sužeistas. 2025 m. pirmąjį ketvirtį iš viso nustatytas 1 tūkst. 981 neblaivus vairuotojas. Policija dirbs tiek viešai, tiek neviešai – bus naudojamos mobiliosios ir stacionarios greičio matavimo priemonės, patruliuojama pavojingiausiuose ruožuose. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 60 tūkst. motociklų. Visi eismo dalyviai turi būti ypač dėmesingi: motociklai neretai yra ne tokie pastebimi, o jų vairuotojai daug pažeidžiamesni.
Parengta pagal policijos informaciją
Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir papirkimo pareikšti vienos nekilnojamojo turto bendrovės direktoriui bei pačiai bendrovei, o dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo – dviem Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Tyrimo duomenimis, bendrovės direktorius, veikdamas šios įmonės vardu bei interesais, kaip įtariama, siekdamas sumažinti įmonei suskaičiuotą padidintą žemės mokestį už 2022 metus, parengė ir pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie įmonei nuosavybės teise priklausančio sklypo būklę. Tokiems veiksmams jis buvo sukurstytas Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo ir jo pavaduotojos. Šie valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami, kad bendrovės sklypas būtų neteisėtai išbrauktas iš apleistų teritorijų sąrašo, surašė dokumentą, patvirtinantį tikrovės neatitinkančias verslininko nurodytas aplinkybes ir pateikė jį Savivaldybės administracijai. Sklypas buvo išbrauktas iš minėto sąrašo, o suklaidinta Valstybinė mokesčių inspekcija perskaičiavo žemės mokestį ir sumažino jį nuo daugiau kaip 18 tūkst. eurų iki maždaug 2 tūkst. eurų. Įmonės direktorius, norėdamas atsilyginti už palankų sprendimą, kaip įtariama, trim valstybės tarnautojams perdavė kyšį – įvairių vertingų dovanų, tarp jų kvepalų, gurmaniškų rinkinių bei alkoholinių gėrimų. Šios dovanos, manoma, buvo priimtos kaip atlygis už neteisėtą veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus.
Šią savaitę Kretingos futbolo komanda „Minija“ žaidė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės čempionato I etapo susitikimą, kurį prieš Vilniaus „Atakos“ komandą laimėjo 3:0. Įvarčių autoriai – 11 m baudinį 50-ą min. realizavęs Julius Kasparavičius, Martynas Velyvis (86’) ir Makan Diawara (89’). Kretingos „Minija“: vartininkas Daniel Ali Tek, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Adrijus Putvinas, Makan Diawara, Christopher Edwin Ellah, Ishmael Dumbuya, Vilius Kazlauskas, Tobi Loba Eric Sabitu, Bekaye Diawara. Po keitimo: Lukas Jakumas (71’), Deividas Pipiras (46’), Martynas Velyvis (46’), Jurgis Jankauskas (46’), Kakeru Gunji (60’). Pagal LFF pranešimą, šiemet dėl LFF taurės kovos 50 komandų – pagal varžybų nuostatus jose automatiškai dalyvauja A lygos, I lygos, II lygos A ir B divizionų komandos, registruotis galėjo ir žemesnių divizionų mėgėjų vienuolikės. Be Kretingos „Minijos“, LFF taurės varžybose dalyvauja šios I lygos komandos: Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus rajono „TransINVEST“, Vilniaus BFA, Tauragės „Tauras“, Kėdainių „Nevėžis, Mažeikių „Atmosfera“, Plungės „Babrungas“, FK „Be1“, FK „Jonava“ ir Panevėžio „Ekranas“. Pirmą etapą žaidė 36 komandos, į kitą etapą pateko 18 porų nugalėtojų. Į II etapą, kaip ir „Minija“, iš II lygos komandų pateko Kėdainių „Nevėžis“, 3:1 po pratęsimo nugalėjęs Vilniaus BFA, Tauragės „Tauras“, Panevėžio „Ekranas“, Mažeikių „Atmosfera“, FK „Jonava“, Plungės „Babrungas“, FK „Be1“, Klaipėdos „Neptūnas“. Antro etapo burtai buvo traukiami vakar. Šį sezoną taurės nugalėtojų vardus gina Gargždų „Bangos“ klubas, praėjusiais metais finale nugalėjęs „Hegelmann“ komandą.
„P. n.“ informacija
Dziudo sporto klubui „Ardonas“ atstovaujanti sportininkė kretingiškė Emėja Beniušytė kartu su savo treneriu Eriku Cchovrebovu dalyvavo tarptautiniame „European Judo Hopes Cup“ turnyre Bosnijoje ir Hercegovinoje. „Tai buvo pirmasis tokio lygio turnyras Emėjai, tad natūralu, kad jaudulys ir startinis „drugys“ šiek tiek pakišo koją, ypač pirmosiose kovose“, – E. Cchovrebovas pasidžiaugė, kad Emėjai vis dėlto pavyko laimėti dvi kovas iš keturių. Svorio kategorijoje, kurioje kovojo kretingiškė, varžėsi 25 merginos, galutinis E. Beniušytės rezultatas – VII v. Treneris teigė, kad šiais metais jo auklėtinės dar laukia turnyrai Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Turkijoje.
„P. n.“ informacija
Marijampolėje įvyko Lietuvos jaunių bokso čempionatas, kuriame Kretingos sporto mokyklos bokso trenerio Aivaro Balsio auklėtiniai pasiekė puikių rezultatų: 75 kg svorio kategorijoje Pijus Duonėla iškovojo Lietuvos bokso čempiono vardą. „Iš eilės įveikęs keturis varžovus, jis pelnė aukso medalį ir įtvirtino savo vardą tarp geriausiųjų Lietuvoje“, – neabejojo treneris. Kretingos sporto mokyklai dar atstovavo Audrius Veskupaitis (44 kg), Ignas Martišius (57 kg) ir Edvinas Šorius (60 kg), kurie sėkmingai varžėsi su stipriausiais šalies boksininkais ir didžiausiu konkurencingumu išsiskiriančiame čempionate su varžovais pasidalino V–VIII vietomis. ? Iš viso Lietuvos jaunių bokso čempionate varžėsi per 170 sportininkų iš visos šalies.
„P. n.“ informacija
Garliavoje Kauno rajone įvyko Lietuvos rankinio U-17 jaunių čempionato ketverto finalinės rungtynės. Finaliniame etape dalyvavusi Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro merginų komanda, treniruojama Daivos Pakulienės, iškovojo III v. ir pasipuošė bronzos medaliais. Kartu su klaipėdietėmis bronzos medaliais pasidabino ir trys kretingiškės buvusios Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio auklėtinės – vartininkė Austėja Rancaitė, Orinta Jašinskaitė ir Andrėja Benetytė. Finalinio ketverto rungtynėse varžėsi Klaipėdos „Viesulas“, Šiaulių „Dubysa“, Panevėžio sporto centro komandos ir Garliavos, arba Kauno rajono sporto mokyklos, rankininkės, kurios ir tapo U-17 čempionato nugalėtojomis. Pusfinalyje klaipėdietės 25:30 (11:13) turėjo pripažinti „Panevėžio SC“ komandos pranašumą. Mažojo finalo rungtynėse, kovodama dėl III v., „Viesulo“ komanda užtikrintai 36:27 (14:15) nugalėjo Šiaulių SC „Dubysa“ rankininkes. Nors po pirmojo kėlinio klaipėdietės ir atsiliko vienu įvarčiu, antroje rungtynių pusėje įrodė savo pranašumą ir šventė pergalę. Šiose rungtynėse kretingiškė O. Jašinskaitė įmušė 2 įvarčius. Vartininkei A. Rancaitei, nors ji dar ir nežinojo oficialios statistikos, bet mano, kad pavyko sulaikyti apie pusę varžovių pasiųstų įvarčių. „Pusfinalyje buvome laikomos favoritėmis ir tikrai galėjome būti finale. Tačiau neturėjome vienos pagrindinių žaidėjų Giedrės Bartkutės, kuri prieš savaitę U-19 čempionato finale patyrė traumą. Ją į aikštelę išleidome tik mesti baudinių. Galėjome kovoti dėl aukso, tačiau džiaugiamės ir bronzos medaliais. Buvo geros, kovingos rungtynės, džiaugiuosi merginomis“, – sakė komandos trenerė D. Pakulienė. Gera žinia iš finalinių rungtynių pasidalinusi A. Rancaitė teigė, kad čempionatas buvęs sunkus – sužaista 16 rungtynių, iš kurių „Viesulas“ laimėjo 12, vienerias rungtynes sužaidė lygiosiomis. Kretingiškių laukia dar vienas ir U-15 čempionato susitikimas. „Dabar esame ketvirtoje vietoje, tikslas – patekti į finalinį ketvertą“, – sakė rankininkė. Finaliniai U-15 čempionato susitikimai įvyks birželio pradžioje.
„P. n.“ informacija
Gegužę įjungs miesto fontaną
Atšylant orams, kretingiškiai smalsauja, kada gi bus įjungtas Kretingos mieste, Pranciškonų gimnazijos tvenkinyje, įrengtas plaukiojantis ir šviečiantis fontanas. „Prieš Motinos dieną skubėsime tvarkyti kapus, suvažiuos svečių, ir taip norėtųsi jiems aprodyti gražiąsias mūsų miesto erdves, kurias labai papuošia maloniai šniokščiančios fontano srovės, vakarais nušvintančios ryškiomis spalvomis“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi skaitytoja Pranutė G. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė paaiškino, kad seniūnija fontaną ketina įjungti iki gegužės vidurio, jei leis oro sąlygos, galbūt ir anksčiau. Šviečiančio fontano purkštukas formuoja nuo 20 iki 25 m vandens sroves trijų pakopų aukštyje, sukurdamas žvaigždės formą. Fontanas apšviestas energiją tausojančiais, 16 spalvų paletę turinčiais šviestuvais. Fontanas veikia tik šiltuoju metų laiku, rugsėjo pabaigoje išmontuojamas ir jo dalys saugomos sandėlyje. Pasak seniūnės, fontano eksploatacija kasmet kainuoja apie 200 Eur, o per sezoną suvartota elektros energija – iki 10 tūkst. Eur rajono biudžeto lėšų. Fontanas Kretingos miestą ir Pastauninko parką papuošė 2022 metais, jis buvo įrengtas pagal dalyvaujamojo biudžeto Gyventojų iniciatyvų projektą.
„P. n“ informacija
„Jorės vėjyje“ – gamtos ir skiautinio virsmai
Tikrąją Jurginių dieną – balandžio 23-ąją – Palangoje suskambės jubiliejinis 35-asis Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus!“ – Palangoje nuo seno gyva tradicija pavasarį pasitikti ypatingai: atrakinant žemę, dainuojant pavasario dainas, džiaugiantis žirgais ir gamta. Jurginės Palangoje – ne tik folkloro šventė, bet ir simbolinis gamtos budinimo ritualas, įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Festivalio širdis – legendomis apipinta šventa vieta Birutės kalnas. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės, arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas. Pasak Palangos kultūros centro etnografės ir ilgametės festivalio organizatorės Zitos Baniulaitytės, ši šventė suvienija gamtą, žmogų ir gyvąją tradiciją. Šiemet festivalis skirtas Lietuvių liaudies dainų metams paminėti. Vienas šventės akcentų – Palangos kurorto muziejaus kieme rengiama skiautinių paroda „Jorės vėjyje“, kurią jos rengėjai įvardino ne tik kaip meno instaliaciją po atviru dangumi. Anot festivalio organizatorių, Jurginės Palangoje – ne tik senųjų papročių atgaivinimas, bet ir šiuolaikinio žmogaus vertybių šventė. Tad ir skiautinių paroda atskleidžia rūpestį dėl gamtos, kviečia permąstyti mūsų santykį su gamta, puoselėti tvarumą – „Jorės vėjyje“ primena, kad kiekvienas audinio gabalėlis gali turėti naują gyvenimą. Šiemet skiautinių parodoje su savo darbais dalyvaus skiautinių kūrėjos iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Kauno, Utenos. Skiautininkes Palangoje burianti palangiškė tautodailininkė Irena Gačionienė visus, kurie domisi skiautiniais, kviečia balandžio 25–27 dienomis ateiti prie Palangos kurorto muziejaus, arba „Anapilio“, kur gamtos apsuptyje, tarp gražių pajūrio pušų plevėsuos daugybė skiautinių. „Susipažinsime iš arčiau, – I. Gačionienė sakė, kad skiautinių siuvimu ji susidomėjo ir pradėjo siūti maždaug prieš 30 metų. – Besidomint skiautiniais, pamažu atsirado bendraminčių, pažinčių ratas plėtėsi. Dabar mūsų, skiautinėtojų, būrelyje yra kelios palangiškės, taip pat kolegės iš Kretingos ir Klaipėdos. Kai kurioms skiautinių siuvimas gana nauja patirtis, kai kurios siuva jau seniai. Visos esame išbandę ir kitas rankdarbių rūšis: siuvimą, mezgimą, nėrimą, siuvinėjimą, audimą ir kitas.“
Šeimų albumuose saugomos fotografijos – svarbi mūsų istorinio-kultūrinio paveldo dalis. Jose įamžinti ne tik žmonės, jų kasdienybė, šventės, užsiėmimai, bet ir gyvenamosios vietovės, miestai ir miesteliai, kaimai, jų urbanistika, laiko bėgyje išnykę pastatai, gamtos peizažai ir kt. Šios nuotraukos atskleidžia ne tik to laikotarpio dvasią, bet ir žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, tarpusavio santykius, kas jau savaime yra vertybė. Paprasti žmonės sunkiais karo, pokario, tremčių į Sibirą metais saugoję savo gyvenimo liudininkes – nuotraukas, atliko svarbų darbą, kuris vis labiau vertinamas, nors anksčiau jo svarbos supratimo trūkdavo.
Savo albume Salantų krašto nuotraukas išsaugojusi Kotryna Beniušytė gimė 1914 m. Alkos kaime, Kotrynos ir Kazimiero Beniušių šeimoje. Jos tėvas iš Barzdžių kaimo kilęs K. Beniušis (1875–1949) po vedybų XX a. 2-e deš. ant legendomis apipinto Alkos kalno, kur gilioje senovėje būta pagoniškos šventyklos, įsigijo sodybą su 30 ha žemės. Kotryna buvo pirmasis vaikas šeimoje, kai jos mama mirė gimdydama 4-ąjį šeimos kūdikį. Našliu su trimis pamečiui gimusiomis mažametėmis dukromis likęs K. Beniušis netrukus vedė nuo Lenkimų kilusią Barborą Želvytę ir su ja susilaukė dar 5 vaikų, kurie šeimoje buvo taip pat mylimi, kaip ir 3 pirmieji. Būdamas pavyzdingas savo ūkio šeimininkas, jis nuo mažens vaikus mokė tvarkos ir darbštumo, kaip pavyzdį minėdamas Vokietijos ūkininkus, kurių ūkiuose jam teko dirbti, Pirmojo pasaulinio karo metais okupacinei valdžiai jį išvežus priverstiniams darbams į Vokietiją.
Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska, Korčevo dvarą Lenkijoje valdžiusi kretingiškė grafaitė
Iš Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus dukterų visoje Lietuvoje išgarsėjo knygnešių rėmėja ir pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja Marija Tiškevičiūtė. Nemažiau svarbus vaidmuo Kretingos istorijoje tenka ir jauniausiai grafo dukrai Elenai Klotildai Marijai Tiškevičiūtei-Ostrovskai, palikusiai memuarus apie Kretingoje ir Palangoje 1875–1893-aisiais praleistus metus. Jauniausia grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių duktė gimė 1875 m. liepos 29 d. Kretingos dvare. Prabėgus dviem su puse mėnesio, kūdikį parapinėje bernardinų bažnyčioje klebonas tėvas Jonas Mykolas Dargevičius pakrikštijo Elena Klotilda Marija. Klotildos vardą mergaitė gavo senelės Klotildos Horvatienės garbei, Marijos vardą grafai Tiškevičiai tradiciškai suteikdavo visoms savo dukroms, o kodėl buvo parinktas vardas Elena – atsakymo neturime. Kūdikio krikštatėviais tapo tėvų bičiulis, Vilniaus apskrities bajorų maršalka, Švėkšnos grafas Adomas Pliateris ir mergaitės teta grafienė Felicija Grabovska, krikštatėvių asistentais – Eustafijus Ževudskis su krikštatėvio žmona grafiene Genovefa Pliateriene. Eleną Klotildą nuo gimimo augino ir auklėjo guvernantė Scholastika Michalovska, o nuo penkerių metų – paryžietė Marija Fajard. Dėl ligos tėvas negalėjo vaikščioti, todėl šeima vengė tolimesnių kelionių. Tad didžiausią įspūdį Elenai Klotildai vaikystėje ir paauglystėje palikdavo išvykos į Klaipėdą ir Palangos dvare praleisti vasaros sezonai. Tolimiausias taškas, kurį teko jai pasiekti, buvo Vilnius ir jame Trakų gatvėje stovintys motinos rūmai.
KET pažeidimai per savaitę
Per savaitę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai apskrities keliuose užfiksavo 623 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nustatė 4 neblaivius vairuotojus. Dar 10 pareigūnų patikrintų vairuotojų neturėjo teisės vairuoti, 25 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 16 lenkė pažeisdami KET reikalavimus, dar 4 patikrintų vairuotojų pažymėjimų galiojimas buvo pasibaigęs. Mobiliuoju greičio matuokliu buvo užfiksuoti 420, rankiniu – dar 142 leistino greičio viršijimo atvejai.
Parengta pagal policijos informaciją
Eismo nelaimė Rubuliuose
Antradienį apie 18.50 val. Rubulių kaime, kelyje Šiauliai–Palanga, pirminiais duomenimis, 1973 m. gimęs blaivus vyras, vairuodamas automobilį „Audi A6“, sukdamas į kairę nepraleido priešpriešine eismo juosta tiesiai važiavusio motociklo „Ducati Streetfighter 848“, kurį vairavo blaivus 1987 m. gimęs vyras. Motociklo vairuotojas dėl patirtų sužalojimų gydomas ligoninėje. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str.
„P. n.“ informaciją
Darbėnai pasipuošė Velykoms
Išskirtinėmis velykinėmis dekoracijomis pasipuošė Darbėnų miestelio centras: darbėniškius ir miestelio svečius pasitinka didžiulė pintinė su nuostabaus grožio margučiais, našlaitės, stilizuoti krepšiai su daigintais želmenimis. Šį grožį, kaip viešojoje erdvėje pasidžiaugė Darbėnų seniūnijos administracija, sukūrė Auksė Drazdienė, Bronė Jurgutienė, Iniciatyvių tėvų asociacija, Darbėnų bendruomenė, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Darbėnų seniūnijos darbuotojai ir kiti.
„P. n.“ informacija
„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai, labai užkrečiamas ir labai sparčiai plintantis bei didžiulius nuostolius nešantis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulės“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiūros vedėjas Alvydas Stukas. Ligos simptomai Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, jie praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje atsiveria opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta. Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms bei kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelės. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta. Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypač apie rišus, susiformuoja pūslelių. Nustačius susirgimą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.
Kovo mėnuo – laimingas, o koks bus balandis?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasidalijo gera žinia: kovo mėnesį aukų gaisruose pavyko išvengti. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje kilus 2 tūkst. 550 gaisrų, žuvo 24 žmonės, o 54 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 2 tūkst. 148 gaisrai ir juose žuvo 35 gyventojai, gaisrų šiemet užgesinta 18,7 proc. daugiau, tačiau žuvusiųjų 31,4 proc. mažiau. Šį sausį gaisruose žuvo 7 žmonės, vasarį – 17 žmonių, o kovą nežuvo nė vienas. Remiantis 21 metų gaisrų statistikos duomenimis, aukų gaisruose dar pavyko išvengti ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipė dėmesį, kad, 5-erių metų gaisrų statistikos duomenimis, balandį atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 517 gaisrų, išdeginančių daugiau kaip 250 ha atvirųjų teritorijų. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.
„P. n.“ informacija
Kelionių draudimo svarba keliaujant į užsienįKeliaudami į užsienį išeinate už savo šalies ribų, o tai reiškia, kad taip pat atsiduriate už jums įprastos sveikatos priežiūros sistemos, teisinės apsaugos ir paramos tinklų ribų. Kelionių draudimas padeda užpildyti šią spragą, suteikdamas draudimo apsaugą tais atvejais, kai kitu atveju galėtumėte būti finansiškai ar teisiškai pažeidžiami.
|
|
Kelionės į užsienį yra jaudinantis nuotykis, tačiau jos taip pat susijusios su tam tikra rizika ir neaiškumais. Nuo neįvykusių skrydžių ir pamesto bagažo iki skubios medicininės pagalbos ir kelionės atšaukimo - netikėtų situacijų gali kilti bet kurią akimirką. Būtent čia praverčia