Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dienoraštyje – kaimo vaikino virsmas partizanu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2021-08-20

Vienas svarbiausių Salantuose įkurtos Partizanų trobos eksponatų – laisvės kovotojo Antano Šverio-Aukselio iš Mažųjų Žalimų kaimo dienoraštis, kurį jis rašė ketverius metus – 1941–1945 m., iki išeinat į partizanus 1946-aisiais.

„Šis dienoraštis – tai autentiškas liudijimas, kaip iš paprasto kaimo jaunuolio A. Šverys tapo kovotoju už laisvę, kas jį privertė imti į rankas ginklą ir išeiti į mišką“, – kalbėjo salantiškis Aurimas Rapalis, partizanų rekonstruktorius ir vienas Partizanų trobos įkūrėjų.

Gyvenimą suvokė kaip kovą

A. Rapalio žodžiais, žinių apie A. Šverį-Aukselį nėra daug: „Žinoma, kad jis gyveno vien su motina, be tėvo, seserų ir brolių neturėjo. Dėl to šiandien sunku atsekti gimines, nežinoma, nė kur jis palaidotas. Amžininkų liudijimu, o ir sprendžiant iš dienoraščio eilučių, A. Šverys buvęs giliai tikintis, ramaus būdo, gal net paleisti kulkos į žmogų negalėjęs. Niekas apie jį nei kažko ypatingo, nei blogo pasakyti negalėjo. Žuvo 1948-aisiais Juodupėnų miške, būdamas 24-erių, tikslios jo žūties aplinkybės taip pat nežinomos, yra tik pasvarstymų“, – pasakojo A. Rapalis.

Tačiau, tikino pašnekovas, įdomiausia ir yra panagrinėti dienoraštį, kaip liudytoją: kas gi paskatino ar vertė jį eiti pas Vaineikių- Grūšlaukės miškuose veikusius, Kazimiero Kontrimo vadovaujamus, partizanus.

Dienoraščiui patikėtuose apmąstymuose dar jaunuolis A. Šverys drąsiai rašė, kad nemėgsta komunistų, vadina juos „prakeikta azijatų ubagų Stalino kultūra“. Karui besibaigiant, slapstėsi nuo represijų, vėliau gyveno legaliai. „Tačiau apkrautas pyliavomis ir mokesčiais, už ką grėsė netekti ūkio, atsidūrė Salantų „daboklėje“. Tuomet spjovė į priespaudą, suvokęs, kad gyvenimas – tai kova, išėjo į mišką“, – pasakojo dienoraštį išstudijavęs A. Rapalis.

Lyg – praeities žvalgas

Išeidamas pas partizanus savo dienoraštį A. Šverys paslėpė namo palėpėje. Jį po daugel metų aptiko palangiškis Donatas Vėlius, rekonstravęs namą. Iš pradžių jį laikė pas save, o kai sužinojo, kad A. Rapalis su bendraminčiais senoje pedagogų Mikutų paveldėtoje troboje, pačiame Salantų miesto centre, įrengė partizanų gyvenimą ir veiklą atspindintį muziejų, šį dienoraštį ir perdavė jiems.

„Dienoraštyje galima aptikti ir kitokių įdomių detalių, kurios yra tarsi savotiški praeities žvalgai. Tarkim, A. Šverys rašė, kad, pardavęs būgną, džiaugėsi už jį gerai gavęs. Man pavyko atsekti, kad tas būgnas šiandien yra pas Barzdžių kaimo seniūnaitį Kazį Vyšniauską. Bandysime jį restauruoti ir patalpinti ekspozicijoje“, – tai, kaip į Partizanų trobą atkeliavo vienas labiausiai branginamų eksponatų ir jo sąsajas su kitais daiktais, atskleidė pašnekovas.

Tautą supriešino sąmoningai

Šiandieną A. Rapalis norėtų kreiptis į visus krašto žmones: „Jeigu turite daiktų, nuotraukų ar tiesiog istorijų, neškite viską į Partizanų trobą. Nes išmirs liudytojai, tremtiniai, iš ko besisemsim tikrų istorijų, liks tik romantines eiles skaityti. O taip norisi nepagražintos tiesos, tikros – su jos šviesiomis ir tamsiomis pusėmis.“

Jo žodžiais, tiesą reikia žinoti jaunimui ir būsimoms kartoms. Todėl ir šį savaitgalį, rugpjūčio 21-ąją nuo 10 iki 16 val., Partizanų troboje laukiami visi, kam įdomi partizanų, o ir savojo krašto bei tautos istorija.

A.Rapalis atviravo, kad, renkant kraštotyrinę medžiagą, iš kurios išvien su kitais bendraminčiais kuria edukacijai skirtą dokumentinį filmą, tenka išgirsti visokių liudijimų. „To laikmečio mes neidealizuojame. Aš pats, klausydamas atvirų žmonių pasakojimų, labai išgyvenu, emociškai labai sunku viską suvokti, nes buvo daug sudėtingų ir painių dalykų. Tačiau, lygindamas tą metą su dabartimi, įžvelgiu ir pavojų: tuomet grėsmė kilo ne dėl „Amerikos balso“, o todėl, kad tauta buvo supriešinta kaimynų iš Rytų“, – įsitikinęs partizanų judėjimo žinovas ir rekonstruktorius.

---

Ištraukos iš Antano Šverio-Aukselio dienoraščio, rašyto prieš jam išeinant į mišką (Mažieji Žalimai, Kretingos r.)

1944 spalio 2 d. Visą dieną lyja. Naktį buvo labai didelis bombardavimas Kretingos ir Klaipėdos pusėje, smarkiai šaudė zenitinė artilerija. Bombardavo sovietai.

1944 spalio 9 d. Šiandien vyko aviacijos mūšiai virš mūsų galvų. Buvo tokia diena, kokios dar nesu turėjęs gyvenime.

1944 spalio 14 d. Parvažiavo pas mus gyventi štabas. Klaikios dienos.

1945 sausio 6 d. Frontas tebestovi vietoj, už Kretingos, Palangos ar už Skuodo yra vokiečių armija.

1945 sausio 14 d. Galvoju, nors viską reiktų atiduoti, nors ir visą mano ūkį nušluoti, geriau kad tik nebūtų ta prakeikta azijatų ubagų Stalino kultūra.

1945 gruodžo 6 d. Gyvenu pavojingą laikotarpį dėl pyliavų ir įvairių mokesčių. Yra pavojus būti iškraustytam iš ūkio.

1946 sausio 30 d. Gavau slaptų laikraščių agitacijai dėl balsavimų, kad nebalsuoti. „Laimėsim ar žūsim, bet vergais nebūsim.

1946 vasario 10 d. Balsavimai šiandien pravesti komunistų. Mūsų kaime nė vienas nebalsavo. Salantuose irgi nė vienas, išskyrus pačius „pareigūnus“. Įvairiose vietose buvo susišaudymų. Erlėnuose atvažiavusieji nežinoma mašina granatomis apmėtė balsavimo namą.

1946 vasario 12 d. Buvau Salantuose paso gavimo reikalu. Baisiai pikti komunistai, kad žmonės nebalsavo. Tiems, kurie nebalsavo, neduoda pasų.

1946 vasario 16 d. Nieko gero. Pusiau slapstausi nuo milicijos, nežinia, gali kuom nors įtarti, ar dėl pyliavos, ar dėl partizanų veiklos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas